Šio straipsnio tikslas – atskleisti, kaip mokytojų turima tarpasmeninė komunikacinė kompetencija gali lemti jų pasidalytąją lyderystę. Empirinis tyrimas atliktas Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose. Tiesinė regresinė analizė atskleidė, kad mokytojų turima tarpasmeninė komunikacinė kompetencija turi teigiamą prognostinę galią mokytojų veikimui remiantis pasidalytąja lyderyste. Nustatyta, kad tarpasmeninės komunikacijos dimensijos, tokios kaip aiškumas ir patikimumas (tai gebėjimai: aiškiai perteikti informaciją; pasitikėti žmonėmis ir jų žiniomis; dalijimasis savo patirtimi; ir kt.) bei artimumas (tai gebėjimas gerai pažinti kolegas; domėjimasis kolegų veikla; įsitraukimas į neformalias veiklas kartu su kolegomis; ir kt.) yra pozityviai teigiamai susijusios su mokytojų pasidalytąja lyderyste. O tokios tarpasmeninės komunikacijos dimensijos kaip rišlumas, keitimasis informacija, asmeninė komunikacija, pasitikėjimas neturi teigiamos prognostinės galios mokytojų pasidalytajai lyderystei. Nors tyrimo imtis nereprezentatyvi (N=154) daryti išvadas Lietuvos mastu, tačiau atlikto tyrimo rezultatai išryškina tam tikras tendencijas, kurios priverčia kreipti dėmesį į mokytojų tarpasmeninės komunikacijos gebėjimų stiprinimą, kaip būtinybę, siekiant, kad mokytojų bendruomenėse vyrautų pasidalytoji lyderystė. Straipsnyje yra teikiamos tiek teorinės, tiek praktinės įžvalgos apie mokytojų pasidalytosios lyderystės ir ją lemiančios tarpasmeninės kompetencijos svarbą.