Straipsnyje lyginamos dvi Algirdo J. Greimo ir Charleso S. Peirce’o semiotinės prieigos ir išskiriami trys prancūzų semiotikos mėginimo atsakyti į Peirce’o semiotiką etapai. Lyginant dvi semiotikas, atkreipiamas dėmesys į kritiką, kurią pirsininkai išsakė „sosiūriškųjų“ perspektyvų plačiąja prasme adresu, net jei šios daugeliu atžvilgių prasilenkia su Greimo projektu. Kartu aptariami naujausi tyrinėjimai, kurie bando gretinti šias dvi semiotikas ir pasiūlo dvi svarbias temas, kurių nė viena semiotika pakankamai netyrinėjo, bet kurios nusipelno nūdienos semiotikų dėmesio.