Plokštinis kapinynas Kleiner Kaup: tyrimai ir radiniai
technical_value
Владимир Кулаков
Publikuota 2010-03-25
https://doi.org/10.15388/ArchLit.2010.11.5308
PDF

Kaip cituoti

Кулаков, В. (2010) “Plokštinis kapinynas Kleiner Kaup: tyrimai ir radiniai”, Archaeologia Lituana, 11, pp. 188–210. doi:10.15388/ArchLit.2010.11.5308.

Santrauka

Archeologijos paminklų kompleksas, kurį sudaro kelios atviros gyvenvietės, prekybinė-amatų gyvenvietė ir su pastarąja susijęs pilkapynas – plokštinis kapinynas, taip pat du V ir XI a. plokštiniai kapinynai, yra Sambijos pusiasalio šiaurinėje dalyje, 3 km nuo Zelenogradsko miesto centro, Mochovoje (buv. Wiskiauten) gyvenvietės šiaurinėje pusėje, Kaup vietovėje. Ši vietovė domina labiausiai. Vietovė Mažasis Kaupas (Kleiner Kaup) K. Engelio plane pažymėta miškingoje aukštumoje, atskirtoje nuo vietovės Didysis Kaupas (Grosse Kaup) kelio Wosegau–Mülsen. Šiame plane K. Engelis pažymėjo užbrūkšniuotą ovalą ir pavadino jį ,,Spätheidnisches Aschenplatz“. Vokiečių tyrinėtojo nuomone, kariai, palaidoti Kleiner Kaup kapuose, atkastuose 1932 ir 1934 m., buvo susimaišiusių su prūsais skandinavų palikuonys. Kapus jis datavo XI–XIII a. 2008 m. į šiaurę nuo I perkasos aptiktos įgilintos į gruntą patalpos keturios liekanos. 2009 m. kapinyne Kleiner Kaup buvo aptikta 12 plokštinių kapų, kurių laidosena turėjo prūsiškų, rečiau kuršiškų bruožų. Kuršiais tenka laikyti pirklius ir karius, palikusius IV perkasoje 37 kapą ir, greičiausiai, dalyvavusius čia įrengiant dviejų aukštų kapus.
Preliminarios Kleiner Kaup kapinyno tyrimų išvados yra tokios:
1. Pagrindinis baltų plokštinio kapinyno masyvas, kurio pėdsakai buvo atidengti 1865 m., užima miškingos Kaup vietovės rytinę dalį, kurioje nėra skandinavų pilkapių. Matyt, aukščiausias kapinyno taškas – pilkapis K1, taip pat buvo su plokštiniais kapais. Ankstyviausi iš jų, sprendžiant pagal įkapes, datuojami X a. pradžia, vėlyviausi – XI a. pradžia.
2. Plokštinį kapinyną Kleiner Kaup paliko baltų bendruomenės žmonės (pirkliai ir kariai), įsikūrę dalyje Kaup gyvenvietės. Chronologiškai gyvenvietės atsiradimą galima datuoti dar prieš Hakono, danų konungo Haroldo Mėlynadančio sūnaus (X a. pabaiga), žygį į Sambiją.
3. Kaupe skandinavų pilkapiuose nėra XI a. datuojamų kapų, o baltų kapai IV perkasoje datuojami X, XI a. ir, galimas daiktas, XII a. pradžia. Greičiausiai, Kaupo baltų gyvenvietė buvo sunaikinta Knuto Magnuso 1016 m. žygio į pietrytinę Baltijos pakrantę metu.
PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.