http://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/issue/feed Informacijos mokslai 2019-01-21T19:28:02+02:00 Zenona Atkočiūnienė zenona.atkociuniene@kf.vu.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 1994 m. Nagrinėja informacijos ir žinių visuomenės, žinių vadybos, organizacijos komunikacijos vadybos, kultūros tyrimų, žiniasklaidos ir naujųjų medijų, globalios ir tarpkultūrinės komunikacijos, mokslotyros klausimus. Registruotas Scopus nuo 2018 m.</p> http://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/article/view/12317 Redakcinė kolegija ir turinys 2019-01-08T15:54:32+02:00 Informacijos mokslai vigintas.stancelis@kf.vu.lt <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> 2019-01-07T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/article/view/12318 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys 2019-01-08T15:54:33+02:00 Informacijos mokslai vigintas.stancelis@kf.vu.lt <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> 2019-01-07T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/article/view/12283 Sąmokslo teorijų apie smegenų plovimą renesansas 2019-01-21T19:28:02+02:00 Gintaras Aleknonis gintaras@gmail.com <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Informacinio karo diskursas, priešo propagandos keliama grėsmė bei politikų viešai deklaruojami siekiai saugoti visuomenę nuo sąmoningai klaidinančios informacijos ne tik populiarina smegenų plovimo sąvoką, bet ir plečia jos sampratą. Straipsnyje apžvelgiami XXI a. pradžioje atgimstantys smegenų plovimo tyrinėjimai ir naujas požiūris į smegenų plovimą, kuris yra mažiau ideologizuotas. Analizuojamas istorinis smegenų plovimo sąvokos kontekstas, viešojoje erdvėje atsiradę sąvokos konkurentai ir neigiamas mokslininkų bendruomenės požiūris. Smegenų plovimo sąvoka vertinama sąmokslo teorijų kūrimo kontekste, kur išskiriami bent trys funkcionavimo lygmenys: pirminis (savaiminis), elito inicijuotas (oficialusis) ir antrinis (veidrodinis). Straipsnyje siekiama atskleisti moksliškai paneigtos smegenų plovimo sąvokos komunikacinio gyvybingumo priežastis ir parodyti, kokių pavojų demokratijai gali kelti politinis piktnaudžiavimas sąmokslo teorijas primenančiomis sąvokomis.</p> 2018-12-28T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/article/view/12284 Politinių skandalų dinamika mediatizuotoje Lietuvos viešojoje erdvėje 2019-01-21T19:27:57+02:00 Austėja Masiokaitė-Liubinienė austeja.masiokaite@ktu.edu <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Medijoms įgyjant vis svarbesnį vaidmenį viešojoje erdvėje, politiniuose procesuose itin aktuali tampa mediatizacijos koncepcija, nagrinėjanti, kaip medijų įsigalėjimas keičia politinius procesus. Nepaisant aktualumo, konkrečių politinės mediatizacijos analizės būdų nėra daug. Šiame straipsnyje siūlomas atvejo analizės būdas tirti skandalus pasitelkiant mediatizacijos ir veto žaidėjų teorijas. Taip pat pateikiama juo paremta trijų Lietuvos politinių skandalų, įvykusių per kelerius pastaruosius metus, analizė.</p> <p>Aptariamų skandalų atvejais politinių veikėjų ir žiniasklaidos sąveika yra abipusė ir glaudi. Politikai ne tik imasi iniciatyvos taikyti politinę atsakomybę žiniasklaidos atskleistų skandalingų situacijų herojams, bet ir patys inicijuoja informacijos patekimą į žiniasklaidą, taip siekdami tam tikrų sprendimų legitimavimo.</p> 2018-12-28T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/article/view/12285 Viešasis interesas žiniasklaidoje: asmens iškelta vartotojų teisių apsaugos problema kaip viešojo intereso atvejis Lietuvos interneto žiniasklaidoje 2019-01-21T19:27:52+02:00 Renata Matkevičienė renata.matkeviciene@kf.vu.lt Marija Stonkienė marija.stonkiene@kf.vu.lt <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Viešasis gėris yra visuomenės intereso vertybinis pagrindas, ne tik būtinas, bet ir lemiantis bendruomenės, taip pat ir visuomenės egzistavimą. Viešumas kaip viešojo intereso požymis nurodo ne tik viešojo intereso visuotinumą, bet ir žinomumą. Dėl visuomenės poreikio žinoti žiniasklaidos vaidmuo pristatant viešąjį interesą, jį svarstant ir jam atstovaujant yra itin svarbus.</p> <p>Viešojo intereso aktualumas visuomenei siejamas su socialinių visuomenės poreikių tenkinimu. Kintantys žiniasklaidos vaidmenys, o su tuo susiję ir pokyčiai pristatant viešąjį interesą žiniasklaidoje atkreipia dėmesį į viešojo intereso tyrimo poreikį.</p> <p>Šiame straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – pasitelkiant konkretaus atvejo tyrimą nustatyti viešojo intereso pristatymą Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje. Straipsnyje analizuojamas šilumos vartotojų teisių gynimo – viešojo intereso – pristatymo Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje atvejis. Siekiant šio tikslo straipsnyje aptariama viešojo intereso samprata, žiniasklaidos vaidmuo iškeliant ir diskutuojant viešąjį interesą ir, pasirinkus konkretų viešojo intereso atvejį, tiriama, kaip viešojo intereso tematika yra pristatoma Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje.</p> <p>Pasirinktas visuomenės atstovo – Vilniaus miesto Žvėryno rajono bendruomenės nario, teisininko P. Markevičiaus iškeltas viešojo intereso atvejis, susijęs su šilumos vartotojų teisių gynimu nustačius galimus vartotojų teisių pažeidimus. Viešojo intereso atvejo analizei pasirinktos visos 2010–2012 m. Lietuvos internetinės žiniasklaidos publikacijos, surastos pagal esminius žodžius „P. Markevičius“ ir „Vilniaus energija“ Google paieškos sistemoje. Publikacijos buvo tiriamos atliekant kiekybinę ir kokybinę turinio analizę.</p> 2018-12-28T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/article/view/12286 Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai žiniasklaidoje: atvejo analizė 2019-01-21T19:27:47+02:00 Vaida Kalinkaitė v.kalinkaite@gmail.com <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnis skirtas išanalizuoti, kaip buvo atspindėti Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai, priimti 2017 m. birželio 1 d., trijuose skaitomiausiuose Lietuvos internetiniuose dienraščiuose: 15min.lt,&nbsp;Delfi.lt, Lrytas.lt. Tyrimas, kuriame analizuoti straipsniai, publikuoti nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki liepos 30 d., parodė, kad internetiniai Lietuvos dienraščiai Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus atspindėjo šališkai.</p> 2018-12-28T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/article/view/12287 More of a Father, or More of an Employee? The Conditions of Working Men Raising Children in Poland 2019-01-21T19:27:42+02:00 Olga Kotowska-Wójcik o.kotowska@uksw.edu.pl Marta Luty-Michalak m.luty@uksw.edu.pl <p>[straipsnis ir santrauka anglų kalba]</p> 2018-12-28T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/article/view/12288 Įkyrus persekiojimas ir jo aukos 2019-01-21T19:27:37+02:00 Ilona Michailovič ilona.michailovic@tf.vu.lt <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Pastaruoju metu Europos valstybėse padidėjo visuomenės ir įvairių sričių specialistų susidomėjimas įkyraus persekiojimo (angl. stalking) reiškiniu. Straipsnyje aptariamas įkyraus persekiojimo kriminalinis fenomenas, jo profilis ir formos, apibūdinamos įkyraus persekiojimo pasekmės aukai, nagrinėjamos reagavimo ir prevencijos galimybės. Pabrėžiama, kad įkyraus persekiojimo viktimizacijos procesai priklauso nuo daugelio faktorių. Straipsnyje taip pat aptariami baudžiamieji teisiniai įkyraus persekiojimo vertinimo aspektai Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Analizuojant atskirus įkyraus persekiojimo kriminalizavimo atvejus, kartu atkreipiamas dėmesys į kompleksinės socialinės veiklos būtinumą, užkertant kelią šiam žalingam reiškiniui.</p> 2018-12-28T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/article/view/12289 Lietuvos moterų veikla 1988–1992 metais: iššūkiai ir galimybės 2019-01-21T19:27:32+02:00 Virginija Jurėnienė virginija.jureniene@knf.vu.lt Justė Ibianskienė juste.ibianskiene@gmail.com <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnyje tiriama Lietuvos moterų veikla 1988–1992 metais, remiantis periodine to meto spauda ir amžininkių atsiminimais. Analizuojamos tokios organizacijos kaip katalikiškas moterų sambūris „Caritas“, Lietuvos moterų sąjūdis, Moterų atgimimo sąjunga, Lietuvos moterų sąjunga, Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga, Lietuvos universitetų moterų asociacija, pateikiama organizacijų veiklos apžvalga tiriamaisiais 1988–1992 metais. Straipsnyje vertinamos tiriamųjų organizacijų susikūrimo aplinkybės, jų nauda ir reikšmė narėms bei visuomenei.</p> 2018-12-28T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/informacijos-mokslai/article/view/12290 Duomenų raštingumo ir mokslinių tyrimų duomenų valdymo apklausose klausimynų pildymo nutraukimą lemiantys veiksniai: Lietuvos ir Suomijos patirtis 2019-01-21T19:27:28+02:00 Jurgita Rudžionienė jurgita.rudzioniene@kf.vu.lt Vincas Grigas vincas.grigas@leidykla.vu.lt Heidi Enwald heidi.enwald@oulu.fi Terttu Kortelainen terttu.kortelainen@oulu.fi <p>[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]</p> <p>Straipsnio tikslas – nustatyti ir išanalizuoti veiksnius, turinčius įtakos respondentų sprendimui nutraukti klausimyno pildymą. Šiam tikslui įgyvendinti pasirinkta Informacinio raštingumo ir mokslinių duomenų valdymo tyrimo anketa, kuri buvo pateikiama Vilniaus universiteto (Lietuva) ir Oulu universiteto (Suomija) mokslininkams, atliekant mokslinių duomenų valdymo tyrimą abiejuose universitetuose 2017 m. Šis tyrimas buvo tarptautinio (atlikto keliasdešimtyje valstybių) mokslinio tyrimo apie duomenų raštingumą ir mokslinių duomenų valdymą (angl. Data Literacy and Research Data Management) dalis. Tyrimo vadovės – Serap Kurbanoğlu ir Joumana Boustany. Šiame straipsnyje analizuojami 1 185 anketų duomenys iš abiejų universitetų, iš kurių 515 – pradėtos ir nebaigtos pildyti anketos, o 670 – baigtos pildyti anketos. Duomenų analizė atlikta taikant Framework for Web Survey Participation (Andy Peytchev, 2009). Gautieji duomenys apdoroti taikant IBM SPSS Statistics 19 versiją, naudojant aprašomosios ir inferencinės statistikos testus. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad svarbiausi veiksniai, nulėmę nebaigtą anketos pildymą, yra anketos apimtis, respondentų atstovaujama mokslo sritis, mokslinio darbo patirtis, amžius ir tyrimo tematika. Einamos pareigos ir respondentų lytis reikšmingos įtakos tam neturėjo. Svarbus veiksnys, lemiantis anketos pildymo neužbaigimą, yra ir klausimyno dizaino bei struktūros sprendimai.</p> <p>&nbsp;</p> <p>&nbsp;</p> 2018-12-28T00:00:00+02:00 Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press