Šiame straipsnyje universitetų jungimas analizuojamas kaip politinis reiškinys, kurio supratimas konstruojamas per viešąjį diskursą. Laikomasi prielaidos, kad universitetų jungimo politinis diskursas konstruojamas viešojoje medijų erdvėje, kurioje suinteresuoti asmenys pristato savo supratimą ir siekia jį įtvirtinti tiek visuomenės nuomonėje, tiek priimant sprendimus dėl universitetų jungimo bei jungimą įgyvendinant. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje analizuojami 2016–2018 metų internetinėje žiniasklaidoje paskelbti pranešimai apie universitetų jungimą(si). Pasitelkus hierarchinės klasterių analizės metodą nustatytos atskirų žodyno elementų sąsajos, leidžiančios aptikti tam tikras tendencijas. Reikia pažymėti, kad universitetų jungimas viešumoje siejamas pirmiausia su studijų kokybės gerinimu bei verslo ir valstybės poreikiais, o lygiavertiškai dokumentuose deklaruojamas tikslas didinti mokslo konkurencingumą ir tarptautiškumą viešajame diskurse nėra išplėtotas, apie tai kalbama retai.