Straipsnyje, remiantis Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo duomenimis, analizuojamos anksčiau patirto nedarbo sąsajos su vyresnio amžiaus Baltijos šalių gyventojų subjektyvia gerove. Analizuoti 2 805 Estijos, 941 Lietuvos ir 809 Latvijos gyventojų, vyresnių nei 50 metų, atsakymai. Buvo nagrinėjama subjektyvi gerovė, anksčiau patirtas nedarbas, socialiniai ir demografiniai, asmenybiniai ir sveikatos veiksniai. Atlikus regresinę analizę, svarbiausiu prediktoriumi buvo neurotiškumas, nedarbo patirtis taip pat buvo reikšmingas prediktorius, modelis bendrai paaiškino 35 proc. subjektyvios gerovės dispersijos. Galima daryti išvadą, kad patirtas nedarbo epizodas gali palikti ilgalaikius neigiamus padarinius asmens subjektyviai gerovei, net ir kontroliuojant daugelį subjektyvios gerovės veiksnių.