Archaeologia Lituana http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana <p>Įkurtas 1999 m. Nagrinėja archeologijos istorijos ir metodologijos klausimus bei skelbiantis Baltijos regionui reikšmingus archeologinių tyrimų duomenis.</p> <p>&nbsp;</p> Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press en-US Archaeologia Lituana 2538-8738 <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> Redakcinė kolegija ir turinys http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/12782 <p>[tekstas anglų ir lietuvių kalbomis]</p> Algimantas Merkevičius Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 19 1 7 Piliakalniai – nuo atsiradimo iki šiandienos http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/12783 <p>Šis, 19-asis, Archaeologia Lituana tomas skirtas piliakalniams – svarbiems praeities ir dabarties kultūrinės tapatybės paminklams.</p> <p>Leidinyje publikuojama vienuolika mokslinių straipsnių, iš kurių devyni parengti 2017 metų spalio 19–21 dienomis vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Piliakalniai. Nuo atsiradimo iki šių dienų“ skaitytų pranešimų pagrindu. Kiti du straipsniai parašyti ne konferencijos dalyvių.</p> <p>Konferencijos idėja jos organizatoriams kilo sužinojus, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015 metų birželio 23 dienos nutarimu Nr. XII-1845 2017 metus paskelbė Piliakalnių metais. Ši svarbi Seimo iniciatyva ir inspiravo idėją 2017 metais organizuoti tarptautinę mokslinę konferenciją piliakalnių tyrinėjimams aptarti.</p> <p>Trijų dienų konferencija vyko Vilniuje ir Klaipėdoje. Joje dalyvavo devynių šalių archeologai, jie per dvi konferencijos dienas perskaitė 25 pranešimus.</p> <p>Pirmoji konferencijos diena buvo organizuota Lietuvos Respublikos Seime. Konferenciją trumpa sveikinimo kalba pradėjo organizacinio komiteto pirmininkas Algimantas Merkevičius. Konferenciją pasveikino ir atidarė Seimo nariai akad. prof. Eugenijus Jovaiša ir prof. Arūnas Gumuliauskas. Kitą dieną, spalio 20, konferencijos dalyviams buvo organizuota ekskursija, kurios metu apsilankyta Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir pakeliui iš Kauno į Klaipėdą apžiūrėta keletas piliakalnių ir pilių. Spalio 21-ąją, trečiąją dieną, konferencija vyko Klaipėdos universitete.</p> <p>Šiame tome skelbiami straipsniai sugrupuoti laikantis chronologinės tvarkos ir apima platų laikotarpį nuo priešistorės iki vėlyvųjų viduramžių ir nuo gyvenviečių įrengimo kalvose ir kitų tipų aukštesnėse vietose pra- džios bei įtvirtintų gyvenviečių atsiradimo iki mūrinių pilių statybos kalvose ir aukštuose upių krantuose.</p> <p>Pirmas spausdinamas estų archeologo, Tartu universiteto profesoriaus Valterio Lango, konferencijoje per- skaičiusio kviestinį pranešimą apie ankstyvąsias įtvirtintas gyvenvietes Rytų Baltijos regione, straipsnis. Pirmoje šio straipsnio dalyje autorius trumpai apžvelgė ankstyvųjų piliakalnių tyrinėjimus regione ir pateikė ankstesnes jų metu gautų duomenų interpretacijas. Antroje straipsnio dalyje V. Langas, remdamasis įtvirtintų gyvenviečių materialine kultūra bei pastarųjų metų etnogenezės tyrimais, iškėlė naują hipotezę, kad įtvirtintas gyvenvietes rytinėje Baltijos regiono dalyje galėjo įrengti nauji iš Rytų Europos miškų juostos atklydę gyventojai.</p> <p>Čekų archeologai yra reti svečiai Lietuvoje organizuojamose archeologinėse konferencijose, o apie čekų archeologiją ir jų teritorijoje esančias įtvirtintas gyvenvietes Lietuvoje nedaug žinome, todėl šiame leidinyje publikuojami du čekų archeologų straipsniai yra svarbūs, nes suteikia naujų žinių apie Centrinės Europos piliakalnius. Abu straipsniai skirti Čekijos įtvirtintų gyvenviečių tyrimams ir gyvenviečių pagrindinių bruožų bei raidos aptarimui. Viename jų trys archeologai – Josefas Hložekas, Petras Menšíkas ir Milanas Procházka – apžvelgė gyvenviečių kalvose ir įtvirtintų gyvenviečių atsiradimą ir raidą Pietų Bohemijoje nuo priešistorinio laikotarpio pradžios iki viduramžių pabaigos. Autoriai aptarė pagrindinius įtvirtintų gyvenviečių bruožus, pateikė jų klasifikaciją, chronologiją, nustatė funkcijas bei apžvelgė raidą kelių tūkstantmečių laikotarpiu. Kitame straipsnyje Romanas Křivánekas analizavo geofizinių metodų taikymą tiriant įvairių tipų Čekijos piliakalnius. Straipsnyje aptarta piliakalnių geofizinių tyrimų Čekijoje raida ir šio nedestrukcinio metodo galimybės tiriant įvairių tipų įtvirtintas gyvenvietes. Straipsnyje pateikti septyni geofizinių metodų taikymo pavyzdžiai, iliustruojantys metodo galimybes bei ribotumus.</p> <p>Rytprūsiuose gyvenusios nadruvių genties centrinės dalies piliakalniai, datuojami I tūkstm. po Kr. pirma puse, įvairiapusiškai analizuojami trijų rusų archeologų – Olgos Khomiakovos, Ivano Skhodnovo ir Sergeyaus Chaukino – straipsnyje. Aptartos nadruvių piliakalnių morfologinės charakteristikos, piliakalnių išsidėstymas kraštovaizdyje, funkcijos ir reikšmė to meto visuomenės gyvensenoje. Šio laikotarpio piliakalniai straipsnio autorių matomi kaip buvę to meto socialiniai centrai. Straipsnyje detaliai aprašyti ir keli autorių pasirinkti nadruvių piliakalniai, esantys Priegliaus upės ir jos kairiųjų intakų slėniuose.</p> <p>Keturi straipsniai šiame tome skirti įvairiose Lietuvos dalyse esančių vėlyvųjų piliakalnių tyrimų metu gautai medžiagai analizuoti. Viename jų Ramūnas Šmigelskas, remdamasis 2016 metais savo paties vykdytais nedidelės apimties Vilniaus Aukštutinės pilies rūmų archeologiniais lauko tyrimais ir jų metu gautomis devyniomis radioanglies datomis, siekia atsakyti į klausimą, kada buvo pastatyta medinė pilis Gedimino kalne. Remdamasis tų pačių tyrimų metu gauta radioanglies data, straipsnio autorius daro dar vieną svarbią išvadą – kad Gedimino kalno apgyvendinimo pradžia siekia VII–V a. pr. Kr. Svarbu ir tai, kad straipsnyje apžvelgti šio, bene žinomiausio Lietuvos piliakalnio, esančio pačiame Vilniaus centre ir tapusio Vilniaus ir net Lietuvos simboliu, archeologiniai tyrimai, vykdyti XX amžiuje.</p> <p>Senųjų Trakų piliavietės ir šalia jos buvusios gyvenvietės 2018 metais atliktų geofizinių, dirvožemio, archeologinių žvalgomųjų tyrimų metu gautus rezultatus savo straipsnyje apibendrino septynių tyrėjų grupė: Albinas Kuncevičius, Inga Merkytė, Justina Poškienė, Regina Prapiestienė, Rokas Vengalis, Gintautas Vėlius, Jonas Volungevičius. Straipsnyje apžvelgti rašytiniai šaltiniai, istorikų darbai apie šį objektą ir ankstesni archeologiniai tyrimai Senųjų Trakų piliavietėje. Pagrindinis dėmesys šiame straipsnyje teikiamas Senųjų Trakų gamtinei aplinkai ir reljefo transformavimui pilies įrengimo metu.</p> <p>Kitame straipsnyje Mantas Užgalis analizuoja Vakarų Lietuvos pietinėje dalyje buvusios Lamatos žemės piliakalnius, kurių šioje teritorijoje, straipsnio autoriaus manymu, yra 22. Daugiausia dėmesio straipsnyje skirta I tūkstm. po Kr. antros pusės–XIII a. įtvirtintų gyvenviečių paleogeografinės aplinkos rekonstrukcijai. Straipsny- je įvardytas ir Lamatos politinis ir administracinis centras, M. Užgalio nuomone, buvęs Skomantų piliakalnyje. Jotvingiams skiriamos teritorijos šiaurės rytinėje dalyje tyrinėtuose piliakalniuose surastos apžiestos keramikos, datuojamos X–XIV amžiumi, bruožus ir raidos tendencijas apžvelgė Dovilė Baltramiejūnaitė. Aptarti šios keramikos morfologiniai, technologiniai, puošybos požymiai. Nustatyti apžiestos keramikos raidos etapai,</p> <p>tipologija, chronologija, klasifikacija ir kontekstai.</p> <p>Su piliakalnių problematika susijusių mokslinių straipsnių skyrius užbaigiamas ukrainiečių archeologo Sergeyʼaus Panishko straipsniu apie Voluinės regione viduramžiais, lietuviškuoju laikotarpiu paplitusius vadinamuosius moto tipo įtvirtinimus. Straipsnio autorius šiuos vėlyvus įtvirtinimus suklasifikavo, pateikė jų pagrindi- nes charakteristikas, bandė atsekti, iš kur šio tipo įtvirtinimai atsirado; aptarė jų chronologinę raidą.</p> <p>Šiame tome publikuojami ir du moksliniai straipsniai, kaip minėta, parašyti ne pirmiau minėtos konferencijos dalyvių ir neskirti piliakalnių problematikai analizuoti. Viename jų aprašoma, kaip Erika Buitkutė ir Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė, pasitelkusios ekofaktų tyrimų metodus, bandė nustatyti Valdovų rūmų rytiniame korpuse archeologinių kasinėjimų metu atrasto medinio pastato paskirtį. Remdamosi tyrimų metu gautais duomenimis straipsnio autorės argumentuotai teigia, kad tai turėjo būti ūkinės paskirties pastatas.</p> <p>Kitame, kataloginio pobūdžio straipsnyje rusų archeologai Vladimiras Dryakhlovas ir Vladimiras Kulako- vas paskelbė Aleksandro Puškino valstybinio dailės muziejaus (Maskva) fonduose saugomo Merovingų epo- chos papuošalų rinkinio duomenis ir jų interpretaciją. Straipsnio autorių nuomone, šio rinkinio dirbiniai buvo skirti rytų frankų aristokratijai ir yra tradicinės ikikrikščioniškos religijos amuletų rinkinys, datuojamas VI–VII amžiumi.</p> <p>Tradiciškai po mokslinių straipsnių skyriaus, tomo pabaigoje, yra dar keli skyriai. Viename jų, In memoriam, profesorius Mykolas Michelbertas trumpai apžvelgė 2018 metų pabaigoje mirusio žymaus latvių archeologo, baltų archeologijos ir ankstyvosios istorijos tyrinėtojo prof. Evaldo Mugurevičiaus (Ēvalds Mugurēvičs) archeologinę veiklą. Svarbu paminėti, kad E. Mugurevičius 2000–2005 metais buvo leidinio ,,Lietuvos archeologija“ redaktorių kolegijos narys, o 2013 metais už nuopelnus baltų archeologijai, latvių ir lietuvių mokslininkų ryšių stiprinimą Lietuvos Respublikos prezidentūroje buvo apdovanotas ordino ,,Už nuopelnus Lietuvai“ riterio kryžiumi.</p> <p>Skyriuje Archeologijos katedros leidiniai A. Merkevičius trumpai pristatė 2018 metais išleistą knygą apie ankstyvojo metalų laikotarpio gyvenvietes Lietuvoje, parengtą vykdant mokslinių tyrimų projektą „Ankstyvųjų bal- tų visuomenės tapatumo bruožai remiantis archeologijos paveldo tyrimais Lietuvoje (ARCHBALTAI)“ (vadovas Algimantas Merkevičius) ir jam pasibaigus papildytą nauja informacija ir gausia iliustracine medžiaga. Knygoje abėcėlės tvarka pagal vietovių pavadinimus pateikti pagrindiniai duomenys apie daugiau nei 500 aptariamojo laikotarpio gyvenviečių.</p> <p>Tradiciškai tomo pabaigoje Mokslinio gyvenimo kronikoje Violeta Vasiliauskienė apžvelgė 2018 metų Archeologijos katedros darbuotojų, doktorantų ir studentų akademinę veiklą.</p> <p>Tikimės, kad šis Archaeologia Lituana tomas bus įdomus ir naudingas mūsų skaitytojams.</p> Algimantas Merkevičius Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 19 8 12 10.15388/ArchLit.2018.19.1 Įtvirtintos gyvenvietės Rytų Baltijos regione: nuo ankstesnių tyrimų prie naujų interpretacijų http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/12784 <p>[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]</p> <p>Pirmoje straipsnio dalyje pateikiama trumpa Rytų Baltijos regiono įtvirtintų gyvenviečių tyrinėjimų istorija ir ankstesnių tyrimų interpretacija. Ankstesnių tyrimų rezultatas&nbsp;– įtvirtintų gyvenviečių vėlyvojo žalvario ir ikiromėniškojo geležies amžiaus laikotarpio pagrindinės paplitimo teritorijos, principinės chronologijos bei pagrindinių kultūrinių ir ekonominių bruožų nustatymas. Buvo manoma, kad poreikis gintis nuo išorės pavojų ar kilus įtampai visuomenėje buvo svarbiausia įtvirtintų gyvenviečių įrengimo priežastis. Antroje straipsnio dalyje siūloma nauja įtvirtintų gyvenviečių fenomeno interpretacijos galimybė, paremta finų ir baltų etnogeneze. Straipsnyje teigiama, kad naujos materialinės kultūros bruožai, susiformavę vėlyvajame žalvario amžiuje, įskaitant įtvirtintas gyvenvietes ir joms būdingus dirbinius, bent jų dalis, yra naujų gyventojų, kurie keliomis bangomis atvyko iš Rytų Europos miškų juostos.</p> Valter Lang Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 19 13 33 10.15388/ArchLit.2018.19.2 Pietų Bohemijos regiono kalvų gyvenviečių raidos nuo priešistorės iki vėlyvųjų viduramžių apžvalga http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/12786 <p>[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]</p> <p>Pietų Bohemija – vienas iš regionų, kuriame gyvenvietės kalvose buvo įrengiamos nuo ankstyvojo akmens amžiaus. Tačiau pirmosios įtvirtinimų sistemos, pasižymėjusios sudėtingomis gynybinių pylimų ir griovių struktūromis, kalvose, kalnų viršūnėse ar iškyšuliuose buvo įrengiamos vėlyvajame žalvario amžiuje. Šio reiškinio tęstinumas identifikuojamas ir vėlyvesniais priešistorės laikotarpiais, ypač ankstyvajame geležies amžiuje. Ankstyvaisiais viduramžiais, nuo IX a., šio tipo įtvirtinimai dažnai tapo pilimis, o dar vėliau, viduramžiais ir naujaisiais laikais – dvarų sodybomis. Straipsnyje siekiama ne tik apžvelgti kalvose įrengtas gyvenvietes ir jų raidą, bet taip pat pateikti jų klasifikaciją, charakteristiką ir funkciją vertinant praktiniu, socialiniu ir simboliniu aspektais, kurie identifikuojami tiek priešistorės (sudėtingi įtvirtinimai, neturėję praktinės reikšmės, jų perkėlimas), tiek viduramžių (galios demonstravimas, gynybos klausimai) pavelde.</p> Josef Hložek Petr Menšík Milan Procházka Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 19 34 61 10.15388/ArchLit.2018.19.3 Nedestrukcinių geofizinių metodų taikymas tyrinėjant Čekijos Respublikos piliakalnius http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/12787 <p>[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]</p> <p>Čekijos kraštovaizdyje ir archeologijoje aptinkama skirtingų tipų priešistorinių ir ankstyvųjų viduramžių piliakalnių. Šių įtvirtintų vietų lokalizacija, funkcija ir dydžiai labai skirtingi (nuo kelių hektarų iki dešimčių hektarų įtvirtintų viduramžių tvirtovių teritorijų). Dėl šios priežasties didžiuosiuose piliakalniuose buvo atlikti tik nedidelės apimties archeologiniai tyrinėjimai. Daugelyje kitų piliakalnių archeologiniai tyrimai iš viso nebuvo vykdyti, tikslesnis tų piliakalnių datavimas nežinomas. Panašu, kad įvairių nuotolinių technologijų ir nedestrukcinių metodų derinimas per pastaruosius du dešimtmečius tapo greitu ir pigiu būdu gauti norimą erdvinę informaciją apie šias įtvirtintas vietoves. Geofiziniai piliakalnių tyrimai ir skirtingi metodai buvo labai ribojami laiko dėl skirtingų lauko sąlygų ir įrangos techninių galimybių. Tačiau šiuolaikiniai geofizinių tyrimų metodai leidžia ištirti dideles piliakalnių teritorijas arba net ištisas įtvirtintas vietoves. Pasirinkti septyni skirtingų geo­fizinių metodų ir technikų taikymo pavyzdžiai šiame straipsnyje iliustruoja skirtingas šiuolaikinių žvalgymų bei piliakalnių nedestrukcinių tyrimų galimybes. Šių tyrimų rezultatai gali būti naudojami archeologijos moksle, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir išsaugojimo srityse, tolesnėse detaliose piliakalnių studijose.</p> Roman Křivánek Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 19 62 77 10.15388/ArchLit.2018.19.4 Centrinių nadruvių piliakalniai: senosios Rytų Prūsijos gyvenvietės modelio ir socialinės organizacijos I tūkstantmečio po Kr. pirmojoje pusėje atvejo tyrimas http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/12788 <p>[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]</p> <p>Straipsnis skirtas centrinių nadruvių, lokalizuojamų vakarų baltų kultūros teritorijoje (vadinamojoje Įsruties-Priegliaus grupėje), piliakalniams ir jų galimam vaidmeniui I tūkstm. po Kr. pirmos pusės apgyvendinimo ir socialinės organizacijos modelyje. Nagrinėjamos nadruvių piliakalnių morfologinės charakteristikos (dydis, struktūra), šių piliakalnių apgyvendinimas romėniškajame ir ankstyvajame tautų kraustymosi laikotarpiuose. Tyrime panaudoti ir neįtvirtintų gyvenviečių bei laidojimo paminklų duomenys. Remiantis žvalgymų duomenimis ir GIS analize, vietiniai gyvenamieji centrai I tūkstm. po Kr. pirmojoje pusėje apgyvendinimo modelyje galėjo būti svarbiausi Prieglaus upės mikroregiono transporto komunikacijoje.</p> Olga Khomiakova Ivan Skhodnov Sergey Chaukin Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 19 78 99 10.15388/ArchLit.2018.19.5 Devynios absoliučios datos iš Gedimino kalno tyrimų http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/12789 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>2016&nbsp;m. atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai Vilniaus Aukštutinės pilies rūmų liekanų, dar vadinamų Kunigaikščių rūmais, aplinkoje. Šiuo straipsniu pristatomi 2016&nbsp;m. tyrimų rezultatai, kurių analizė verčia įdėmiau pažvelgti į medinės pilies Gedimino kalne atsiradimo chronologiją. Straipsnyje glaustai aptariami ankstesni archeologiniai lauko tyrimai Gedimino kalne. Taip pat nagrinėjami ankstesni mokslininkų darbai apie Gedimino kalno apgyvendinimą ir medinės pilies ant Gedimino kalno atsiradimo chronologinės aplinkybės archeologiniais duomenimis. 2016&nbsp;m. archeologiniai tyrimai nepasižymėjo gausiu radinių kiekiu, tačiau atliktas devynių mėginių&nbsp;<sup xml:lang="en-GB">14</sup>C datavimas. Pagrindinis šio straipsnio tikslas&nbsp;– publikuoti 2016&nbsp;m. surinktų mėginių laboratorinio datavimo rezultatus ir, remiantis šių rezultatų statistinio modeliavimo teikiamomis galimybėmis, paskatinti tolesnę akademinę diskusiją dėl medinės pilies atsiradimo ant Gedimino kalno.</p> Ramūnas Šmigelskas Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 19 100 119 10.15388/ArchLit.2018.19.6 Senieji Trakai – gamtinės aplinkos transformacijos http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/12790 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>XIII&nbsp;a. pabaigoje–XIV&nbsp;a. Lietuvos valstybėje kūrėsi nauja teritorinė administracinė organizacija, sąlygojusi plačius aplinkos transformavimo darbus. Šis procesas ypač sustiprėjo valdant Gediminaičiams. Aplinkos įsisavinimo procesų, kurie vyko Vilniuje, tyrimai suteikė kokybiškai naujų mokslinių duomenų apie sostinės kūrimąsi ir įtvirtinimą, tačiau kitų istorinių sostinių ir rezidencinių pilių&nbsp;– Kernavės ir (Senųjų) Trakų&nbsp;– formavimasis ir raidos dinamika XIII–XIV&nbsp;a. yra iki šiol menkai tyrinėta tema. Straipsnyje analizuojamas Senųjų Trakų pilies statybos ir šalia jos buvusios gyvenvietės įkūrimo atvejis gamtinės aplinkos, ypač reljefo, transformavimo aspektu. Siekiama pateikti Senųjų Trakų piliavietės ir gyvenvietės archeologinių tyrimų duomenis bei 2018 m. čia atliktų geofizinių, mažos apimties archeologinių žvalgomųjų bei dirvožemių tyrimų rezultatus, atskleidžiant aplinkos pakeitimo darbų pobūdį ir apimtis.</p> Albinas Kuncevičius Inga Merkytė Justina Poškienė Regina Prapiestienė Rokas Vengalis Gintautas Vėlius Jonas Volungevičius Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 19 120 140 10.15388/ArchLit.2018.19.7 Lamatos piliakalniai kultūrinio kraštovaizdžio kaitos kontekste http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/12791 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnyje analizuojama Lamatos piliakalnių raida kultūrinio kraštovaizdžio raidos kontekste. Aptarus Šilutės–Priekulės–Švėkšnos apylinkėse (VI&nbsp;a. pab.?) VII–XIII&nbsp;a., anot kai kurių tyrėjų, veikusio etnokultūrinio Lamatos darinio susiformavimo ir etninės priklausomybės kontroversijas, detaliau nagrinėjama paleogeografinės aplinkos bei derlingų ir nederlingų dirvožemių įtaka piliakalnių pasiskirstymui ir to pasiskirstymo pokyčiams I&nbsp;tūkstm. ir II&nbsp;tūkstm. pradžioje. Galiausiai analizuojamos atskirų Lamatos piliakalnių funkcinės paskirties pokyčiai po XIII&nbsp;a., kai dabartinės Lietuvos teritorijoje piliakalniai nustojo būti naudojami kaip gynybiniai įtvirtinimai.&nbsp;</p> Mantas Užgalis Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 19 141 153 10.15388/ArchLit.2018.19.8 Apžiesta keramika jotvingių piliakalniuose http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/12793 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Apžiedimo technologijos pritaikymas ir raida baltų puodininkystėje iki šiol yra menkai pažįstama tema. Šiame straipsnyje, remiantis P. Kulikausko XX a. septintame dešimtmetyje plačiai tyrinėtų Užnemunės piliakalnių medžiaga, siekiama aptarti apžiestos keramikos raidos tendencijas X–XIV a. jotvingiams skiriamos teritorijos šiaurrytinėje dalyje. Nagrinėjant atskirus keramikos technologinius, morfologinius, puošybos požymius, išskiriami chronologiškai jautrūs, jų pagrindu sudaroma klasifikacinė sistema. Išskirti klasifikaciniai keramikos vienetai kiek įmanoma datuojami pagal kontekstinę radimo aplinkybių medžiagą, panašumus ir analogijas artimiausiuose archeologijos objektuose. Identifikuoti keramikos raidos etapai liudija laipsnišką jos raidą, apžiedimo technologijos tobulėjimą ir formų bei puošybos kaitą. Ir nors visiškai atkurti apžiestos keramikos raidos šiaurrytinėje jotvingių teritorijoje paveikslui vis dar trūksta patikimų absoliutinių datų, tikimasi, kad sisteminama medžiaga atvers kelią tolesniam jos tyrinėjimui ir pažinimui.</p> Dovilė Baltramiejūnaitė Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 19 154 182 10.15388/ArchLit.2018.19.9