Rengiantis atnaujinti visą mokyklinį ugdymo turinį, aktualu nagrinėti įvairius probleminius jo aspektus. Vienas iš tokių klausimų – kokie istorinio laiko supratimo gebėjimai turėtų būti ugdomi pradinėse klasėse? Ši problema straipsnyje sprendžiama remiantis istorinio laiko supratimo vystymosi modeliu (De Groot-Reuvekamp, Ros, Van Boxtel & Oort, 2015) bei analizuojant ir apibendrinant tyrimų apie mokinių pasiekimus duomenis. Tyrimu siekta išnagrinėti, kaip pradinio ugdymo bendrosios programos reikalavimai atitinka šio modelio supratimo augimo etapus ir kokius istorinio laiko supratimo pasiekimų lūkesčius įžvelgia pedagogai ir studentai. Taip pat aiškintasi, kokius pradinių klasių mokinių pasiekimus įrodo tyrimai ir ką galima tobulinti atnaujinant istorijos mokymosi turinį pradinėse klasėse. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad programiniai pasiekimų lūkesčiai yra nepagrįstai maži. Jie skirti daugiausiai tik užuomazgų (A), bet ne pirminiam (B) ir gilesniam (C) supratimui ugdyti. Mokytojų ir studentų lūkesčiai – didesni. Taigi, atnaujinant ugdymo turinį, tikslinga daugiau dėmesio skirti istorinio tyrimo ir aukštesniesiems mąstymo gebėjimams ugdyti ir taip kurti sąlygas istorinio laiko supratimo pradmenims ugdyti.