Straipsnyje pristatomos Stasio Šalkauskio didaktinės idėjos. Didaktiką suprasdamas kaip lavinimo (protinimo) mokslą, apimantį mokytojo ir mokinių veiklą, kurioje mokytojas yra tarpininkas tarp mokomojo dalyko ir mokinio, Šalkauskis nemažai dėmesio skiria būtent mokymo proceso veikėjų charakteristikų analizei. Vis dėlto, labiausiai Šalkauskis koncentruojasi ties teorinėms didaktikos problemoms, jas analizuoja glaustai ir kartu giliai, nuosekliai, aiškiai apibrėždamas pedagoginių terminų turinį ir esmę. Ypač Šalkauskį domino mokymo procesas kaip visuma. Jis aptaria loginius, psichologinius ir pedagoginius šio proceso aspektus bei jų sąveiką. Analizuojami ir siauresni didaktikos aspektai, tokie kaip mokymo aplinka, mokymo tikslai, mokymo turinys, mokymo metodai ir formos. Didaktiniuose Šalkauskio samprotavimuose jaučiamos pastangos derinti klasikinę pedagogiką su XIX a. pab. - XX a. pr. naujojo ugdymo teorija.
