Daugiakalbių tezaurų rengimas ir adaptavimas: Lietuvos duomenų archyvo LiDADA atvejis
Informacinės paslaugos
Marija Prokopčik
Publikuota 2011-01-01
https://doi.org/10.15388/Im.2011.0.3134
55-73.pdf

Kaip cituoti

Prokopčik, M. (2011). Daugiakalbių tezaurų rengimas ir adaptavimas: Lietuvos duomenų archyvo LiDADA atvejis. Information & Media, 57, 55-73. https://doi.org/10.15388/Im.2011.0.3134

Santrauka

Straipsnyje pristatoma daugiakalbių lingvistinių priemonių – tezaurų rengimo ir naudojimo reikšmė elektroninėje erdvėje. Plečiantis kalbų, kuriomis kuriami intelektualūs produktai, ir šių produktų vartotojų bei jų kultūrinės aplinkos įvairovei, daugiakalbiai tezaurai tampa daugiakalbės ir daugiakultūrės informacijos paieškos priemone. Straipsnyje supažindinama su lietuviškų humanitarinių ir socialinių mokslų (toliau HSM) srities daugiakalbių tezaurų rengimo patirtimi. Analizuojamas dviejų kalbų Lietuvos duomenų archyvo LiDA tezauro rengimo procesas. Pagrindžiamas daugiakalbio žodyno rengimo verčiant ir adaptuojant Jungtinės Karalystės duomenų archyvo tezaurą HASSET metodo pasirinkimas, aptariamos parengto tezauro ypatybės, naudojimo ir palaikymo būdai. Lietuviškos daugiakalbio ir daugiakultūrio ELSST tezauro versijos rengimo metodika pristatoma išanalizavus šio tezauro ypatybes ir rengėjų patirtį bei taikytus bendrus principus: kultūrinį neutralumą, visų kalbų versijų vienodą traktavimą, sąvokų suderinimą, terminų adaptavimą kitai kalbai.
Pagrindiniai žodžiai: informacijos paieška, daugiakalbiai tezaurai, duomenų archyvai.

Construction and use of Multilingual Thesauri: the Case of the LiDA Lithuanian Data Archive
Marija Prokopčik

Summary

The article deals with the construction and use of multilingual linguistic tools – thesauri – in the electronic environment. The increasing diversity of languages used in the creation of intellectual product, growing amounts of people using these products and the variety of their cultural backgrounds turn multilingual thesauri into a specific multilingual and multicultural information retrieval.
The article aims to present the experience in constructing multilingual humanities and social science thesauri in Lithuania. The first one described is the Lithuanian–English thesaurus used in the Lithuanian data archive (LiDA). The main issue was to choose a proper method for creating the multilingual thesauri and then to analyse the thesauri existing in the field before selecting the most suitable one, namely the HASSETET, to be used as a source dictionary. The article depicts the specific features of the constructed thesaurus, its use and maintenance.
The design and construction of the Lithuanian version of the multilingual and multicultural EL SST thesaurus is based on an analysis of the specific features of this thesaurus, the experience of its constructors and the general principles applied, such as cultural neutrality, equal treatment of all language versions, conceptual mapping, and adapting the terms for use in another language version.

55-73.pdf

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.