[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje analizuojama Lamatos piliakalnių raida kultūrinio kraštovaizdžio raidos kontekste. Aptarus Šilutės–Priekulės–Švėkšnos apylinkėse (VI a. pab.?) VII–XIII a., anot kai kurių tyrėjų, veikusio etnokultūrinio Lamatos darinio susiformavimo ir etninės priklausomybės kontroversijas, detaliau nagrinėjama paleogeografinės aplinkos bei derlingų ir nederlingų dirvožemių įtaka piliakalnių pasiskirstymui ir to pasiskirstymo pokyčiams I tūkstm. ir II tūkstm. pradžioje. Galiausiai analizuojamos atskirų Lamatos piliakalnių funkcinės paskirties pokyčiai po XIII a., kai dabartinės Lietuvos teritorijoje piliakalniai nustojo būti naudojami kaip gynybiniai įtvirtinimai.