Straipsnyje analizuojama Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos (1855–1865) paveldo misijos pobūdis. Įžvelgiami keli pagrindiniai šios misijos bruožai. Ši komisija formavosi kaip svarbiausia Lietuvos paveldo globos institucija bei archeografijos komisija. Siekė įgyvendinti kontinuumo „praeitis–ateičiai“ uždavinius: žinoti ir saugoti Lietuvos paveldo vertybes bei objektyviai atskleisti Lietuvos istoriją, ypač Lenkijos ir Lietuvos unijos laikotarpį, pasitelkus „praeities liudininkus“ – istorinius dokumentus, muziejines vertybes, istorinius paminklus. Šios komisijos paveldo misija buvo paremta XIX a. pozityvistinės istorijos ir lyginamųjų tyrimų metodologinėmis nuostatomis.