S. Šalkauskio filosofinė pedagogika

Santrauka

Straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai Stasio Šalkauskio filosofijos bruožai, nagrinėjamos filosofijos sąsajos su ugdymu. Čia sekama paties profesoriaus mintimi, kad pedagogika yra praktiškai pritaikyta filosofija. Būtent iš filosofijos išplaukia S. Šalkauskio „pilnutinio ugdymo sistema”. Šioje sistemoje išskiriamos pagrindinės ugdymo funkcijos (auginimas, globojimas, lavinimas, auklėjimas), ugdymo sritys (fizinė, kultūrinė, religinė), principai (universalumo, harmonijos, subordinacijos), lygiai (individualus, visuomeninis, tautinis, tarptautinis) ir t.t. Straipsnyje taip pat aptariami ugdymo veikėjai ir veiksniai, kuriuos S. Šalkauskis skirsto į prigimtinius - „pašauktus iš prigimties” ir paskirtinius - „pašauktus iš paskirties”. Pirmiesiems priklauso šeima, valstybė ir Bažnyčia, antriesiems - ugdymo įstaigos ir jaunimo organizacijos. Plačiau straipsnyje nagrinėjama S. Šalkauskio tautinio auklėjimo koncepcija. Šioje koncepcijoje nors ir akcentuojama patriotinis auklėjimas, ypatingos sąsajos su tautine kultūra, sykiu pabrėžiama tarptautiškumo svarba. Tarptautinis auklėjimas papildo tautinį auklėjimą, suteikia jam kokybiškai aukštesnę prasmę ir vertę.