Acta Paedagogica Vilnensia http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia <p>Įkurtas 1991 m. Nagrinėja teorinius ir metodologinius švietimo ir ugdymo bei švietimo politikos ir kultūros analizės klausimus.</p> en-US <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> irena.stonkuviene@fsf.vu.lt (Irena Stonkuvienė) vigintas.stancelis@kf.vu.lt (Vigintas Stancelis) Sat, 29 Dec 2018 00:00:00 +0200 OJS 3.1.1.2 http://blogs.law.harvard.edu/tech/rss 60 Pratarmė http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/11867 <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> Irena Stokuvienė Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/11867 Fri, 12 Oct 2018 00:00:00 +0300 Tyrimų su žmonėmis etiškumo dilemos http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/11869 <div> <p>[straipsnis anglų kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai lietuvių kalba]&nbsp;</p> <p>Šiame straipsnyje autorės, remdamosi įgyta patirtimi dalyvaujant etikos vertinimo komisijoje Jungtinėse Amerikos Valstijose, gilinasi į su žmonėmis atliekamų tyrimų etikos klausimą. Autorės pristato tris fiktyvius pavyzdžius, kurie atskleidžia ginčytinas sritis, kylančias tyrimų pasiūlymuose žmonių, kaip tyrimo dalyvių, apsaugos klausimu. Straipsnyje pateikiama pavyzdžių, kurie iliustruoja: 1) paskatą įgyti naujų žinių iš naujų temų įtraukiant tuos asmenis, kurie gali būti laikomi pažeidžiamais tyrimo dalyviais; 2) naujų ir patyrusių tyrėjų siekį sukurti tokį tyrimo dizainą, kuris atitiktų jų interesų lauką, tačiau nepažeistų ir tyrimo dalyvių interesų; 3) tarp komisijos narių kylančius nesutarimus dėl reikalavimų, būtinų norint atsakingai atlikti tyrimą. Straipsnyje taip pat pateikiama etikos vertinimo rekomendacijų tiek fakultetams, atsakingiems už studentų tyrimus, tiek pradedantiems tyrėjams, teikiantiems savo tyrimų pasiūlymus etikos aspektams vertinti.</p> </div> Kathryn Roulston, Judith Preissle Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/11869 Fri, 12 Oct 2018 00:00:00 +0300 Integracija į doktorantūros studijų programą: menu grįstas doktorantų patirčių tyrimas http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/11870 <p>[straipsnis anglų kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai lietuvių kalba]</p> <p>Šiame straipsnyje analizuojama dvylikos doktorantūros studentų integracijos į doktorantūros programą patirtis. Pristatomas kokybinis tyrimas, kurį atliekant buvo naudotas menu grįstas tyrimo modelis: dvylikos tyrimo dalyvių buvo paprašyta sukurti koliažus ir parašyti istorijų, perteikiančių, kaip koliažas apibūdina jų integracijos patirtį. Šio tyrimo klausimas – kaip studentai išgyvena integraciją į doktorantūros programą? Gauti duomenys parodė, kurie akademiniai ir socialiniai veiksniai svarbūs formuojant doktorantūros kelionę.</p> İnci Yılmazlı Trout Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/11870 Fri, 12 Oct 2018 00:00:00 +0300 Moterys akademikės: išgyventos patirtys nelygybės kontekste http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/11871 <p>[straipsnis anglų kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai lietuvių kalba]</p> <p>Šis straipsnis grindžiamas mokslinio projekto rezultatais, tiriant septynių akademikių profesinę patirtį dirbant universitetuose ir tyrimų centruose Katalonijoje, Ispanijoje. Projekto tikslas – ištirti trijų moterų kartų asmeninę ir profesinę patirtį, tampant universiteto dėstytojomis, tyrėjomis ir vadovėmis. Profesinės veiklos istorijos leido išnagrinėti šį tapsmo procesą, taip pat suteikė įžvalgų apie tiriamųjų asmeninės patirties ir profesinės karjeros raidos sąsają, moterų prisitaikymo, atsparumo ir kūrybos strategijas; patiriamo simbolinio smurto formas bei jų karjeros pokyčius institucijose, kuriose, kaip rodo tyrimai, netrūksta moterų diskriminacijos ir nelygybės apraiškų.</p> Juana M. Sancho-Gil, Fernando Hernández - Hernández Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/11871 Fri, 12 Oct 2018 00:00:00 +0300 Konfliktų universitete sprendimas taikant mediaciją: pamokos Lietuvai http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/11872 <p>[straipsnis lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]</p> <p>Mediacija universitete yra svarbi ir aktuali tema, nes su konfliktais susiduria visos aukštosios mokyklos bendruomenės grupės. Tinkamai nesprendžiami konfliktai universitete gali pridaryti daug žalos – eikvojami finansiniai ištekliai ir konflikto šalių laikas, žala padaroma universiteto reputacijai, bendruomenės narių moralei. Straipsnio tikslas – išnagrinėti mediacijos taikymo universitete teorines ir praktines prielaidas. Straipsnyje apibūdinama mediacijos paskirtis universitete; apžvelgiama mediacijos vykdymo 15-oje Didžiosios Britanijos universitetų patirtis; nagrinėjamos teisinės prielaidos taikyti mediaciją Lietuvos aukštosiose mokyklose.</p> Gražina Čiuladienė, Dainius Lasinskas Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/11872 Fri, 12 Oct 2018 00:00:00 +0300 Kompleksiškumai, prieštaravimai ir karnavalai: mikroetnografinis vidurinio ugdymo mokinių trukdymo per anglų kalbos pamokas tyrimas http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/11873 <div> <p>[straipsnis anglų kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai lietuvių kalba]</p> <p>Mokymo proceso metu daugeliui ugdytojų tenka reaguoti į nepaklusnius ir trukdančius mokinius. Dauguma atliekamų mokinių trukdymo tyrimų fokusuojama į klasių valdymo strategijas ir taktikas, tačiau tik nedaugelyje jų gilinamasi į pačią trukdymo prigimtį, jo ideologinę reikšmę ir socialinius trukdymo padarinius. Taigi šiame darbe, pasitelkiant etnografinį metodą ir mikroetnografinę diskurso analizę, nagrinėjami mikro- ir makrostruktūrų kompleksiškumai ir prieštaravimai, kurių kyla Jungtinių Amerikos Valstijų vienuoliktos ir dvyliktos klasės mokiniams pradėjus trukdyti anglų kalbos pamokų metu vykstančias diskusijas apie tekstus. Remiantis Bakhtino karnavalo sąvoka, darbe nagrinėjama trukdymo klasėse struktūra, kuri paskatina daugialypes bei prieštaringas ideologijas ir tuo pat metu palaiko bei griauna galių struktūras. Priešingai nei bendras įsitikimas, kad trukdymas klasėse kelia iššūkių egzistuojančiai galiai, tam tikrais atvejais jis kaip tik paskatina galių santykius platesniame kultūriniame lauke. Šiame straipsnyje išryškinami kompleksiškumai ir prieštaravimai, būdingi skirtingų asmenų mokyklose sąveikai bei skatinama permąstyti, kaip ugdytojai vertina trukdymą per pamokas ir reaguoja į jį. Galiausiai straipsnyje akcentuojama, kad, priimdami kompleksiškumus ir prieštaravimus, ugdytojai ir tyrėjai gali pažvelgti į ugdymo sistemą kaip būdą veiksmingai ir etiškai įsiterpti į struktūras, kai šios tampa problemiškos.</p> </div> Matt Seymour Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/11873 Fri, 12 Oct 2018 00:00:00 +0300 Sąsajų tarp pokalbių klasėje ir argumentacinio rašymo tyrimas http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/11874 <p>[straipsnis anglų kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai lietuvių kalba]</p> <p>Šiame straipsnyje tiriamas kalbėjimo klasėje ir dialoginio literatūrinio argumentacinio (DLA) rašymo santykis. Šis darbas yra dalis platesnio tyrimo, kuriame analizuojamas argumentacinis rašymas kaip socialinių praktikų, kurios sudaro ilgalaikį mokymosi procesą, rinkinys (Newell, Bloome, &amp; Hirvela, 2015). Ši perspektyva yra glaudžiai susijusi su dabartiniu rašymo supratimu, kuris atsirado per pastaruosius penkiolika metų (Nystrand, Green, &amp; Weimelt, 1993; Klein &amp; Boscolo, 2016; Newell, Beach, Smith &amp; VanDerHeide, 2011). Autorė naudojosi Bakhtino teorija argumentacinio rašymo ir kalbėjimo tyrimui klasėje. Tai apima reiškinių prasmės ir išraiškos bendraujant sąveiką. Dėl to visos interakcijos ir reikšmės yra iš esmės dialoginės, nes jas vienija istorija ir numatoma ateitis. Ši perspektyva apibrėžia argumentacinio rašymo mokymą ir mokymąsi kaip susiformavusį per tam tikrą laiką su unikaliomis praktikomis ir pažinimo būdais, atsirandančiais bendraujant klasėje. Tai reiškia, kad argumentacinių praktikų mokymas ir mokymasis visada bus unikalus ir priklausomas nuo konteksto, kuriame yra praktikuojamas. Pritaikiusi šią teoriją, autorė naudojo analitinį mokomosios grandinės metodą ir diskurso analizę dviejų skirtingų klasių diskusijų tyrimui. Siekta atsakyti į šiuos klausimus: Koks yra kalbėjimo klasėje ir dialoginio literatūrinio argumentacinio rašymo kaip socialinės praktikos santykis? Kaip kalbėjimas yra taikomas apibrėžiant ir plėtojant DLA argumentacinių veiksmų, konceptų ir idėjų, iškeltų literatūroje, atžvilgiu?</p> John Brady Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/11874 Fri, 12 Oct 2018 00:00:00 +0300 Socialinis ir emocinis ugdymas: mokytojo perspektyva http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/11875 <p>[straipsnis lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]</p> <p>Straipsnyje, remiantis mokslinės literatūros analize, pristatomi teoriniai socialinio ir emocinio ugdymo (toliau – SEU) bei emocinio intelekto aspektai ir atskleidžiama SEU reikšmė bei išryškinamas mokytojo vaidmuo diegiant socialinį ir emocinį ugdymą Lietuvos mokyklose. Remiantis tyrimo rezultatais, atskleidžiamas mokytojų, tiek dirbančių su SEU programomis, tiek ir nedirbančių su jomis, požiūris į SEU, jų galimybės ir pasirengimas dirbti su šiomis programomis. Mokytojai įvardija galimus iššūkius ir pateikia siūlymų, kaip sėkmingai įgyvendinti SEU. Empirinio tyrimo rezultatai atskleidžia galimus SEU vykdymo sunkumus, tačiau kartu gauta nemažai siūlymų, kurie padėtų tobulinti SEU įgyvendinimą.</p> Vita Venslovaitė, Laura Danylienė Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/11875 Fri, 12 Oct 2018 00:00:00 +0300 Platesnio supratimo link: formalioji mokyklos mikropolitikos koncepto analizė http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/11876 <p>[straipsnis anglų kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai lietuvių kalba]</p> <p>Šiame straipsnyje yra analizuojama mokyklos mikropolitikos samprata – mokyklos, kaip besimokančios organizacijos – kontekste.<br>Tyrimo tikslas – išanalizuoti mokyklos mikropolitikos sąvoką, išskiriant esminius jos požymius. Šiam tikslui įgyvendinti buvo iškelti pagrindiniai klausimai: 1) Kas yra mokyklos mikropolitika? 2) Kokie yra mokyklos mikropolitikos požymiai ir kaip jie susiję?<br>Mokslinės literatūros analizė padėjo atskleisti šešis mikropolitikos objektų rinkinius: mikropolitikos kaip lyderystės dimensijos; mikropolitikos kaip makropolitikos dalies; mikropolitikos – mokytojo gyvenimo ir veiksmų; mikropolitikos – sąveikos organizacijoje; mikropolitikos – kasdienio organizacijos gyvenimo; mikropolitikos – kaip tamsesnės organizacijos pusės. Formalioji koncepto analizė leido atrasti objektų ryšį per mikropolitikos požymių prizmę. Dominuojančiais mikropolitikos požymiais galima laikyti bendravimą ir bendradarbiavimą, autoriteto ir galios sąsają, tarpusavio santykius, švietimo politikos supratimą ir jos įgyvendinimą organizacijos lygmeniu.<br>Mikropolitikos objektų ir jos požymių ryšio analizė leidžia apibrėžti mikropolitiką kaip makropolitikos sudedamąją dalį. Taip pat ji orientuota į valstybinės švietimo politikos ar mokyklos tikslų įgyvendinimą savarankiškai besimokančioje organizacijoje, kurios siekis – sustiprinti bendruomenės pastangas, skatinant supratimą apie tarpasmeninių sąveikų stiprinimą tarp mokymo (-si) proceso dalyvių organizacijos tikslams įgyvendinti.&nbsp;<br>Rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad mikropolitika priklauso nuo organizacijos makropolitinių tikslų, lyderystės bendruomenėje dominavimo ir asmeninių jos narių savybių.</p> Aida Kairienė Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/11876 Fri, 12 Oct 2018 00:00:00 +0300 Neformaliojo ugdymo ribos: poststruktūralizmo perspektyva http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/11877 <p>[straipsnis lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]</p> <p>Šiuo straipsniu siekiama spręsti nepakankamą teorinį neformaliojo ugdymo ir jo kaitos procesų pagrindimą ir pasiūlyti į neformaliojo ugdymo reiškinį pažvelgti iš poststruktūralizmo perspektyvos. Atliekant literatūros analizę ir pasitelkiant prancūzų poststruktūralistų Michel’io Foucault, Gilles’o Deleuze’o ir Felix’o Guattari pasiūlytus konceptus, aprašomi ir analizuojami neformaliojo ugdymo lauke vykstantys procesai, apimantys politinius sprendimus, esamas praktikas, ugdytojų veiklą, ugdytinių elgesį.</p> Justina Garbauskaitė - Jakimovska Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/11877 Fri, 12 Oct 2018 00:00:00 +0300 Lytiškumo ugdymas: esamos ir galimos tapatybės. Nuo postmodernizmo posthumanizmo link http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/11879 <p>[straipsnis lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]</p> <p>Tapatumo galimumų spektras lytiškumo atžvilgiu yra kur kas platesnis nei normatyvioje&nbsp;visuomenėje at(pri)pažįstama. Dažnai savąjį lytiškumą perimame iš jau siūlomų jo formų,&nbsp;nes šio nekvestionuojame. Lytis, kaip tapatybės dėmuo, neapmąstoma ir normatyvinama. Posthumanizmas<br>diskutuoja apie kiekvieno subjekto skirtingumą ir singuliarumą ir tai, kad asmuo labiau&nbsp;nei kada nors yra susietas su globaliais procesais, individas nebegali būti atsietas nuo viso globalaus&nbsp;vyksmo. Lietuvoje lytiškumas iš tapatumo perspektyvos akademiniame diskurse bemaž nenagrinėtas,<br>o posthumanizmo prieiga, kuri nagrinėja naujausią globalaus pasaulio vyksmą, taip&nbsp;pat beveik nesitelkta.</p> Akvilė Giniotaitė Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/11879 Fri, 12 Oct 2018 00:00:00 +0300 Edukologija: sugebėti tiesti tiltus (Interviu su profesore Vilija Targamadze) http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/11880 <p>[straipsnis lietuvių kalba]</p> <p>Profesorė Vilija Targamadzė ne visiems patogus žmogus. Ji nebijo viešumos, kritikos,&nbsp;opozicijos. Bet tai vardan to, kad būtų daugiau dialogo, diskusijų, būtų bendrai generuojamos idėjos. Kad mokslininkai mokėtų tiesti tiltus tarp pasaulinių&nbsp;patirčių ir Lietuvos specifiškumo, poreikių, ateities.</p> Danguolė Gervytė Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/11880 Fri, 12 Oct 2018 00:00:00 +0300 Informacija apie autorius http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/11881 <p>[informacija lietuvių ir anglų kalbomis]</p> Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 http://www.zurnalai.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/view/11881 Fri, 12 Oct 2018 00:00:00 +0300