Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika http://www.zurnalai.vu.lt/STEPP <p>Įkurtas 2001 m. Publikuoja straipsnius socialinio darbo ir socialinės politikos klausimais.</p> Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press lt-LT Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 1648-2425 <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> Pradžios puslapiai ir redakcinė kolegija http://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/11895 <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> STEPP 2018 Nr. 17 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-10-15 2018-10-15 17 1 4 Turinys http://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/11896 <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> STEPP 2018 Nr. 17 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-10-15 2018-10-15 17 5 5 Neformalios pagyvenusių asmenų globos namuose priežastys: žvilgsnis į globėjų patirtį http://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/11897 <p>[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]</p> <p>Lietuva pasižymi vienu iš sparčiausių gyventojų senėjimo tempu Europos Sąjungoje, dideliu darbingo amžiaus gyventojų emigracijos mastu ir vis dar stipriais tradiciniais šeimos ryšiais, o tai lemia neformalios pagyvenusių asmenų globos temos aktualumą mūsų šalyje. Šiame straipsnyje, remiantis neformalių globėjų patirtimi, atskleidžiamos priežastys, lemiančios žmonių sprendimą globoti pagyvenusius artimuosius namuose. Duomenys tyrimui gauti atlikus 20 pusiau struktūruotų interviu su neformaliais globėjais. Duomenų analizei taikytas kokybinės turinio analizės metodas. Atliktas tyrimas patvirtina globos poreikį turinčio pagyvenusio asmens ir neformalaus globėjo atsiradimo santykių kompleksiškumą bei atskleidžia neformalios globos priežasčių įvairovę. Paaiškėjo, kad sprendimą globoti pagyvenusį artimąjį namuose lemia ne tik tokie socialiniai aspektai, kaip antai vaikų pareigos jausmas, nepasitikėjimas institucine globa, bet ir tokie ekonominiai aspektai – formalių globos paslaugų brangumas, slaugos išmokos vertinimas kaip papildomo pajamų šaltinio.&nbsp;</p> Jolita Junevičienė Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-10-15 2018-10-15 17 7 20 10.15388/STEPP.2018.17.11928 Vyresnio amžiaus asmenų persikėlimo į socialinės globos įstaigą patirtis: literatūros apžvalga http://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/11899 <p>[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]</p> <p>Persikėlimas į globos įstaigą būnant vyresnio amžiaus yra vienas iš reikšmingiausių ir daugiausiai streso sukeliančių įvykių, dažnai pagal išgyvenimo kompleksiškumą lyginamas su sutuoktinio mirtimi ar skyrybomis. Persikėlimas į globos įstaigą yra iššūkis įprastam gyvenimo stiliui: vyresnio amžiaus asmuo turi nutraukti daugybę įprastų socialinių ryšių, mėgstamų veiklų, prisitaikyti prie naujos socialinės ir fizinės aplinkos, naujos dienos struktūros. Autonomijos ir kasdienių gyvenimo sprendimų kontrolės lygio sumažėjimas, santykių su šeimos nariais pokyčiai, bandymas sukurti naujus namus globos įstaigoje reikalauja nemažai adaptacinių pastangų iš vyresnio amžiaus asmens ir kelia iššūkį jo tapatumui ir gerovei. Kita vertus, persikėlimas į globos įstaigą ne tik sukuria vyresnio amžiaus asmenims naujus iššūkius, bet ir atveria naujų galimybių&nbsp;– nuolatinis personalo buvimas šalia užtikrina saugumo jausmą, yra galimybių susirasti naujų draugų, išbandyti naujus užsiėmimus, t. y. sudaro galimybių rekonstruoti tapatumą.</p> Jūratė Charenkova Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-10-15 2018-10-15 17 21 36 10.15388/STEPP.2018.17.11929 Socialinės globos įstaigų, teikiančių paslaugas senyvo amžiaus asmenims, darbuotojų požiūris į teikiamų paslaugų kokybę http://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/11900 <p>[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]</p> <p>Straipsnyje socialinės globos paslaugų kokybė analizuojama viešųjų paslaugų organizavimo ir vertinimo kontekste, atsižvelgiant į institucinės globos pertvarkos aspektus. Atskleisti pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria socialinės globos įstaigos, dirbančios su senyvo amžiaus asmenimis. Empiriniams duomenims surinkti 2017 m. atliktas kiekybinis tyrimas. Tyrimo metodas – anketinė apklausa. Socialinių paslaugų kokybė vertinta ir klausimynas sudarytas remiantis EQUASS metodika. Tyrimo nustatyta, kad, subjektyviu tiriamųjų vertinimu, bendras paslaugų kokybės lygmuo socialinės globos įstaigose, dirbančiose su senyvo amžiaus asmenimis, apskritai yra gana aukštas.</p> Jolita Gečienė Vida Gudžinskienė Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-10-15 2018-10-15 17 37 56 10.15388/STEPP.2018.17.11930 Negalios galia ir jos panaudojimo socialinės pagalbos procese galimybės: proto negalią turinčių asmenų ir gatvės jaunuolių bendros stovyklos atvejo analizė http://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/11901 <p>[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]</p> <p>Šio straipsnio&nbsp;tikslas&nbsp;yra giliau panagrinėti skirtingų klientų grupių derinimo patirtis – atskleisti asmenų, turinčių proto negalią, ir gatvės jaunuolių tarpusavio sąveikos abipusę naudą per reguliariai vykstančias bendras stovyklas, ypatingą dėmesį kreipiant būtent į proto negalią turinčių žmonių gebėjimus ir jų panaudojimo galimybes. Tikslui pasiekti buvo atliktas kokybinis tyrimas imant nestruktūruotus ir pusiau struktūruotus interviu iš asmenų, dalyvavusių integruotose vasaros stovyklose, kuriose turėjo galimybę sąveikauti gatvės jaunuoliai ir proto negalią turintys asmenys. Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teigti, kad bendruomeninio gyvenimo su proto negalią turinčiais asmenimis patirtis demitizuoja visuomenės įsitikinimus apie šios socialinės rizikos grupės nevisavertį žmogiškumą. Atvirkščiai, jų tikrumas tampa dovana tiems, kurie išdrįsta dalyvauti jų bendruomeniniame gyvenime, ypač daug ankstyvo socialinio gyvenimo sunkumų patyrusiems gatvės jaunuoliams.</p> Miroslavas Seniutis Donata Petružytė Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-10-15 2018-10-15 17 57 73 10.15388/STEPP.2018.17.11931 Ikimokyklinių ugdymo paslaugų įtaka tėvų užimtumui Lietuvoje http://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/11902 <p>[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]</p> <p>Ikimokyklinių ugdymo įstaigų prieinamumas turi didelę įtaką tėvų užimtumui, tačiau šį priklausomybė yra gana sudėtinga ir skirtingai pasireiškia skirtingose visuomenės grupėse. Straipsnyje siekiama ištirti ikimokyklinių ugdymo įstaigų prieinamumo vaidmenį tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, užimtumui Lietuvoje. Tyrimui naudojami Lietuvos 2014 m. pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys. Naudojant chi kvadrato testą bei dvinarės logistinės regresijos modelį, tyrimo rezultatai atskleidė, kad vaikų ikimokyklinių ugdymo įstaigų nelankymas turėjo didesnę neigiamą įtaką moterų užimtumo statusui negu vyrų. Tyrimas taip pat parodė, kad svarbų vaidmenį tėvų užimtumui skatinti vaidina ir nemokamai teikiama ne tėvų priežiūra vaikams. Rezultatai taip pat leido kelti prielaidą, kad ikimokyklinių ugdymo įstaigų prieinamumas skatina tėvus dirbti, tačiau tai nebuvo esminė tėvų užimtumo paskata.</p> Aušra Čižauskaitė Boguslavas Gruževskis Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-10-15 2018-10-15 17 74 91 10.15388/STEPP.2018.17.11932 Šeimos politikos problemos Lietuvoje: prieš tai buvusių tyrimų analizė http://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/11903 <p>[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]</p> <p>Straipsnyje analizuojamos šeimos politikos problemos remiantis Lietuvoje per šalies nepriklausomybės laikotarpį mokslininkų atliktais tyrimais ir statistine analize. Šeimos politikos problemoms nagrinėti pasirinkti trys analitiniai „laukai“, atskleidžiantys reikšmingus šeimos politikos rezultatus: moterų įsitraukimą į darbo rinką, vaikų skurdą ir lyčių lygybę. Straipsnio skyriuose analizuojama, kaip šalyje veikiančios paramos šeimai priemonės atsiliepia šiems šeimos politikos aspektams, su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduriama siekiant šeimos politikos tikslų. Daroma išvada, kad valstybė įgyvendinti pagrindinius šeimos politikos tikslus gali tik užtikrindama tvarią ir stabilią šeimos politiką, orientuotą į savarankiškai šeimai funkcio­nuoti būtinų sąlygų kūrimą.</p> Kristina Senkuvienė Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-10-15 2018-10-15 17 92 107 10.15388/STEPP.2018.17.11933 Darbo vertybių vieta ir kaita skirtingų Lietuvos gyventojų kartų kontekste http://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/11904 <p>[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]</p> <p>Dėl ypatingos darbo įtakos žmogaus gyvenimui ir visuomenei darbo vertybės yra laikomos pamatinėmis. Jų realizavimas daugiausia lemia žmogaus vietą visuomenėje ir jo karjeros galimybes, šalies žmogiškojo ir ekonominio kapitalo potencialą, atskiros įmonės personalo panaudojimo efektyvumą ir kita. Vertinant skirtingų gyventojų grupių vertybių skirtumus, pastebėta reikšmingų skirtumų tarp skirtingų gyventojų kartų kohortų. Sąvoka „karta“ suvokiama skirtingais aspektais. Šiame straipsnyje sąvoka „karta“ vartojama pagal Mannheim, Steel and Taras bei Strauss and Howe supratimą. Išskirtos: veteranų, kūdikių bumo, X, Y ir Z kartos. Empirinio tyrimo metu buvo analizuoti Lietuvos gyventojų darbo vertybių pokyčiai XX–XXI amžių sandūroje kartų kaitos aspektu, remiantis Europos vertybių tyrimo (EVT) antros (1990), trečios (1999) ir ketvirtos (2008) bangų rezultatais. Tyrimas parodė, kad kartų kaita ir jų individualios savybės didžiausią poveikį daro emocinių darbo vertybių kaitai, o kognityvias ir instrumentines darbo vertybes veikia ir socialinio bei ekonominio konteksto pokyčiai.</p> Daiva Mažeikaitė Boguslavas Gruževskis Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-10-15 2018-10-15 17 108 131 10.15388/STEPP.2018.17.11934 Kochlearinė implantacija Lietuvoje: paplitimas ir sistemos apžvalga http://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/11905 <p>[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]</p> <p>Anksčiau atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad kochlearinė (klausos) implantacija kartu su nuosekliai įgyvendinama klausos lavinimo programa gali užtikrinti sėkmingą kurčių vaikų socialinę integraciją. Kochlearinė implantacija Lietuvoje atliekama nuo 1998 metų. Iki 2017 metų pabaigos šalyje implantuoti 377 asmenys, dauguma iš jų – vaikai. Daugelis šios srities tyrimų yra skirta klinikiniams ar technologiniams kochlearinės implantacijos aspektams nagrinėti, tačiau trūksta darbų, kuriuose būtų nagrinėjami sveikatos politikos ir socialinės integracijos klausimai. Straipsnyje apžvelgiama dabartinė kochlearinės implantacijos sistema, implantacijų paplitimas ir paciento kelias. Tyrime derinami teisės aktų bei kitų dokumentų analizės ir aprašomosios statistikos metodai. Straipsnio autorių žiniomis, tai pirmas tyrimas, skirtas kochlearinės implantacijos sistemos apžvalgai Lietuvoje.</p> Jurga Mataitytė - Diržienė Daumantas Stumbrys Jekaterina Byčkova Eugenijus Lesinskas Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-10-15 2018-10-15 17 132 148 10.15388/STEPP.2018.17.11935