Straipsnyje nagrinėjamas institucinės pagalbos prieinamumas šeimoms, auginančioms vaikus su negalia. Tyrimo tikslas – identifikuoti vaikų su negalia socialinės įtraukties galimybes vaikų dienos centre. Šeimos, auginančios vaikus su negalia, dėl paslaugų neprieinamumo negali visapusiškai funkcionuoti visuomeniniame gyvenime. Paslaugų ir pagalbos prieinamumo galimybės labiausiai pažeidžiamoms grupėms priklauso nuo valstybės socialinės politikos formuotojų požiūrio, finansinių išteklių, bendradarbiavimo, visuomenės įsitraukimo ir galiausiai nuo pačios šeimos pasirengimo dalyvauti visuomeninio gyvenimo procesuose. Atliekant tyrimą naudoti mokslinės literatūros analizės, sintezės, apibendrinimo ir lyginamosios analizės metodai.
Atlikus tyrimą nustatyta, kad Lietuvoje veikiantis vaikų dienos centrų mechanizmas neatitinka įtraukios aplinkos kūrimo modelio, todėl būtini politiniai sprendimai dėl paslaugų plėtojimo, socialinės įtraukties vystymo ir valstybiniu, ir savivaldybės lygmeniu, atsižvelgiant į šeimų, auginančių vaikus su negalia, poreikius. Praktiniu aspektu tyrimas reikšmingas tobulinant socialinių paslaugų prieinamumą šeimoms, kuriose auga vaikai su negalia, ir plėtojant socialinės įtraukties koncepciją.