Poetinė Gyčio Norvilo semiotika
Straipsniai
Kęstutis Nastopka
Vilnius University, Lithuania
Publikuota 2016-12-22
https://doi.org/10.15388/Semiotika.2016.16735
PDF (Anglų)

Reikšminiai žodžiai

vidujybė
figūratyvizavimas
semantinės kategorijos
izotopija
aktantinis vaidmuo
mitologija
poleminė struktūra

Kaip cituoti

Nastopka, K. (2016). Poetinė Gyčio Norvilo semiotika. Semiotika, 12, 55-69. https://doi.org/10.15388/Semiotika.2016.16735

Santrauka

Straipsnyje aptariamos reikšmės generavimo strategijos Gyčio Norvilo eilėraščių knygoje Išlydžių zonos. Knygoje eilėraščiai kaitaliojami su grafikos dariniais, sudarytais iš piešinių ir įrašų. Aptariamos plastinės ir semantinės opozicijos eilėraščiuose „autoportretas“ ir „rentgeno nuotrauka“. Skyriuje „kūnų geografija“ skleidžiasi aktantiniai vyro ir moters santykiai. Atsiveria trys meilės pasijos briaunos: geismas, pavydas ir palaima. Norvilo poetinėje mitologijoje, kaip ir senuosiuose lietuvių tikėjimuose, žymėtasis narys yra vanduo, reiškiantis ir mirtį, ir prisikėlimą. Į mitinę pradžių pradžią grąžina vaiko žvilgsnis.
Keliuose eilėraščiuose transformuojami šiuolaikiniai sporto mitai. Poleminį sakymo matmenį ryškina atsiribojimas nuo kitų poetų „privatizuotų“ teritorijų. Nuolat keisdamas kaukes poetas paneigia vienintelio požiūrio galimybę. Apversto pasaulio vaizdais teigiama neįmanomos poezijos įmanomybė.

PDF (Anglų)