Archaeologia Lituana http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana <p>Įkurtas 1999 m. Nagrinėja archeologijos istorijos ir metodologijos klausimus bei skelbiantis Baltijos regionui reikšmingus archeologinių tyrimų duomenis.</p> <p>&nbsp;</p> Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press lt-LT Archaeologia Lituana 1392-6748 <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> Leidinio Archaeologia Lituana informacija autoriams http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/11682 <p>...</p> Archeologia Lituana Autorinės teisės (c) 2018 Archaeologia Lituana 2018-07-02 2018-07-02 18 173 174 Autoriai / Authors http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/11683 <p>...</p> Archeologia Lituana Autorinės teisės (c) 2018 Archaeologia Lituana 2018-07-02 2018-07-02 18 172 172 Archeologijos katedros mokslinės veiklos apžvalga http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/11684 <p>...</p> <p>&nbsp;</p> <p>&nbsp;</p> Violeta Vasiliauskienė Autorinės teisės (c) 2018 Archaeologia Lituana http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-07-02 2018-07-02 18 167 171 10.15388/ArchLit.2017.18.11684 Profesoriaus Albino Kuncevičiaus archeologinę veiklą pažymint http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/11693 <p>...</p> Algimantas Merkevičius Autorinės teisės (c) 2018 Archaeologia Lituana http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2017-12-28 2017-12-28 18 5 8 10.15388/ArchLit.2017.18.11693 Tarp viduramžių archeologijos, paveldo apsaugos ir archeologijos vadybos. Pokalbis su prof. dr. Albinu Kuncevičiumi http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/11692 <p>Šiuo pokalbiu skaitytojus norime detaliau supažindinti su vieno iš žymiausių šių dienų Lietuvos archeologų, Vilniaus universiteto Istorijos&nbsp;fakulteto Archeologijos&nbsp;katedros vedėjo, prof. dr. Albino Kuncevičiaus, kurio 60-ies metų jubiliejų šiemet paminėjome, archeologine&nbsp;veikla. Jubiliejai yra gera proga apžvelgti ir įvertinti nuveiktus darbus bei pamąstyti apie tolesnės veiklos perspektyvas. Šiame pokalbyje&nbsp;aptartos ir kai kurios visai Lietuvos archeologijai svarbios problemos.</p> <p><em>Reikšminiai žodžiai:</em> viduramžių archeologija, paveldosauga, Vilniaus universitetas, Dubingių piliavietė, Vilniaus žemutinė pilis, archeologijos&nbsp;vadyba<br><br></p> Algimantas Merkevičius Autorinės teisės (c) 2018 Archaeologia Lituana http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2017-12-28 2017-12-28 18 9 22 10.15388/ArchLit.2017.18.11692 Albino Kuncevičiaus bibliografija (1981–2017) http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/11691 <p>...</p> Gintautas Zabiela Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2017-12-28 2017-12-28 18 23 28 10.15388/ArchLit.2017.18.11691 Žvilgsnis į Lietuvos archeologijos paveldo apsaugos ištakas http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/11690 <p>XIX a. pabaigoje Vakarų Europoje susiformuoja pagrindiniai profesionaliosios paveldosaugos elementai: įteisinamas paveldo&nbsp;ekspertų institutas, materialiosios kultūros liekanoms priskiriama vidinė vertė ir įteisinami jų sąrašai, paveldas pasitelkiamas tapatumui&nbsp;formuoti. Straipsnyje siekiama atskleisti profesionaliosios paveldosaugos formavimosi procesus Lietuvai esant Rusijos imperijos sudėtyje.&nbsp;XIX a. pirmoje pusėje Lietuvoje ėmė rastis archeologijos mokslo užuomazgų ir paveldo apsaugos (plačiąja prasme) pastangų, kurios&nbsp;XIX a. viduryje Vilniaus senienų muziejaus ir Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos veikloje įgavo kai kuriuos profesionaliosios&nbsp;paveldosaugos bruožus. Atskiri paveldo apsaugos sistemos elementai įsitvirtina XIX a. pabaigoje, kai archeologijos objektų apsaugai&nbsp;ir jų tyrimams imta taikyti visoje Rusijos imperijoje galiojusi sistema, tačiau, kitaip nei Vakarų Europoje, bendro paveldo apsaugą&nbsp;įgyvendinančio įstatymo nebuvo priimta. XIX a. pabaigoje–XX pradžioje etninės lietuvybės pagrindu gimstanti lietuvių tauta susitelkė į&nbsp;valstybės kūrimo darbus – tai taip pat nulėmė pavėluotą profesionaliosios paveldo apsaugos sistemos formavimąsi, palyginti su kitomis&nbsp;Europos šalimis.</p> <p><em>Reikšminiai žodžiai:</em> archeologija, mokslas, paveldo apsauga, archeologijos istorija<br><br></p> Albinas Kuncevičius Justina Poškienė Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2017-12-28 2017-12-28 18 29 46 10.15388/ArchLit.2017.18.11690 Vėlyvojo žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus laidosena ir visuomenė Šiaurės vakarų Lietuvoje http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/11689 <p>Straipsnyje analizuojama vėlyvojo žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus laidosena dabartinės Šiaurės vakarų Lietuvos dalyje,&nbsp;daugiausia dėmesio teikiant pilkapių ir individualių kapų įrengimui bei įkapėms. Per daugiau nei šimtmetį vykdomus kasinėjimus atrasta&nbsp;19 laidojimo vietų, kuriose žinomi 182 kapai (169 degintiniai, 13 griautinių kapų). Laidojimo paminklų duomenys – kapų įrengimai, kapų&nbsp;vieta laidojimo paminkle ir įkapės, panaudoti interpretuojant juos palikusių bendruomenių kai kuriuos socialinės organizacijos klausimus.&nbsp;Vėlyvajame žalvario ir ankstyvajame geležies amžiuje mirusieji laidoti skirtingo tipo kapuose – pilkapiuose ir plokštiniuose kapuose,&nbsp;abiejuose atskiriems kapams įrengtos individualios akmenų struktūros. Keliama hipotezė, kad skirtingi kapų tipai ir jų įrengimai nėra&nbsp;vien laidosenos kaitos laikui bėgant rezultatas, o vienas iš požymių, rodantis, jog aptariamu laikotarpiu galėjo egzistuoti diferencijuota,&nbsp;hierarchinė visuomenė.</p> <p><em>Reikšminiai žodžiai:</em> vėlyvasis žalvario amžius, ankstyvasis geležies amžius, pilkapiai, degintiniai kapai, griautiniai kapai, visuomenė,&nbsp;Šiaurės vakarų Lietuva<br><br></p> Lijana Muradian Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2017-12-28 2017-12-28 18 47 77 10.15388/ArchLit.2017.18.11689 XVII–XIX amžiaus archeologiniai odos radiniai iš Žiežmarių http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/11688 <p>Straipsnyje analizuojami 2013 ir 2015 m. Žiežmariuose archeologinių kasinėjimų metu surasti odiniai radiniai. Atskleidžiama&nbsp;jų įvairovė, analizuojama dirbinių konstrukcija ir gamybos ypatumai. Lietuvos periferijos miestelių archeologiniuose kultūriniuose&nbsp;sluoksniuose šios rūšies dirbinių retai aptinkama. Jų tyrimai padeda geriau pažinti nuo ekonominių ir politinių centrų nutolusių miestelių&nbsp;kasdienio gyvenimo specifiką.</p> <p><em>Reikšminiai žodžiai</em>: odinė avalynė, archeologiniai kasinėjimai, periferija, Žiežmariai, odiniai dirbiniai.<br><br></p> Arūnas Puškorius Atas Žvirblys Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2017-12-28 2017-12-28 18 78 95 10.15388/ArchLit.2017.18.11688 Klaipėdos akmens masės keramika (XIV–XVIII amžius) http://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/view/11687 <p>Į ankstyvąją Klaipėdą akmens masės keramika atkeliavo iš vokiškų Siegburgo, Žemutinės Saksonijos, Langerwehe’ės, Waldenburgo,&nbsp;Aacheno / Raereno, Kelno, Frecheno, Westerwaldo, Altenburgo, Annabergo gamybos centrų, taip pat iš Anglijoje, Londone, įsikūrusių&nbsp;Woolwicho, Fulhamo ir Lambetho gamyklų bei iš Nottinghamo mieste veikusio gamybos centro. Ankstyviausi XIII a. antros pusės–XVI a.&nbsp;pradžios indai pasiskirstė pilies ir ankstyvojo kolonistų miesto teritorijose. Kuriantis senajam miestui, šių indų mieste daugėjo. Tiriant&nbsp;Klaipėdos akmens masės indus buvo išskirtos keturios funkcinės grupės. Remiantis šios keramikos duomenimis, pavyko patikslinti kai&nbsp;kurių tyrimų metu rastų indų bei miesto kultūrinių sluoksnių datavimą.</p> <p><em>Reikšminiai žodžiai:</em> akmens masės keramika, importas, kultūrinių sluoksnių datavimo tikslinimas, viduramžiai, Klaipėda.<br><br></p> Viktorija Ziabreva Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2017-12-28 2017-12-28 18 96 129 10.15388/ArchLit.2017.18.11687