Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika http://www.zurnalai.vu.lt/STEPP <p>Įkurtas 2001 m. Publikuoja straipsnius socialinio darbo ir socialinės politikos klausimais.</p> Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press en-US Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 1648-2425 <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> Socialinė ir akademinė segregacija naujųjų ES narių švietimo sistemose http://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/14334 <p>Straipsnyje atlikta lyginamoji ES šalių švietimo sistemų analizė iš socioekonominės perspektyvos, daugiausia dėmesio skiriant naujosioms ES narėms. Analizuojama mokslinė problema: ar posocialistinės šalys socialinės ir akademinės segregacijos prasme juda link skirtingų švietimo „režimų“, ar artėja prie skandinaviškojo, kontinentinio arba anglosaksiškojo modelių? Analizei panaudota hierarchinė regresinė PISA 2015 duomenų analizė. Rezultatai parodė, kad posocialistinės ES narės akademinės ir socialinės segregacijos prasme nesudaro atskiro švietimo „režimo“. Vienintelis rodiklis, kur posocialistinės šalys atrodo daugmaž panašiai, yra SEKS indeksas. Galima išskirti dvi posocialistinių šalių grupes. Vienoje (Vengrija, Bulgarija, Čekija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija) vyrauja skirtumai tarp mokyklų, kitoje (Lenkija, Latvija ir Estija) – mokyklų viduje. Analizuojant moksleivių ir bendraamžių socioekonominio statuso įtaką akademiniams pasiekimams, skirtumai nėra tokie ryškūs. Slovėnijoje, Čekijoje, Kroatijoje, Bulgarijoje ir Vengrijoje bendraamžių įtaka yra didesnė už vidutinę, o Lenkijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Rumunijoje – mažesnė už vidutinę. Tyrimo rezultatai patvirtina kitų autorių prielaidą, kad, jeigu konvergencija tarp šalių iš tiesų vyksta, pereinamasis laikotarpis yra ilgesnis, negu buvo manyta.</p> Dovilė Stumbrienė Audronė Jakaitienė Rimantas Želvys Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-09-16 2019-09-16 19 8 25 10.15388/STEPP.2019.8 Mokesčių moralė ir viešojo sektoriaus pajamos Baltijos šalyse http://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/14337 <p>Straipsnyje yra analizuojama aktuali daugeliui valstybių prastos mokesčių mokėtojų moralės ir dėl to atsirandančios mokesčių spragos problematika. Atsižvelgus į tai yra siūloma priemonių mokesčių moralei stiprinti ir pateikiamas netradicinis – nacionalinių sąskaitų pagrindu parengtų socialinės apskaitos matricų – metodas mokesčių moralės pokyčiams ir viešojo sektoriaus pajamoms įvertinti. Gyventojų mokesčių moralei reikšmingiausią įtaką daro tokie veiksniai korupcijos toleravimas, pasitikėjimas valdžia, nacionalinis pasididžiavimas ir religingumas. Apskritai atliktas tyrimas patvirtina ekonominės elgsenos svarbą vertinant mokesčių surinkimą. Kaip pavyzdys yra pasitelktos Baltijos šalys, kuriose mokesčių spragos problema yra itin aktuali.</p> Virgilijus Rutkauskas Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-09-16 2019-09-16 19 26 43 10.15388/STEPP.2019.9 Psichosocialinių paslaugų onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems teikimą lemiantys veiksniai Lietuvoje http://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/14338 <p><span class="normaltextrun">Onkologinių ligų gydymo kontekste vis labiau akcentuojamas psichologinių ir socialinių (psichosocialinių) sergančiųjų ir jų artimųjų poreikių tenkinimas. Psichosocialinės pagalbos paslaugos leidžia spręsti šių poreikių tenkinimo problemą. Tyrėjai ir ekspertai pažymi, kad psichosocialinės pagalbos paslaugų onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims teikimas yra nepakankamas. Tyrimo tikslas – nustatyti veiksnius, kurie lemia nepakankamą šių paslaugų teikimą. Visų pirma sukurtas psichosocialinės pagalbos paslaugų teikimo modelis, kurio pagrindas –</span><span class="apple-converted-space">&nbsp;</span><span class="spellingerror">Jono Elsterio</span><span class="apple-converted-space">&nbsp;</span><span class="normaltextrun">veiksmo modelis. Remiantis modeliu, išskirti šie psichosocialinės pagalbos teikimą lemiantys veiksniai: institucinis kontekstas, ekonominės galimybės, socialinės ir politinės preferencijos. Institucinio konteksto analizei buvo naudojama dokumentų analizė; ekonominių galimybių ir socialinių preferencijų analizei pasitelktas ekspertinis interviu ir antrinių duomenų analizė.</span><span class="apple-converted-space">&nbsp;</span>Tyrimo rezultatai parodė, kad psichosocialinės pagalbos teikimas Lietuvos sveikatos politikoje yra institucionalizuotas. Nepaisant to, teikiant psichosocialinę pagalbą dominuoja ne pelno savanoriškas sektorius ir tai yra tiesiogiai susiję su tuo, kad viešųjų išteklių psichosocialinei pagalbai beveik neskiriama. Tyrimas parodė, kad skiriasi požiūris į tai, kas gali teikti psichosocialinę pagalbą. Socialinės preferencijos iliustruoja, kad daugiausia dėmesio gydant onkologines ligas skiriama medicininėms paslaugoms, o politinės preferencijos rodo, kad psichosocialinių paslaugų teikimas nėra prioritetinė sveikatos politikos kryptis.</p> Emilija Gaidytė Eugenijus Dunajevas Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-09-16 2019-09-16 19 44 57 10.15388/STEPP.2019.10 Gerovės šovinizmas http://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/14339 <p>Straipsnyje atskleidžiama, kaip amžių sandūroje Vakarų pasaulyje, taip pat Vidurio ir Rytų Europoje pozicionavo save dešiniosios ekstremistinės politinės partijos, kurių ideologinį pagrindą sudarė nacionalizmo ir gerovės šovinizmo samplaika, o praktinėje veikloje buvo akivaizdus imigrantų atmetimas arba noras jų neprileisti prie savo šalių gerovės sistemų išmokų ir paslaugų. Autoriai, remdamiesi antriniais socialinių tyrimų, tokių kaip&nbsp;<em>European Social</em>&nbsp;<em>Survey</em>, Tarptautinio valiutos fondo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenys bei tam tikrų užsienio autorių interpretacijomis, atskleidžia šiuolaikiniam pasauliui ypač aktualų ekstremistinių dešiniųjų partijų stiprėjimą, kai jos nėra nusiteikusios dalytis savo valstybių gerovės sistemų vaisiais su imigrantais iš Rytų ir Pietų šalių. Straipsnio pabaigoje autoriai iškelia vieną iš esminių dabartinio socialinio mokslo ir praktikos klausimų&nbsp;– kodėl „socialiai atskirtųjų“ ir gaunančių mažas pajamas elektorato vieta šiuolaikinėje Vakarų visuomenėje slenka nuo kairiųjų partijų į dešiniųjų ekstremistinių partijų pusę? Šiam atsakymui rasti būtini tolesni nuodugnūs tyrimai. Šis straipsnis yra pirmasis gerovės šovinizmo tematikos straipsnis Lietuvoje.</p> Giedrė Svirbutaitė-Krutkienė Arvydas Guogis Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-09-16 2019-09-16 19 58 70 10.15388/STEPP.2019.11 Socialinės globos organizacijų atsparumo stiprinimo veiksniai http://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/14340 <p>Straipsnyje teoriškai ir empiriškai apibrėžiami veiksniai, turintys esminę įtaką socialinės globos paslaugas teikiančių organizacijų atsparumui sudėtingomis išorinių aplinkybių sąlygomis. Taip pat išskiriami organizacijų atsparumo teoriniai principai ir pristatomi socialinės globos paslaugas teikiančių organizacijų vadovų apklausos rezultatai. Remiantis apklausos rezultatais apibrėžiami socialinės globos paslaugas teikiančių organizacijų atsparumo veiksniai. Tyrime dalyvavo 164 respondentai – socialinės globos paslaugas teikiančių organizacijų vadovai. Tyrimo rezultatai leidžia pagilinti supratimą apie organizacijų atsparumą. Tyrimas aktualus reformų kontekste, nes įgyvendinant Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ vyks socialinės politikos pokyčių, todėl svarbu įvertinti laimėjimus ir pasirengti efektyviai įgyvendinti numatytą pažangą.</p> Jolita Gečienė Agota Giedrė Raišienė Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-09-16 2019-09-16 19 71 86 10.15388/STEPP.2019.12 Family Laws in the European Union http://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/14341 <p>EU social policies should be complemented by contributing to a harmonious development of society, by reducing structural and regional imbalances, developing a balance between the a localized community and the national society, and improving the living standards of citizens and families of member states (Garrido 2002). Such important social policy principles as freedom and justice are addressed and represented in family laws in the EU regulations introduced during the period of 2000–2016. In this article, we studied the EU’s legal solutions in reference to national (Spain) laws on these matters: children and parental responsibility (adoption, child abduction, family benefits) and couples (matrimonial, regimes, prenuptial agreements, provisional measures). This legislation is necessary in the face of the proliferation of families whose members have different nationalities, and even in the mobilization of residences. Cooperation has intensified between national judicial authorities to ensure that legal decisions taken in one EU country are recognized and implemented in any other. This is highly important in civil cases, such as divorce, child custody, maintenance claims, or even bankruptcy and unpaid bills, when the individuals involved live in different countries. The development of family laws is one of the most important factors of family welfare in European countries.</p> Pablo José Abascal Monedero Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-09-16 2019-09-16 19 87 94 10.15388/STEPP.2019.13 Service Users as Collaborators in Social Work Practice, Research, and Education http://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/14342 <p>The idea that social work needs to be concerned with thinking and acting in a more collaborative way with the people in need is common around the world. At the international level, codes of ethics and social work principles inspire practitioners, researchers, and educators in bridging the gap between themselves and people in trouble, commonly known as&nbsp;<em>service users</em>. Beyond a common agreement around such principle, to realize collaborative relationships in practice is a challenge that requires prudence, coherence, and methodology. The Relational social work method supports the practical development of participation, collaboration, and reciprocity. Through concepts and examples, this article aims to describe how service users can assume the role of collaborators in social practice, research, and education.</p> Elena Cabiati Chiara Panciroli Autorinės teisės (c) 2019 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-09-16 2019-09-16 19 95 105 10.15388/STEPP.2019.14 Redakcinė kolegija ir turinys http://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/12556 <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> Žurnalas STEPP Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-03-04 2019-03-04 19 1 7 Šeimos ir darbo derinimo teisinės prielaidos Baltijos šalyse http://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/12557 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Viena iš pagrindinių piliečių gerovę užtikrinančių institucijų – šeima, kuri kaip socialinis vienetas veikia pagal tam tikras neformalias ir formalias taisykles. Viena iš visoje Europos Sąjungoje šeimos institutui aktualių problemų – šeimos ir darbo suderinimas, kuriai spręsti kuriama ir tobulinama teisinė bazė. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti Baltijos šalyse suformuotas darbo sąlygų lengvatas, numatytas teisės aktuose ir skirtas šeimoms, auginančioms vaikus. Tyrimui naudojami įstatymų ir 2017 metų MISSOC duomenų bazės duomenys, kurie analizuojami temų analizės metodu, formuluojant jas remiantis įstatymų grupėmis. Tyrimo rezultatai atskleidė, kokioms teisinėms priemonėms skiriama daugiausia ir mažiausia dėmesio Baltijos šalyse, pvz., daugiausia dėmesio skiriama komandiruočių, maitinimo krūtimi pertraukų, atostogų garantavimo ir kt. teisiniam reglamentavimui.</p> Snieguolė Grigužauskaitė Daiva Skučienė Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-03-04 2019-03-04 19 8 22 10.15388/STEPP.2019.1 Ar socialinės išmokos mažina gyventojų skurdą? Poveikio lyginamoji analizė senosiose ir Rytų Europos šalyse http://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/12558 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnyje pateiktas socialinių išmokų poveikio skurdui mažinti dviejose ES šalių (senųjų ir Rytų Europos) grupėse tyrimas. Skurdžiausiai gyvenančių gyventojų dalies pokyčiams įvertinti buvo sudaryti panelinių duomenų regresinės analizės modeliai, į kuriuos buvo įtraukti tokie veiksniai, kaip antai gyventojų pajamos, socialinės apsaugos išmokos, darbo rinkos aktyvumas, gyventojų įsiskolinimų ir pajamų santykis, ilgalaikis nedarbas, gyventojų išsilavinimo lygis. Tyrimo rezultatai atskleidė esminius socialinės paramos poveikio gyventojų skurdui skirtumus: senosiose ES šalyse testuojamos socialinės paramos augimas mažina skurdžiausiai gyvenančių žmonių dalį; Rytų Europos šalyse, kurioms būdingas liberalesnis arba „likutinės“ gerovės modelis, skurdžiausiai gyvenančių gyventojų dalies pokyčius lemia cikliniai ekonominės raidos svyravimai ir ilgalaikio nedarbo pokyčiai. Svarbiausias veiksnys mažinant skurdą išlieka ilgalaikio nedarbo mažinimas. Testuojamoji socialinė parama jose nėra tokia veiksminga kaip senosiose ES šalyse.</p> Rasa Balvočiūtė Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-03-04 2019-03-04 19 23 45 10.15388/STEPP.2019.2