http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/issue/feed Archaeologia Lituana 2019-03-20T18:51:10+02:00 Violeta Vasiliauskienė violeta.vasiliauskiene@if.vu.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 1999 m. Nagrinėja archeologijos istorijos ir metodologijos klausimus bei skelbiantis Baltijos regionui reikšmingus archeologinių tyrimų duomenis.</p> <p>&nbsp;</p> http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/11682 Leidinio Archaeologia Lituana informacija autoriams 2018-07-03T13:54:11+03:00 Archeologia Lituana raminta.staude@ld.vu.lt <p>...</p> 2018-07-02T16:00:24+03:00 Autorinės teisės (c) 2018 Archaeologia Lituana http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/11683 Autoriai / Authors 2018-07-03T13:54:11+03:00 Archeologia Lituana raminta.staude@ld.vu.lt <p>...</p> 2018-07-02T15:58:34+03:00 Autorinės teisės (c) 2018 Archaeologia Lituana http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/11684 Archeologijos katedros mokslinės veiklos apžvalga 2019-03-20T18:50:51+02:00 Violeta Vasiliauskienė violeta.vasiliauskiene@if.vu.lt <p>...</p> <p>&nbsp;</p> <p>&nbsp;</p> 2018-07-02T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2018 Archaeologia Lituana http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/11693 Profesoriaus Albino Kuncevičiaus archeologinę veiklą pažymint 2019-03-20T18:50:54+02:00 Algimantas Merkevičius algimantas.merkevicius@if.vu.lt <p>...</p> 2017-12-28T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Archaeologia Lituana http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/11692 Tarp viduramžių archeologijos, paveldo apsaugos ir archeologijos vadybos. Pokalbis su prof. dr. Albinu Kuncevičiumi 2019-03-20T18:50:56+02:00 Algimantas Merkevičius algimantas.merkevicius@if.vu.lt <p>Šiuo pokalbiu skaitytojus norime detaliau supažindinti su vieno iš žymiausių šių dienų Lietuvos archeologų, Vilniaus universiteto Istorijos&nbsp;fakulteto Archeologijos&nbsp;katedros vedėjo, prof. dr. Albino Kuncevičiaus, kurio 60-ies metų jubiliejų šiemet paminėjome, archeologine&nbsp;veikla. Jubiliejai yra gera proga apžvelgti ir įvertinti nuveiktus darbus bei pamąstyti apie tolesnės veiklos perspektyvas. Šiame pokalbyje&nbsp;aptartos ir kai kurios visai Lietuvos archeologijai svarbios problemos.</p> <p><em>Reikšminiai žodžiai:</em> viduramžių archeologija, paveldosauga, Vilniaus universitetas, Dubingių piliavietė, Vilniaus žemutinė pilis, archeologijos&nbsp;vadyba<br><br></p> 2017-12-28T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Archaeologia Lituana http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/11691 Albino Kuncevičiaus bibliografija (1981–2017) 2019-03-20T18:51:00+02:00 Gintautas Zabiela gzabiela@gmail.com <p>...</p> 2017-12-28T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/11690 Žvilgsnis į Lietuvos archeologijos paveldo apsaugos ištakas 2019-03-20T18:51:02+02:00 Albinas Kuncevičius albinas.kuncevicius@if.vu.lt Justina Poškienė justina.poskiene@if.vu.lt <p>XIX a. pabaigoje Vakarų Europoje susiformuoja pagrindiniai profesionaliosios paveldosaugos elementai: įteisinamas paveldo&nbsp;ekspertų institutas, materialiosios kultūros liekanoms priskiriama vidinė vertė ir įteisinami jų sąrašai, paveldas pasitelkiamas tapatumui&nbsp;formuoti. Straipsnyje siekiama atskleisti profesionaliosios paveldosaugos formavimosi procesus Lietuvai esant Rusijos imperijos sudėtyje.&nbsp;XIX a. pirmoje pusėje Lietuvoje ėmė rastis archeologijos mokslo užuomazgų ir paveldo apsaugos (plačiąja prasme) pastangų, kurios&nbsp;XIX a. viduryje Vilniaus senienų muziejaus ir Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos veikloje įgavo kai kuriuos profesionaliosios&nbsp;paveldosaugos bruožus. Atskiri paveldo apsaugos sistemos elementai įsitvirtina XIX a. pabaigoje, kai archeologijos objektų apsaugai&nbsp;ir jų tyrimams imta taikyti visoje Rusijos imperijoje galiojusi sistema, tačiau, kitaip nei Vakarų Europoje, bendro paveldo apsaugą&nbsp;įgyvendinančio įstatymo nebuvo priimta. XIX a. pabaigoje–XX pradžioje etninės lietuvybės pagrindu gimstanti lietuvių tauta susitelkė į&nbsp;valstybės kūrimo darbus – tai taip pat nulėmė pavėluotą profesionaliosios paveldo apsaugos sistemos formavimąsi, palyginti su kitomis&nbsp;Europos šalimis.</p> <p><em>Reikšminiai žodžiai:</em> archeologija, mokslas, paveldo apsauga, archeologijos istorija<br><br></p> 2017-12-28T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/11689 Vėlyvojo žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus laidosena ir visuomenė Šiaurės vakarų Lietuvoje 2019-03-20T18:51:05+02:00 Lijana Muradian lijana.remeikaite@if.vu.lt <p>Straipsnyje analizuojama vėlyvojo žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus laidosena dabartinės Šiaurės vakarų Lietuvos dalyje,&nbsp;daugiausia dėmesio teikiant pilkapių ir individualių kapų įrengimui bei įkapėms. Per daugiau nei šimtmetį vykdomus kasinėjimus atrasta&nbsp;19 laidojimo vietų, kuriose žinomi 182 kapai (169 degintiniai, 13 griautinių kapų). Laidojimo paminklų duomenys – kapų įrengimai, kapų&nbsp;vieta laidojimo paminkle ir įkapės, panaudoti interpretuojant juos palikusių bendruomenių kai kuriuos socialinės organizacijos klausimus.&nbsp;Vėlyvajame žalvario ir ankstyvajame geležies amžiuje mirusieji laidoti skirtingo tipo kapuose – pilkapiuose ir plokštiniuose kapuose,&nbsp;abiejuose atskiriems kapams įrengtos individualios akmenų struktūros. Keliama hipotezė, kad skirtingi kapų tipai ir jų įrengimai nėra&nbsp;vien laidosenos kaitos laikui bėgant rezultatas, o vienas iš požymių, rodantis, jog aptariamu laikotarpiu galėjo egzistuoti diferencijuota,&nbsp;hierarchinė visuomenė.</p> <p><em>Reikšminiai žodžiai:</em> vėlyvasis žalvario amžius, ankstyvasis geležies amžius, pilkapiai, degintiniai kapai, griautiniai kapai, visuomenė,&nbsp;Šiaurės vakarų Lietuva<br><br></p> 2017-12-28T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/11688 XVII–XIX amžiaus archeologiniai odos radiniai iš Žiežmarių 2019-03-20T18:51:07+02:00 Arūnas Puškorius archeologas@yahoo.com Atas Žvirblys archeologija@gmail.com <p>Straipsnyje analizuojami 2013 ir 2015 m. Žiežmariuose archeologinių kasinėjimų metu surasti odiniai radiniai. Atskleidžiama&nbsp;jų įvairovė, analizuojama dirbinių konstrukcija ir gamybos ypatumai. Lietuvos periferijos miestelių archeologiniuose kultūriniuose&nbsp;sluoksniuose šios rūšies dirbinių retai aptinkama. Jų tyrimai padeda geriau pažinti nuo ekonominių ir politinių centrų nutolusių miestelių&nbsp;kasdienio gyvenimo specifiką.</p> <p><em>Reikšminiai žodžiai</em>: odinė avalynė, archeologiniai kasinėjimai, periferija, Žiežmariai, odiniai dirbiniai.<br><br></p> 2017-12-28T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/11687 Klaipėdos akmens masės keramika (XIV–XVIII amžius) 2019-03-20T18:51:10+02:00 Viktorija Ziabreva raminta.staude@ld.vu.lt <p>Į ankstyvąją Klaipėdą akmens masės keramika atkeliavo iš vokiškų Siegburgo, Žemutinės Saksonijos, Langerwehe’ės, Waldenburgo,&nbsp;Aacheno / Raereno, Kelno, Frecheno, Westerwaldo, Altenburgo, Annabergo gamybos centrų, taip pat iš Anglijoje, Londone, įsikūrusių&nbsp;Woolwicho, Fulhamo ir Lambetho gamyklų bei iš Nottinghamo mieste veikusio gamybos centro. Ankstyviausi XIII a. antros pusės–XVI a.&nbsp;pradžios indai pasiskirstė pilies ir ankstyvojo kolonistų miesto teritorijose. Kuriantis senajam miestui, šių indų mieste daugėjo. Tiriant&nbsp;Klaipėdos akmens masės indus buvo išskirtos keturios funkcinės grupės. Remiantis šios keramikos duomenimis, pavyko patikslinti kai&nbsp;kurių tyrimų metu rastų indų bei miesto kultūrinių sluoksnių datavimą.</p> <p><em>Reikšminiai žodžiai:</em> akmens masės keramika, importas, kultūrinių sluoksnių datavimo tikslinimas, viduramžiai, Klaipėda.<br><br></p> 2017-12-28T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press