Gimnazistų jaučiamo nerimo, tapatumo stiliaus ir streso įveikos strategijų reikšmė egzaminų streso vertinimui
Egzaminai ir jų rezultatai dažnai tampa bene didžiausiu jauno žmogaus iššūkiu, siejamu su tolesnio jo gyvenimo perspektyvomis. Dėl šios priežasties pastebimas aukštas patiriamo streso lygis, susijęs ir su asmeniniais, ir su situaciniais veiksniais. Atsižvelgiant į tai, šio tyrimo tikslas – nustatyti gimnazistų patiriamo nerimo, tapatumo stiliaus, egzaminų streso ir jo įveikos strategijų sąsajas. Tyrime dalyvavo 175 gimnazistai, besimokantys 10‒12 klasėse. Iš jų – 109 merginos (62,3%) ir 66 vaikinai (37,7%) nuo 16 iki 19 metų amžiaus (M = 17,27, SD = 0,92). Gimnazistams pateikta anketa, sudaryta pasirinkus „Nerimo kaip būsenos-bruožo skalę“ (angl. State-Trait Anxiety Inventory, Spielberger, Gorsuch, Lushene, 1970), „Tapatumo stilių skalės 5 versiją“ (ISI-5) (Berzonsky, Soenens, Luyckx, Smits, Papini, Goossens, 2013), „Streso įveikos“ klausimyną (Grakauskas, Valickas, 2006) ir „Egzaminų streso skalę“ (angl. Examination Stress Scale for Adolescent Students, Sung, Chao, 2014). Nustatyta, kad gimnazistų patiriamą egzaminų stresą prognozavo stipriau jaučiamas reaktyvusis ir asmenybinis nerimas, tapatumo formavimuisi dažniau pasirenkamas informacinis, normatyvinis tapatumo stilius bei dažnesnis vengimo strategijos naudojimas patiriant stresą.