Acta Paedagogica Vilnensia http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia <p>Įkurtas 1991 m. Nagrinėja teorinius ir metodologinius švietimo ir ugdymo bei švietimo politikos ir kultūros analizės klausimus.&nbsp;</p> Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press en-US Acta Paedagogica Vilnensia 1392-5016 <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> Redakcinė kolegija ir turinys http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/13277 Irena Stonkuvienė Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-07-12 2019-07-12 42 1 7 Pratarmė http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/13278 Irena Stonkuvienė Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-07-12 2019-07-12 42 8 9 Ne ta ranka – ne toks vaikas: kairiarankių vaikų ugdymas sovietinėje Latvijoje http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/13279 <p>Kairiarankiams nuolat tenka susidurti su stigmomis ir prieštaringais požiūriais į save, be to, nuostatos apie šią žmonių grupę visada būna susijusios su konkrečios visuomenės galios santykiais ir tradicijomis. Todėl šio tyrimo tikslas – aptarti kairiarankių permokymą, kaip tai buvo daroma sovietinėje švietimo sistemoje. Politinės galios įtaka žmogaus kūno ir proto sąveikai yra dažnai nagrinėjama problema tyrimuose apie „naujojo sovietinio žmogaus“ kūrimą. Kairiarankių vaikų mokymas Sovietų Sąjungoje yra puikus iliuzinių totalitarinės valdžios siekių pakeisti žmogaus prigimtį pavyzdys – sovietiniame švietime nebuvo nei atskiros prieigos, nei konkrečių pedagoginių strategijų ugdant kairiarankius vaikus. Sovietinis mokslas buvo grindžiamas antropologiniu žmogaus, kaip&nbsp;<em xml:lang="en-GB">tabula rasa</em>, supratimu, leidžiančiu paaiškinti sovietinės pedagogikos visagalybę, ir nepajudinamu įsitikinimu, kad iš kiekvieno vaiko galima išugdyti tikrą socialistinės visuomenės narį. Šis tyrimas supažindina su sovietinėje Latvijoje vykusiu kairiarankių vaikų kūno ir proto disciplinavimu pasitelkiant pedagogines priemones</p> Zanda Rubene Linda Daniela Dace Medne Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-07-12 2019-07-12 42 10 28 10.15388/ActPaed.42.1 Leninas kaip vaikas. Vizualinė propaganda ir pedagogika http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/13280 <p>Tyrimo tikslas – atskleisti vizualinės propagandos ir pedagogikos ryšį socializmo laikotarpiu Vengrijoje, analizuojant įvairius vienos Lenino nuotraukos pateikimo variantus. Idėjų indoktrinacija buvo labai svarbi to meto vaikų ir netgi mokytojų socializacijos procese, todėl komunistų valdžia bandė sukurti naujų ceremonijų ir ritualų tvarką bei socialistinę tapatybę. Straipsnyje analizuojami vaizdai (nuotraukos ir paveikslai) atskleidžia jų skirtingas funkcijas, reikšmes. Parodoma, kaip, keičiant ir transformuojant nuotraukas bei kontekstus, galėjo būti manipuliuojama tais, kam jie buvo skirti. Pirmoji nuotrauka, paimta iš mano tyrimų (juose buvo analizuojamas praėjusio šimtmečio aštunto dešimtmečio Vengrijos pedagogikos žurnalų turinys), rodo netradicinį Lenino kaip vaiko atvaizdą.</p> Lajos Somogyvári Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-07-12 2019-07-12 42 29 42 10.15388/ActPaed.42.2 Katalikiškojo ugdymo sampratų lyginamoji analizė: jėzuitiškoji ir kunigo Luigi Giussani koncepcijos http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/13281 <p><strong>&nbsp;</strong>Sekuliarizacija, globalizacija, vertybių kaita&nbsp;– nūdienos iššūkiai, su kuriais susiduria ne tik edukologai praktikai, bet ir teoretikai. Į šiuos iššūkius pravartu pažvelgti iš katalikiškojo ugdymo paradigmos pozicijų. Kaip ši ugdymo paradigma prisitaiko prie šiuolaikinio pasaulio ir kaip siūlo spręsti aktualius klausimus, siekiama išsiaiškinti šiame straipsnyje, analizuojant dvi katalikiškojo ugdymo sampratas. Tai viena iš seniausių&nbsp;– šv. Ignaco Lojolos (jėzuitiškoji)&nbsp;– ir viena iš naujausių, XX a. antroje pusėje Italijoje dirbusio katalikų kunigo Luigi Giussani&nbsp;– ugdymo sampratos. Darbo tikslas&nbsp;– nustatyti ir įvertinti šių dviejų koncepcijų ypatumus ir jų santykį. Viliamasi, kad straipsnyje aptartos principinės šių koncepcijų nuostatos ir pateiktos įžvalgos bus vertingos katalikiškojo ugdymo tyrimų plėtotei.&nbsp;</p> Juozapas Labokas Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-07-12 2019-07-12 42 43 58 10.15388/ActPaed.42.3 Konsultavimas mokykloje: keturių šalių konsultavimo profesionalų darbo ypatumų palyginimas http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/13283 <p>Negausūs mokyklos konsultantų įvairių darbo aspektų tyrimų rezultatai yra nevienaprasmiai, kartais net prieštarauja vieni kitiems, tačiau atskleidžia pakankamai daug nepageidaujamų karjeros / mokyklos konsultantų darbo aspektų. Tyrimo tikslas – išanalizuoti ir palyginti konsultavimo mokykloje profesionalų darbo ypatumų raišką Lietuvoje, Italijoje, Graikijoje ir Airijoje. Tyrimas atliktas vykdant projektą SUCCESS*. Konsultavimo mokykloje profesionalų apklausa vyko 2018 m. vasario ir kovo mėnesiais. Apklausti 289 mokyklos konsultantai iš Lietuvos, Italijos, Airijos ir Graikijos. Duomenims surinkti buvo naudota internetinė apklausa pagal specialiai sukurtą klausimyną.&nbsp;<br>Tyrimas atskleidė, kad tiek karjeros, tiek akademinio konsultavimo funkcijos mokyklose skirtingose šalyse priskiriamos skirtingų kvalifikacijų mokyklose dirbantiems profesionalams. Rezultatai parodė, kad visose šalyse mokyklos konsultantai vykdo įvairias konsultavimo veiklas, bet skiriasi tiek šių konsultavimo veiklų atlikimo dažnis įvairiose šalyse, tiek ir konsultantų pasirengimo konsultuoti lygis. Tyrimas atskleidė, kad konsultavimo mokykloje profesionalų pasitenkinimas darbu aukštesnis nei vidutinis. Nepaisant požiūrio į konsultantų profesinį tobulėjimą skirtumų, visi konsultantai nurodė didesnį nei vidurkis poreikį tobulinti savo profesines kompetencijas.</p> Birutė Pociūtė Laima Bulotaitė Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-07-12 2019-07-12 42 59 74 10.15388/ActPaed.42.4 Mokyklų vadovų vadybinė patirtis ir universitetinės magistrantūros studijos: dviejų posocialistinių šalių palyginimas, pasinaudojant TIMSS 2015 ir PIRLS 2016 metų tyrimų duomenimis http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/13284 <p>Moksliniai tyrimai apie posocialistinių šalių švietimo politiką ir praktiką nepasižymi didele gausa. Mūsų manymu, tokį gana ribotą mokslininkų susidomėjimą nulemia keletas priežasčių. Pirma, nėra visuotinai pripažintos socialinės teorijos, aiškinančios posocialistinio pasaulio raidą. Antra, teritoriniai ginčai apsunkina statistinių duomenų rinkimą ir analizę. Trečia, kai kurioms posocialistinėms šalims, kurioms būdingas autoritarinis valdymas, būdinga „pagražinti“ duomenis tam, kad geriau būtų atrodoma tarptautiniuose reitinguose. Ketvirta, sunku gauti išsamius duomenis apie EBPO ir ES nepriklausančių posocialistinių šalių švietimą. Viena iš egzistuojančių galimybių&nbsp;– pasinaudoti didelės apimties tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų duomenimis. Be naujųjų ES narių, šiuose tyrimuose dalyvauja ir kai kurios ES nepriklausančios posocialistinės šalys. Šiame straipsnyje, remiantis TIMSS 2015 ir PIRLS 2016 metų tyrimų duomenimis, buvo palyginta dviejų posocialistinių šalių&nbsp;– Lietuvos ir Kazachijos&nbsp;– mokyklų vadovų vadybinė patirtis ir išsilavinimas. Rezultatai parodė esminius skirtumus tarp lyginamų šalių: Lietuvoje moksleivių, kurių mokyklų vadovai turi magistro išsilavinimą, skaičius 4–5 kartus viršija Kazachijos rodiklį. Lietuvos mokyklų vadovai taip pat turi vidutiniškai 1,5 metų ilgesnį vadybinio darbo stažą negu Kazachijos mokyklų vadovai. Kita vertus, TIMSS 2015 ir PIRLS 2016 tyrimų rezultatai nerodo tiesioginio mokyklų vadovų vadybinės patirties ir išsilavinimo bei mokinių pasiekimų ryšio. Moksliniai tyrimai rodo, kad ugdymo kokybę vadovų veikla labiau veikia netiesiogiai. Didesnė mokyklų vadovų vadybinė patirtis ir aukštesnis išsilavinimo lygis gali nulemti našesnį mokyklos valdymą&nbsp;– labiau kompetentingi vadovai sugeba racionaliau naudoti išteklius, tinkamiau formuoti pedagogų komandą, sėkmingiau plėtoti ryšius su mokinių tėvais, socialiniais partneriais ir kt., tačiau moksleivių mokymosi efektyvumą nulemia daugybė kitų veiksnių.&nbsp;</p> Rimantas Želvys Kamchat Esenova Ainur Rakhymberdiyeva Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-07-12 2019-07-12 42 75 84 10.15388/ActPaed.42.5 Mokytojų pasidalytoji lyderystė ir tarpasmeninė komunikacinė kompetencija http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/13285 <p>Šio straipsnio tikslas – atskleisti, kaip mokytojų turima tarpasmeninė komunikacinė kompetencija gali lemti jų pasidalytąją lyderystę. Empirinis tyrimas atliktas Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose. Tiesinė regresinė analizė atskleidė, kad mokytojų turima tarpasmeninė komunikacinė kompetencija turi teigiamą prognostinę galią mokytojų veikimui remiantis pasidalytąja lyderyste. Nustatyta, kad tarpasmeninės komunikacijos dimensijos, tokios kaip&nbsp;<em xml:lang="en-GB">aiškumas ir patikimumas</em>&nbsp;(tai gebėjimai: aiškiai perteikti informaciją; pasitikėti žmonėmis ir jų žiniomis; dalijimasis savo patirtimi; ir kt.) bei&nbsp;<em xml:lang="en-GB">artimumas</em>&nbsp;(tai gebėjimas gerai pažinti kolegas; domėjimasis kolegų veikla; įsitraukimas į neformalias veiklas kartu su kolegomis; ir kt.) yra pozityviai teigiamai susijusios su mokytojų pasidalytąja lyderyste. O tokios tarpasmeninės komunikacijos dimensijos kaip rišlumas, keitimasis informacija, asmeninė komunikacija, pasitikėjimas neturi teigiamos prognostinės galios mokytojų pasidalytajai lyderystei. Nors tyrimo imtis nereprezentatyvi (N=154) daryti išvadas Lietuvos mastu, tačiau atlikto tyrimo rezultatai išryškina tam tikras tendencijas, kurios priverčia kreipti dėmesį į mokytojų tarpasmeninės komunikacijos gebėjimų stiprinimą, kaip būtinybę, siekiant, kad mokytojų bendruomenėse vyrautų pasidalytoji lyderystė. Straipsnyje yra teikiamos tiek teorinės, tiek praktinės įžvalgos apie mokytojų pasidalytosios lyderystės ir ją lemiančios tarpasmeninės kompetencijos svarbą.&nbsp;</p> Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė Simona Merkytė Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-07-12 2019-07-12 42 85 95 10.15388/ActPaed.42.6 Mokyklos estetinės ugdymo(si) aplinkos ir mokinių meninės saviraiškos sąsajos http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/13286 <p>Lietuvoje yra gana nusistovėjęs visos bendrojo ugdymo mokyklų aplinkos reikalavimų „paketas“ – ugdanti, saugi, funkcionali, ergonomiška, estetiška. Straipsnyje analizuojamas mokyklos estetinės ugdymo(si) aplinkos ir mokinių meninės saviraiškos santykis. Keliamas probleminis klausimas – ar kuriant estetinę ugdymo(si) aplinką mokykloje galima ugdyti mokinių meninę saviraišką?<br>Šio straipsnio tikslas – atskleisti mokyklos estetinės ugdymo(si) aplinkos ir mokinių meninės saviraiškos sąsajas. Straipsnyje apžvelgiami ir analizuojami Lietuvos švietimo dokumentai apie ugdymo(si) aplinkas ir Lietuvos bei užsienio autorių tyrimai apie įvairias mokyklos ugdymo(si) aplinkas, mokyklų ugdymo(si) aplinkos įtaką mokinių mokymuisi ir estetinį mokinių santykį su mokyklos ugdymo(si) aplinkomis. Išryškinamos mokyklų estetinės ugdymo(si) aplinkos ir meninės saviraiškos sąsajos. Straipsnyje aptariami Lietuvos mokyklų ugdymo(si) erdvių modernizavimo ypatumai ir galimybės.<br>Taikant pavyzdžių apžvalgos metodą analizuojami įgyvendintų „svajonių mokyklos“ projektų pavyzdžiai Lietuvoje ir užsienyje. Apžvelgtos lietuviškos Veršvų gimnazijos pradinė mokykla Kaune (2018 m.) ir Balsių progimnazija Vilniuje (2011 m.). Užsienio mokyklų apžvalgai pasirinktos: „Wish School“ mokykla San Paule, Brazilijoje (2016) ; „We Grow“ ir „Blue School“ ikimokyklinio ir pradinių klasių ugdymo mokyklos Niujorke, JAV, (2018); „Lake Wilderness“ pradinė mokykla Vašingtone, JAV (2017); „Heart in Ikast“ tarptautinė mokykla ir multifunkcinis centras Ikaste, Danijoje (2018); „Vittra Brotorp“, „Vittra Telefonplan“, „Vittra Södermalm“ mokyklos Brotorpe, Stokholme, Sodermalme, Švedijoje (2011–2012).&nbsp;</p> Aistė Burkė Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-07-12 2019-07-12 42 99 128 10.15388/ActPaed.42.7 Ritmo supratimo ugdymas atliekant origamio aplikacijos užduotis antroje klasėje http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/13287 <p>Straipsnyje analizuojama pasikartojimus skirtinguose kontekstuose vienijanti ritmo sąvoka ir jos supratimo ugdymas pradinėse klasėse. Muzikai ir vizualiesiems menams ritmas pirmiausia yra komponavimo priemonė. Mokantis kalbos ir matematikos, ritmo pastebėjimas gali padėti suprasti struktūras. Tyrimo sumanymas grindžiamas šių dviejų požiūrių į ritmą derinimu tikslingose origamio aplikacijos veiklose. Atlikto veiklos tyrimo rezultatai parodė, kad toks ritmiško krypties ir dydžio keitimo mokymasis antroje klasėje pasiteisina.</p> Vaiva Grabauskienė Rasa Lapėnienė Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-07-12 2019-07-12 42 129 148 10.15388/ActPaed.42.8 Universitetų jungimas Lietuvoje: žiniasklaidos diskursai http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/13292 <p>Šiame straipsnyje universitetų jungimas analizuojamas kaip politinis reiškinys, kurio supratimas konstruojamas per viešąjį diskursą. Laikomasi prielaidos, kad universitetų jungimo politinis diskursas konstruojamas viešojoje medijų erdvėje, kurioje suinteresuoti asmenys pristato savo supratimą ir siekia jį įtvirtinti tiek visuomenės nuomonėje, tiek priimant sprendimus dėl universitetų jungimo bei jungimą įgyvendinant. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje analizuojami 2016–2018 metų internetinėje žiniasklaidoje paskelbti pranešimai apie universitetų jungimą(si). Pasitelkus hierarchinės klasterių analizės metodą nustatytos atskirų žodyno elementų sąsajos, leidžiančios aptikti tam tikras tendencijas. Reikia pažymėti, kad universitetų jungimas viešumoje siejamas pirmiausia su studijų kokybės gerinimu bei verslo ir valstybės poreikiais, o lygiavertiškai dokumentuose deklaruojamas tikslas didinti mokslo konkurencingumą ir tarptautiškumą viešajame diskurse nėra išplėtotas, apie tai kalbama retai.&nbsp;</p> Rūta Bružienė Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-07-12 2019-07-12 42 149 162 10.15388/ActPaed.42.9 Diskusija apie posthumanistinį ugdymą http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/13301 <p>Lilija Duoblienė.&nbsp;Pohumanistinis ugdymas: dekoduoti. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla</p> Jūratė Baranova Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-07-12 2019-07-12 42 163 165 10.15388/ActPaed.42.10 Informacija apie autorius http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/13303 Irena Stonkuvienė Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-07-12 2019-07-12 42 166 169 Reikalavimai „Acta paedagogica Vilnensia“ spausdinamiems straipsniams http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/13305 Irena Stonkuvienė Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2019-07-12 2019-07-12 42 170 176