Acta Orientalia Vilnensia http://www.zurnalai.vu.lt/acta-orientalia-vilnensia <p>Įkurtas 2000 m. Anglų kalba spausdina empirines, teorines ir istorines studijas apie Indijos subkontinentą, Viduriniuosius Rytus, Centrinę Aziją, Tolimuosius Rytus ir Pietryčių Aziją.</p> Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press en-US Acta Orientalia Vilnensia 2424-6026 <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/acta-orientalia-vilnensia/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> Redakcinė kolegija http://www.zurnalai.vu.lt/acta-orientalia-vilnensia/article/view/12547 <p> </p> Acta Orientalia Vilnensia Žurnalas Autorinės teisės (c) 2000 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-02-27 2019-02-27 13 1 4 4 Turinys http://www.zurnalai.vu.lt/acta-orientalia-vilnensia/article/view/12548 <p> </p> Acta Orientalia Vilnensia Žurnalas Autorinės teisės (c) 2000 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-02-27 2019-02-27 13 1 5–6 5–6 Pratarmė http://www.zurnalai.vu.lt/acta-orientalia-vilnensia/article/view/12549 <p> </p> Audrius Beinorius Autorinės teisės (c) 2000 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-02-27 2019-02-27 13 1 7–10 7–10 Rytų ir Vakarų dichotomija civilizacinės komparatyvistikos požiūriu http://www.zurnalai.vu.lt/acta-orientalia-vilnensia/article/view/12550 <p>Straipsnis skirtas istorinei Rytų ir Vakarų civilizacijų bei mąstymo stereotipų analizei. Jame, pasitelkus komparatyvistinės metodologijos galimybes, atskleidžiamas Rytų ir Vakarų dichotomijos nepagrįstumas, įrodinėjama, kad klasikinėje Vakarų kultūros filosofijoje susiformavę stereotipiniai Rytų ir Vakarų civilizacijų mąstymo tipų, meninės kūrybos modeliai su jiems priskiriamų tipologinių bruožų visuma yra tik idealios teorinės konstrukcijos, darbinės schemos, kuriomis grubiai apibrėžiami tipiškiausi Rytų ir Vakarų civilizacijų bruožai. Šie abstraktūs darbiniai modeliai, pritaikius juos konkrečių regionų civilizacijoms tyrinėti, įgauna visiškai kitokį turinį ir konfigūracijas.</p> Antanas Andrijauskas Autorinės teisės (c) 2000 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-02-27 2019-02-27 13 1 11 27 Tapsmas “Nuo Šilimos”. Viena lietuvių ir indų kosmogoninė paralelė su atitinkamomis etimologinėmis užuominomis: liet. tàpti – sen. ind. tápati http://www.zurnalai.vu.lt/acta-orientalia-vilnensia/article/view/12551 <p>Straipsnio objektas – “kosmogoninės šilumos” vaizdiniai kai kuriose indoeuropiečių tradicijose, kaip antai senovės indų bei lietuvių, leidžiantys kelti klausimą apie lietuvių žodžio tàpti, vartojamo ir kosmogonine prasme (ir neturinčio vienareikšmės etimologijos), galimą ryši su sen. indų “kūrybine kaitra” tapas-, šaknies veiksmažodžio tápati ‘kaičia, kaitina, šildo’. Straipsnio tikslas – išdėstyti kai kuriuos semantinius (fonetika šiuo atveju nesudaro keblumų) argumentus, kuriais remiantis tok5 klausimą, regis, galima kelti. Metodas – lyginamasis bei iš dalies tipologinis. Griežtų išvadų straipsnyje nedaroma, nes jo tikslas, kaip sakyta, – tik išdėstyti kai kuriuos argumentus ir iškelti patį klausimą, galutinį atsakymą į kuri galės duoti nuodugnesni tyrinėjimai.</p> Dainius Razauskas Autorinės teisės (c) 2000 Authors http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-02-27 2019-02-27 13 1 28 35 Foreword http://www.zurnalai.vu.lt/acta-orientalia-vilnensia/article/view/10634 It is with great pleasure and pride that Vilnius University’s Centre of Oriental Studies presents the latest special issue of <em>Acta Orientalia Vilnensia</em>, featuring a collection of peer-reviewed articles on the religious and linguistic diversity of Turkic-speaking peoples in Eastern Europe. [...] Fabio Belafatti Autorinės teisės (c) 2017-04-13 2017-04-13 13 1 7 10 10.15388/AOV.2016.13.10634 The Graphemes /š/ and /ŋ/ in the Religious Texts of the CODEX CUMANICUS http://www.zurnalai.vu.lt/acta-orientalia-vilnensia/article/view/10636 The aim of the article is to point out the lack of research on palaeography and orthography of the Codex Cumanicus. The article deals with the use of symbols used to denote the consonants <em>/š/</em> and <em>/ŋ/</em> of the religious texts in the “German part” of the manuscript. The texts can be divided into two sections: the first being on folios 61r–63r, while the second on folios 69r–76r and 80r. This difference in use of the symbols may show that there were two different methods of writing consonants, which were foreign to the orthography of Medieval Latin writing, in the above-mentioned two sections of the text. The article stresses the importance of the palaeographical and orthographical analysis on the Codex Cumanicus, in order to be able to draw valid linguistic information from the codex. Csaba Göncöl Autorinės teisės (c) 2017-04-13 2017-04-13 13 1 35 43 10.15388/AOV.2016.13.10636 The Franciscans and Yaylaq Khatun http://www.zurnalai.vu.lt/acta-orientalia-vilnensia/article/view/10637 This study explores two issues. The first topic, as the title suggests, deals with the appearance of the Franciscan Order and its expansion at the expense of the Dominicans on the southern Russian steppe in the second half of the thirteenth century. The second question is tied to one of the successes of the Franciscans: the conversion to Christianity of one of the wives of Nogay, the khanmaker, the powerful lord of the western regions of the Golden Horde. I will reconstruct what can be ascertained about this khatun, based on Latin, Muslim and Byzantine sources. Szilvia Kovács Autorinės teisės (c) 2017-04-13 2017-04-13 13 1 45 59 10.15388/AOV.2016.13.10637 Emergence of a New Written Culture: The use of Hebrew script among the Krimchaks and the Karaim http://www.zurnalai.vu.lt/acta-orientalia-vilnensia/article/view/10638 <p>Conversion to a religion usually has a positive impact on the written culture of a given community. The conversion may or may not result in the adoption of a new writing system. In the Turkic world, we find examples for both cases. The Karaims, by their conversion into Karaitism, adopted the Hebrew script. They used the Hebrew alphabet up till the beginning of the 20th century in their everyday life for writing; for example, private letters and secular and religious texts in Karaim.<br />Another Turkic speaking group, the heterogeneous Rabbanite community of Krimchaks (whose majority is of Sephardic origin) also used the Hebrew script to write their vernacular.<br />Some characteristics of the writing systems of the Karaim and of the Krimchaks have been described, but no comparative research has thus far been carried out. In this study, the peculiarities of the Hebrew alphabet used by both Turkic speaking peoples will be discussed and illustrated. For instance, the new characters, which were introduced in order to indicate specific Turkic phonetic values, and the ways the same Hebrew vowel sign or letter is used in the different Krimchak and Karaim manuscripts.</p> Zsuzsanna Olach Autorinės teisės (c) 2017-04-13 2017-04-13 13 1 61 78 10.15388/AOV.2016.13.10638 The Ten Principles of Karaite Faith in a Seventeenth-Century Hebrew Poem from Troki http://www.zurnalai.vu.lt/acta-orientalia-vilnensia/article/view/10639 The ten principles of Karaite faith were originally compiled by medieval Byzantine Karaite scholars to sum up the basics of the Karaite Jewish creed. Early modern Karaites wrote poetic interpretations on the principles. This article provides an analysis and an English translation of a seventeenth-century Hebrew poem by the Lithuanian Karaite, Yehuda ben Aharon. In this didactic poem, Yehuda ben Aharon discusses the essence of divinity and the status of the People of Israel, the heavenly origin of the Torah, and future redemption. The popularity of Karaite commentaries and poems on the principles during the early modern period shows that dogma―and how to understand it correctly―had become central for the theological considerations of Karaite scholars. The source for this attentiveness is traced to the Byzantine Karaite literature written on the principles and to the treatment of the Maimonidean principles in late medieval rabbinic literature. Riikka Tuori Autorinės teisės (c) 2017-04-13 2017-04-13 13 1 79 98 10.15388/AOV.2016.13.10639