COVID-19 pandemijos sukelta krizė savo prigimtimi skiriasi nuo ankstesnės finansinės krizės, todėl reikalauja kitokių sprendimo priemonių. Šioje situacijoje vyriausybės siekia padėti verslui spręsti kilusias pandemijos poveikio problemas, kurios labiausiai turėjo įtakos įmonių likvidumui. Atlikus COVID-19 pandemijos metu praktikoje taikomų vyriausybių pagalbos priemonių analizę, nustatyta, kad ES valstybių vyriausybės taiko ne tik tiesiogines, bet ir netiesioginės finansinės pagalbos priemones verslui. Tačiau pastarosios mokslo darbuose analizuojamos nepakankamai. Tyrimo tikslas – išanalizuoti ES šalių vyriausybių taikomas netiesioginės finansinės pagalbos priemones verslui ir pateikti jų klasifikaciją. Siekiant užsibrėžto tikslo, naudoti šie bendramoksliniai tyrimo metodai — mokslinės literatūros šaltinių, norminių dokumentų, tarptautinių organizacijų ataskaitų ir apžvalgų, vyriausybių praktikoje taikomų pagalbos priemonių analizė, sintezė, indukcija, dedukcija, abstrahavimas, analogija.
Tyrimo metu sukurta originali vyriausybių netiesioginės finansinės pagalbos priemonių verslui struktūra, apimanti tris vyriausybių pagalbos priemonių sudedamąsias dalis – (1) teisinių normų, susijusių su įmonių finansais, švelninimas; (2) netiesioginė finansinė pagalba, susijusi su darbo teise; (3) teisinių normų, susijusių su įmonių finansais, griežtinimas, kurios detalizuojamos, išskiriant atskiras grupes. Sukurta struktūra pagrįsta konkrečiais ES šalyse taikymo praktikoje pavyzdžiais ir ateityje galėtų prisidėti tikslingiau sprendžiant pagalbos verslui klausimus.