[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Stabili ir gerai struktūrizuota mokesčių sistema yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių ekonomikos augimą bei investicijų pritraukimą, užtikrinanti lėšas valstybės funkcijų vykdymui. Vis dėlto valstybių mokesčių sistemos dažnai kritikuojamos, o ypač daug kritikos sulaukia vienas sudėtingiausių verslo įmonių mokamų mokesčių – pelno mokestis. Straipsnio tikslas - identifikuoti ekonominius veiksnius, turinčius įtakos pelno mokesčio surinkimui Baltijos šalyse, šios įtakos stiprumą ir kryptį. Straipsnyje analizuojama pelno mokesčio tarifų kaita ESBO ir Baltijos šalyse, mokesčio surinkimo ir jį veikiančių veiksnių - BVP, tiesioginių užsienio investicijų, eksporto, importo, užimtumo, dinamika Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bei šių veiksnių įtakos pelno mokesčio surinkimui pobūdis. Atlikus tyrimą nustatyta, kad visose tirtose šalyse pelno mokesčio surinkimas yra stipriai arba labai stipriai susijęs su BVP, Latvijoje pelno mokesčio surinkimas stipriai koreliuoja ir su importu, Estijoje – labai stipriai su tiesioginėmis užsienio investicijomis. Mažiausia koreliacija visose šalyse pastebėta tarp pelno mokesčio surinkimo ir užimtumo. Straipsnyje pateikti regresijos modeliai, atspindintys tiriamų veiksnių įtaką pelno mokesčio surinkimui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros, teisės aktų analizė ir apibendrinimas, statistinė duomenų analizė, lyginimo, grupavimo, grafinio vaizdavimo metodai, koreliacinė – regresinė analizė.