Santrauka
Nemažai pastarojo dešimtmečio akademinio diskurso tyrinėjimų orientuojasi į tarpasmeninės kalbos funkcijos ir metadiskurso analizę. Nustatyta, jog tarpasmeninių rašytojo ir skaitytojo santykių pobūdis bei metadiskurso strategijų vartojimas akademiniuose tekstuose gerokai varijuoja dėl kultūrinio-kalbinio konteksto, disciplinos ir žanro ypatumų. Mokslinis straipsnis yra bene dažniausiai tyrinėjamas akademinis žanras, o kitiems žanrams skiriama mažiau dėmesio. Šiame straipsnyje analizuojama tarpasmeninė kalbos funkcija magistro darbo (MA thesis) žanre. Lyginamos metadiskurso strategijos tekstuose, sukurtuose skirtinguose edukaciniuose kontekstuose – Anglijos ir Lietuvos universitetuose. Tyrimo tikslais sukaupti du tekstynai: 20 gimtakalbių ir 20 negimtakalbių (lietuvių) studentų darbų anglų kalba iš kalbotyros srities. Nustatyta, jog MA darbuose gausiai vartojamas tekstą organizuojantismetadiskursas, saikingai – į diskurso dalyvius orientuotas metadiskursas, retai – vertinamasismetadiskursas. Gretinamoji analizė parodė, jog metadiskurso žymenų santykinis dažnumas yra gana panašus gimtakalbių ir negimtakalbių tekstuose. Tačiau pastebėta, jog skiriasi tam tikrų mažesnių, specifinių kategorijų vartojimas: negimtakalbiai (lietuviai) studentai vartoja daug daugiau teksto jungtukų ir daug mažiau endoforinių, į skaitytoją orientuotų beivertinamųjų žymenų. Straipsnyje taip pat aptariama edukacinių institucijų tradicijų bei individualaus rašymo stiliaus svarba kuriant tarpasmeninius rašytojo ir skaitytojo santykius akademiniame diskurse.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
