Knygotyra ISSN 0204-2061. (Online) ISSN 2345-0053

2019. 72 DOI: https://doi.org/10.15388/Knygotyra.2019.72.22

Ignoto Oginskio (1755–1786) biblioteka: genealoginio ir religinio tapatumo atspindys

Arvydas Pacevičius
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto
Dokumentinių medijų antropologijos katedra
Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva
El. paštas arvydas.pacevicius@kf.vu.lt

Santrauka. Straipsnyje taikant šaltiniotyrinį, biografinį, bibliografinį, proveniencinį ir kt. metodus nagrinėjamos Darsūniškio ir Vaiguvos seniūno Ignoto Oginskio (1755–1786) asmeninės bibliotekos (201 vienetas) perdavimo 1787 m. Trakų bernardinų vienuolynui aplinkybės, bendrais bruožais aptariama dovanotojo biografija ir bibliotekos sudėtis, pristatomi veikalai, žadinę istorinę atmintį apie Oginskių giminę ir teikiantys nuorodų apie I. Oginskio pamaldumą, ryšius su bernardinų vienuolija. Nustatyta, kad I. Oginskio, sirgusio nežinoma liga ir anksti mirusio, šeima ir giminė rėmė Trakų bernardinų vienuolyną, užrašė jam nemažas sumas. I. Oginskis, be kita ko, buvo tretininkas ir – galimai – minėto vienuolyno finansinių reikalų patikėtinis (sindikas), o asmeninę biblioteką bernardinams skyrė 1786 m. kovo 29 d. Kruonyje sudarytu testamentu. Bibliotekos didesnę dalį sudarė bernardinams, ypač tretininkams, būdinga asketinė lektūra, dvasinės pratybos, pamokslai, nors yra ir Apšvietos epochos pasaulietinių veikalų prancūzų kalba, Vilniaus pijorų spaustuvėje leistų vadovėlių, teikiančių nuorodų į I. Oginskio studijas. Istorijos veikalų, taip pat knygų, kurių dedikacijose minimi Oginskių nuopelnai valstybei ir bažnyčiai, gausa rodo I. Oginskį puoselėjus LDK istorinę atmintį ir vertinus priklausymą kilmingai giminei. O štai asketinė literatūra patvirtina šaltinių duomenis apie tai, kad I. Oginskis buvo įstojęs į pranciškonų observantų (bernardinų) trečiąjį (tretininkų) ordiną.

Reikšminiai žodžiai: asmeninė biblioteka, religinis ir genealoginis tapatumas, sindikas, tretininkas, knygų sąrašas, bibliografija, proveniencijos.

The Library of Ignacy Oginski (1755–1786): A Reflection of Geneological and Religious Identity

Summary. This article examines the development and the contents of the library of Ignacy Oginski, appointed elder of the Darsūniškis and Vaiguva communities; his collection of books is discussed with an emphasis on how the sense of self as well as geneological and religious identity are expressed. The library of I. Oginski is discussed within the context of the history of his family and closest relatives as well as his connections with the Bernardines of Trakai. The bibliographical and provenance analysis is founded on I. Oginski’s books, which are stored in Vilnius University Library (10 specimens); also published at the end of this paper is a list of books bestowed by I. Oginski to the Trakai Bernardine Monastery, which itself was added into the 1787 catalogue of the monastery’s library. It was determined that I. Oginski belonged to the third order of the Franciscan tertiaries and was a financial affairs trustee (i.e., a syndic, Lat. Sindicus Apostolicus) of the Trakai Bernardine Monastery, which he, together with his mother Antonina Oginska, had amply sponsored and to which he bequeathed upon death a sum of 7 thousand Lithuanian Zloty. I. Oginski bestowed his personal library, which consisted of 201 volume, to the Bernardines on March 29, 1786 based on a testament written in Kruonis. It contained not only the more traditional printed materials but also some sheet music characteristic of courtly culture, ledgers, and silva rerum manuscripts. Noteworthy is the prayer “On the Appeal for a Fulfilling Life” (Pol. O uproszenie stanu życia przyzwoitego), handwritten by I. Oginski himself. A large part of the library consisted of ascetic lectures, spiritual exercises, and sermons typical of the Bernardine monks, but the collection was not limited in this aspect, as it also had some secular French works from the Enlightenment period and textbooks published by the publishing house of the Vilnius Piarists. The considerable number of historical works and books containing dedications with references to the merits of the Oginskis to the state and the Church shows that I. Oginski was particularly attentive of his family history. Generally, the library demonstrates quite clearly a promotional-religious aspect of I. Oginski’s genealogical sense of self and identity. And here, too, the ascetic literature supplements the data from other sources regarding I. Oginski’s piety and his belonging to the tertiary community. The carried out study of I. Oginski’s identity and his personal library’s development and the relevant associations confirms the available possibilities of using the approaches and methodologies of cultural anthropology and social communication in book science studies.

Keywords: personal library, religious and geneological uniformity, syndic, tertiary, book list, bibliography, proveniences.

Received 2018/10/22. Accepted 2019/04/29.
Copyright © 2019 Arvydas Pacevičius. Published by Vilnius University Press
This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.

Asmeninių bibliotekų susidarymas, raida, skaitymo praktikos, rinkinių išsklaidymas kaip knygos komunikacijos ciklo sudedamosios dalys, taip pat jų savininkų asmenybė, kultūrinė orientacija ir tapatumo raiška buvo ir tebėra nuolatinis ne tik knygotyrininkų, bet ir kitų humanitarinių ir socialinių mokslų disciplinų atstovų dėmesio objektas. Plečiasi dalykinė[1] ir teorinė[2] asmeninių bibliotekų tyrimų erdvė, kurioje Robertas Darntonas, knygos komunikacijos rato modelio autorius[3], įžvelgia ne tik bibliografinės analizės, bet ir socialinės istorijos bei komunikacijos procesų tyrimų poreikį. Anot šio mokslininko, knygos istorija netapatintina vien su bibliografine bibliotekų istorija, ,,kurioje knygos randa paskutinę poilsio vietą... Aš negaliu entuziastingai tyrinėti bet kokios istorijos, atsietos nuo žmogiškojo faktoriaus. Todėl ir toliau pabrėžiu knygos žmonių veiklos studijų svarbą siekiant suprasti knygos istoriją.“[4] Pažymėtina, kad atnaujintame R. Darntono paradigminiame požiūryje į knygos istoriją vyrauja trys esminiai klausimai: kaip knygos ateina į pasaulį? Kaip jos pasiekia skaitytoją? Kaip skaitytojai elgiasi su šiomis knygomis? Būtent su tokiu antropologiniu individo raidos studijų ir socialinių tinklų analizės poreikiu susiduriame nagrinėdami ne tik senosios Lietuvos didikų ar dvasininkijos elito, bet ir eilinės bajorijos, miestiečių, inteligentijos, valstiečių asmeninių bibliotekų raidą.

Trakų bernardinų vienuolyno bibliotekos kataloge, sudarytame 1787 m. rugsėjo 6 d.[5], buvo surašytos Darsūniškio seniūno Ignoto Oginskio dovanotos knygos – iš viso 201 vienetas[6]. Pastaba šio knygų sąrašo pradžioje nurodo, kad dovanotojas buvo minėto vienuolyno apaštališkasis sindikas (sindicus apostolicus), t. y. finansinių reikalų patikėtinis, ir ,,dosningas geradaris“ (munificentissimus benefactor), o knygos Trakų bernardinų vienuolyno bibliotekai perduotos po I. Oginskio mirties (post fata). Tiek apie I. Oginskį, tiek apie jo asmeninę biblioteką istoriografijoje ir informaciniuose leidiniuose žinių pateikiama nedaug, jos prieštaringos. Pavyzdžiui, Tadeuszas Żychlińskis nurodė, kad I. Oginskis priklausė Oginskių „užgesusiai Darsūniškio linijai“, kurios pradininkas buvo kunigaikštis Bogdanas iš Kozelsko Oginskis, fundavęs jam priklausiusios seniūnijos centre, Darsūniškyje, bažnyčią, o Strėvininkuose pastatęs puikius rūmus[7]. Darsūniškio seniūniją paveldėjo jo sūnus Karolis, anūkas Juozapas ir proanūkis I. Oginskis, aptariamos bibliotekos savininkas, miręs, anot T. Żychlińskio, 1787 m. gruodžio 18 d.[8] Pateikta mirties data, įtvirtinta istoriografijoje[9], neatitinka mūsų pateikto šaltinio (Trakų bernardinų vienuolyno katalogo) duomenų, kurie nurodo I. Oginskį mirus iki 1787 m. rugsėjo 6 d.[10] Neseniai paskelbti Vilniaus bernardinų kronikos, rašytos nuo 1783 m. liepos 5 d. iki 1795 m. sausio 31 d. ir saugomos Krokuvos bernardinų vienuolyno archyve, fragmentai[11] leidžia ne tik patikslinti I. Oginskio mirties datą, bet ir palaidojimo aplinkybes: žinia apie jo mirtį Vilniaus bernardinus pasiekusi 1786 m. balandžio 4 d., kaip tretininkas prašęs palaidoti jį su bernardinų abitu, laidotuvių ceremonija vykusi Vilniaus bernardinų vienuolyne 1786 m. birželio 26–28 d.[12] I. Oginskio biblioteka buvo trumpai pristatyta Jurgio Lebedžio[13], minima monografiniuose tyrimuose[14] ir informaciniuose leidiniuose[15]. Tačiau lieka neaiškūs asmeninės bibliotekos užrašymo Trakų bernardinams motyvai, aplinkybės, taip pat jos sudėtis ir asmenybės raiška knygų rinkinyje. Stingant duomenų apie I. Oginskio gyvenimą asmeninės bibliotekos knygų sąrašas tampa svarbiu dokumentu, atveriančiu nepakankamai pažįstamo XVIII a. LDK bajorijos privataus, intelektinio ir dvasinio pasaulio horizontus. Itin svarbu, kad neseniai buvo publikuotas straipsnis apie Mykolo Kleopo Oginskio ir čia aptariamo Ignoto Oginskio žmonos Józefos Sofijos Oginskaitės tėvo Trakų vaivados Andriaus Oginskio (1740–1787) biblioteką[16]. Jame buvo nustatyta, kad A. Oginskiui knygų parūpindavo namų mokytojas ir bibliotekininkas Jeanas Rollay, o bendras iš jo 1781–1786 m. įsigytų knygų sąrašas, saugomas Lietuvos valstybės istorijos archyve, apima 2 214 vienetų[17]. Taip pat pažymėtini Daivos Narbutienės tyrimai, skirti Oginskių giminės indėliui į knygos kultūrą ir dokumentiniam paveldui[18].Šiame straipsnyje siekiama I. Oginskio šeimos ir Oginskių giminės Darsūniškio linijos istorijos, taip pat ryšių su Trakų bernardinais kontekste bendrais bruožais aptarti I. Oginskio bibliotekos raidą ir sudėtį išryškinant genealoginio (giminės, šeimos) ir religinio tapatumo bei savimonės raišką knygų rinkinyje. Genealoginė savimonė šiame darbe suprantama kaip I. Oginskio ir visos giminės saviidentifikacija remiantis žiniomis apie protėvius ir jų pagrindu konstruojama tapatybė[19]. Pagrindas bibliografinei ir proveniencinei analizei – išlikusios I. Oginskio knygos, saugomos Vilniaus universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyriuje (10 vnt.), taip pat straipsnio pabaigoje publikuojamas I. Oginskio knygų, dovanotų 1787 m. Trakų bernardinų vienuolynui, sąrašas. Jis parengtas remiantis senųjų bibliotekų katalogų ir sąrašų publikavimo metodika[20], kurios esminis principas – kuo mažiau keisti šaltinio tekstą, šiuo atveju knygų bibliografinį aprašą pateikiant taip, kaip užrašyta originaliame dokumente. Bibliografinis aprašas, autorystė, užrašymo ypatumai patikslinti išnašose.

Biografijos atodangos

Ignotas Pranciškus[21] Oginskis (1755–1786), lietuvių istoriografijoje kartais tapatinamas su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės maršalu, Vilniaus kaštelionu ir Trakų vaivada[22] Ignotu Oginskiu (1698–1775), aukštesnių administracinių pareigų LDK hierarchinėje struktūroje nėjo (1 iliustracija). Buvo Darsūniškio ir Vaiguvos seniūnas, Kruonio ir Strėvininkų dvarų savininkas. Darsūniškio seniūniją, kurią apie 1693 m. įsigijo Boguslavas Oginskis[23], I. Oginskis paveldėjo iš tėvo Juozapo Oginskio (1713–1776). Tarp I. Oginskiui priklausiusių valdų Darsūniškio parapijoje 1782 m. minimas Kruonio miestelis, Vaiguvos palivarkas ir kaimas, taip pat Apidemis, Bačkininkėliai, Dabinta, Dijokiškės, Ginteikiškės, Guogai, Norkūnai, Panemunė, Visginai ir kt., o Žiežmarių parapijoje – Avinėliai, Balceriškės, Dainiai, Graužai, Kairiškės, Vilionys, taip pat Ilonos (Lijono) smuklė ir tvenkinys prie Strėvos ir kt.[24] I. Oginskio biogramose pažymima, kad jis buvo Šv. Stanislovo ordino, įsteigto 1765 m.[25], kavalierius, tačiau stinga informacijos, už kokius nuopelnus ir kada gavo šį apdovanojimą.

???

1 PAV. Ignoto Oginskio nuosavybės įrašas knygoje Veikalas apie religijos tiesą (Ženeva, 1730). Vilniaus universiteto biblioteka (toliau – VUB) IV 19467/sect. 1–3.

I. Oginskio tiksli gimimo data ir vieta nežinoma. Vaikystė greičiausiai prabėgo Strėvininkų ar Kruonio[26] dvaro rūmuose, o mokėsi, galimas daiktas, kaip ir kiti Oginskiai, namų mokytojo prižiūrimas. Atrodo, kad namų mokytojas vertino pijorų lavinimo ir ugdymo sistemą, nes I. Oginskio bibliotekoje būta šios vienuolijos pedagogų parengtų vadovėlių (žr. 1 priedą šio straipsnio pabaigoje Ignoto Oginskio knygų sąrašas, 1787, nr. 8, 108, 169, 170. Toliau – S. 1). Neatmestina prielaida, kad I. Oginskis studijavo Vilniaus pijorų kilmingųjų kolegijoje, remiamoje jo motinos Antaninos Oginskienės, kuriai Ignotas Pokubiatta SP 1764 m. spalio 17 d. vardinių proga skyrė eiles[27] (I. Oginskiui tuomet buvo devyneri metai). Asmeninės bibliotekos knygos rodo I. Oginskį mokėjus lotynų ir prancūzų kalbas, galbūt pramokus itališkai (S. 1, nr. 191, 193) ir rusiškai (S. 1, nr. 87). Kaip ir kiti bajoraičiai, I. Oginskis gavo retorikos žinių, gludino viešojo kalbėjimo gebėjimus, yra sakęs prakalbą[28] sveikindamas Vilniaus vaivadą – greičiausiai Mykolą Kazimierą Oginskį (1728–1800), kuris šias pareigas ėjo 1764–1768 m. 1776 m. kovo 28 d. I. Oginskis sakė prakalbą Vilniaus šv. Dvasios dominikonų bažnyčioje per tėvo Juozapo Oginskio laidotuves[29]. Be oratorystės meno, pas pijorus ar namie I. Oginskis mokėsi fizikos (S. 1, nr. 51, 52), logikos ir metafizikos (S. 1, nr. 53, 74, 75), geografijos (S. 1, nr. 76, 77, 119), istorijos lenkų (S. 1, nr. 8, 9, 14, 42, 54, 104, 105, 117, 119, 123–127 ir kt.), prancūzų (S. 1, nr. 174, 175, 180, 183, 184, 185), lotynų (S. 1, nr. 12, 13, 17, 23, 24, 25) kalbomis. Tarp istorijos veikalų paminėtina rankraštinė Lietuvos istorija (Historia litewska manu scripta), kurios turinys nežinomas (S. 1, nr. 15), taip pat Alberto Vijūko-Kojalavičiaus Lietuvos istorija lotynų kalba (Gdanskas, 1650) (S. 1, nr. 23). Apskritai I. Oginskio bibliotekoje didesnę dalį užima religinė, dvasinė, asketinė lektūra, kurią aptarsime vėliau.

1779 m. I. Oginskis vedė Juzefą Oginskytę (Józefa Sofia Ogińska, 1761 ar 1764–1847), didiko Andriaus Oginskio, Trakų kašteliono (1778) ir vaivados (1783) dukrą[30] (ši buvo politiko, diplomato ir kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio sesuo). Skirtingai nuo brolio, kuriam tėvui Vienoje vykdant diplomatinę misiją buvo parinktas guverneris J. Rollay, dukra Juzefa buvo lavinama vienuolių vizitiečių konvente[31]. Prisimintina, kad I. Oginskio seserys iš tėvo pirmosios santuokos buvo vienuolės: Ona (vienuoliškas vardas Elena), Konstancija (Iliuminata) ir Kotryna (Anelė) benediktinės Kaune, o Rachelė (Marija Antanina) – vizitietė Vilniuje[32]. Taigi žvelgiant į I. Oginskio gyvenimo kelią (pasaulietis tretininkas, sindikas), jo gyvenimo palydovės pasirinkimas nebuvo atsitiktinis. Su ja susilaukė dukters Paulinos (Paulina Antonina Franciszka Ogińska, 1780–1799) ir sūnaus Gabrieliaus (Gabriel Józef Ogiński, 1784–1842). Pastarasis buvo žymus Lietuvos politinis ir karinis veikėjas, Napoleono kampanijos ir 1830 m. sukilimo dalyvis, paveldėjęs Strėvininkų dvarą ir jį modernizavęs. Dukra Paulina 1798 m. ištekėjo už Juozapo Lopacinskio (Józef Nepomucen Nicefor Łopaciński, 1764–1850), bet po metų mirė. Taigi, I. Oginskis ir J. Oginskytė buvo dviejų skirtingų giminės atšakų atstovai. I. Oginskio motina buvo Antanina Bialozoraitė (Białłozor, 1728–1812)[33], ištekėjusi už J. Oginskio 1751 m. Moterys I. Oginskio gyvenime vaidino didelį vaidmenį: augo apsuptas seserų Elenos, Magdalenos ir Onos; testamentu nekilnojamąjį turtą ir dideles pinigų sumas skyrė žmonai ir motinai. „Mylimiausiai motinai ir ypatingai geradarei“ atiteko pajamos iš Platelių seniūnijos, Strėvininkų ir Kruonio, valdos (su skolomis) Naugarduko paviete, taip pat apyvarta nuo 120 tūkst. auksinų. Apskritai testamentu visų turtų ir sumų (kartu su skolomis) valdytoja buvo paskirta motina, tokiu būdu pakoreguojant 1785 m. gruodžio 24 d. LDK Vyriausiojo Tribunolo pripažintus tėvo J. Oginskio užrašymus I. Oginskiui[34]. O štai mylimai žmonai testamentu patvirtino viską, kas užrašyta pagal vedybų sutartis[35], išskyrus 300 tūkst. auksinų, kuriuos ,,mylima žmona jau išleido“[36]; vietoj jų I. Oginskis žmonai užrašė 200 tūkst. auksinų[37]. Anot T. Żychlińskio, „kunigaikštytė našlė ,,Ignotienė“, žinoma patriotė, 1788 m. gruodžio 6 d. būtiniems kariuomenės poreikiams padovanojo plunksnos formos puokštę iš perlų ir briliantų, įvertintą 4 500 lenkiškų auksinų“[38]. Taigi šeima neskurdo, o jos turimos vertybės buvo matuojamos ne vien briliantais.

Oginskių fundacinė veikla ir ryšiai su bernardinais

I. Oginskis mirė jaunas – sulaukęs vos 31 metų. Archyviniai šaltiniai leidžia patikslinti jo mirties datą: Vilniaus bernardinų kronikoje minima, kad žinia apie I. Oginskio mirtį vienuolius pasiekė 1786 m. balandžio 4 d.[39], o testamento dorsaliniame įraše liko 1786 m. balandžio 3 d. data[40]. Taigi, galima teigti, kad I. Oginskis mirė 1786 m. balandžio 3 d. Mirties priežastis – liga. Sirgo ilgai, kaip nurodyta testamente, ,,Aukščiausiojo mielaširdingo Pono dievo valia“[41]. Nuo sunkios ligos buvo gydomas daktaro Hacismano, kuriam testamentu užrašyta 1 800 auksinų, o ligoniu besirūpinusiems liokajams Jurgiui Cidzikui (Cydzik) ir Motiejui Stachovskiui (Stachowski) – po 1 500 auksinų[42]. Testamentu taip pat Vilniaus bernardinams skyrė 20 tūkst. auksinų, už kuriuos prašė palaidoti ,,be jokios pasaulietinės pompos su bernardinų abitu ir gausiomis šventomis aukomis“[43].

I. Oginskis – bernardinų tretininkas

Vilniaus bernardinų kronikoje liko įrašas, paaiškinantis iš pirmo žvilgsnio keistoką I. Oginskio norą būti palaidotam kaip bernardinui – jis buvo „mūsų konvento Trakuose sindikas ir kaip tretininkas prašė palaidoti jį su mūsų abitu, todėl pasiūtas abitas iš čia [Vilniaus] buvo nusiųstas [į Trakus]“[44]. Testamento sąlygos buvo vykdomos: bernardinai įsipareigojo už konvento iždą papildžiusius 4 220 auksinų tris dienas skambinti varpais, surengti trejas egzekvijas, gausiai dalyvaujant dvasininkams paaukoti trejas giedotines ir 786 skaitytines mišias, palaidoti palaikus su visa iškilmingų laidotuvių prabanga[45]. Laidotuvių ceremonija tęsėsi tris dienas, o I. Oginskio palaikai (greičiausiai įvilkti į tretininko abitą) palaidoti Vilniaus bernardinų vienuolyno kriptoje chore[46]. Pažymėtina, kad tretininkai, kurie Lietuvoje prie bernardinų konventų būrėsi nuo XV a. pabaigos, sudarė savotišką ordiną, o nariai pamaldų gyvenimą leido nebūtinai vienuolyne. Namuose gyvenantys tretininkai, vyrai ir moterys, privalėjo laikytis tam tikrų taisyklių, kalbėti nustatytas maldas, po drabužiais nešioti pranciškonišką škaplierių ir virvę, vengti prabangių apdarų. Manytina, kad I. Oginskis priklausė šiai tretininkų grupei. Tretininkų įvilktuvės vykdavo bernardinų bažnyčiose, jie galėjo naudotis visomis Mažesniųjų brolių privilegijomis, dažnai būdavo laidojami bernardinų bažnyčiose[47]. Taigi I. Oginskio kaip tretininko palaidojimo istorija neturėtų stebinti. Nors suvestiniame LDK trečiojo ordino mirusių brolių ir labdarių kataloge I. Oginskis neminimas, tačiau į sąrašą įtrauktas jo tėvas nurodant mirties metus (DMD Josephus Oginski, 1776)[48]. Į tretininkų sąrašą dar būdamas Trakų kaštelioniu kartu su žmona Izabele Čartoriskyte buvo įtrauktas Tadas Oginskis[49]. Tarp tretininkų yra minimos tokios asmenybės ir įžymybės kaip vyskupas Jonas Lopacinskis (m. 1778)[50], Austrijos imperatorė Marija Teresė Augusta (Serennissima Maria Augusta Imperatrix, m.1780)[51] ir kt.

Ar I. Oginskis buvo Trakų bernardinų finansiniu patikėtiniu?

Vilniaus bernardinų kronikoje, taip pat Trakų bernardinų vienuolyno kataloge minima, kad I. Oginskis yra buvęs „apaštališkuoju sindiku“. Sindikai tvarkydavo finansinius ir teisinius vienuolių reikalus. Pagal nustatytą bernardinų vienuolijoje tvarką būdamas sindiku I. Oginskis ir jo šeimos nariai galėjo naudotis ,,malonėmis, privilegijomis, atlaidais, teikiamais ir leidžiamais tiek visai vienuolijai, tiek atskiriems broliams..., gyvenime ir po mirties taip, lyg [sindikas] būtų vienas iš brolių“[52]. Nėra tikslesnių duomenų, kada I. Oginskis tapo Trakų bernardinų sindiku. Žinoma, kad sindiku nuo 1770 m. lapkričio mėnesio[53] čia buvo Ignotas Tańskis. Atrodo, kad jis mirė 1776 m. liepos mėn., nes žmona užpirko mišias už vyro vėlę (37 auks.), o Trakų bernardinai gavo 500 auks. iš 2 000 auks. Tanskių legacijos[54]. Po I. Tańskio sindiko Trakų vienuolyne pareigas perėmė Tadas Danilevičius, Trakų bernardinų vienuolyno pajamų ir išlaidų knygose pasirašinėjęs nuo 1777 m. liepos iki 1782 m. rugpjūčio mėn.[55] Galimas daiktas, kad paskui sindiku tapo I. Oginskis, tačiau 1783–1786 m. sąskaitų knygose informacijos apie tai nėra – liko tik išpjautų lapų žymės. Kaip sindikas 1771 m. gegužę dar minimas LDK raštininkas Antanas Mykolas Pacas[56]. Sindikai buvo pagerbiami, už juos užsakomos mišios, skambinama varpais. Antai mirus I. Tańskio tėvui Tadui, už jo sielą Trakų bernardinai 1772 m. rugpjūčio mėn. laikė giedotines mišias[57], o už A. M. Paco laidotuves 1774 m. rugsėjo mėn. gauti 36 auksinai[58]. Taigi, galima teigti, kad, panašiai kaip sindikas ir tretininkas, po mirties buvo pagerbtas ir I. Oginskis. Tačiau dokumentinio patvirtinimo, išskyrus įrašą Trakų bernardinų vienuolyno bibliotekos kataloge, apie I. Oginskio kaip sindiko veiklą nepavyko aptikti.

Oginskių fundacinė veikla ir ryšiai su Trakais

Didelę dalį tiek I. Oginskio, tiek šeimos ir giminės fundacijų sudarė parama Bažnyčiai. Iki XVII a. vidurio remiami stačiatikiai ir unitai, paskui – katalikai. Pavyzdžiui, į katalikybę atsivertęs Oginskių šakos, kuriai priklausė I. Oginskis, pradininkas Simonas Karolis (1625–1699) su žmona Karolina Vainiūte 1695 m. fundavo basųjų karmelitų vienuolyną prie Šv. Teresės bažnyčios Užneryje, priešais Vilnelės žiotis, ir ten buvo palaidotas[59]. Kyla klausimas, kaip ir kada užsimezgė ryšiai su Trakų bernardinais. Pažymėtina, kad nemažai Oginskių ėjo aukštas Trakų vaivados ir kt. pareigas. Giminėje ryšiai su Trakais buvo stiprinami vedybų būdu. Antai I. Oginskio senelio Boguslavo brolis Marcijonas Mykolas buvo vedęs Trakų kaštelionaitę Teresę Bžostovskytę, o jų sūnus Tadas, be kita ko, 1744 m. tapo Trakų kaštelionu, nuo 1770 m.– Trakų vaivada. Prisimintina, kad būtent Tadui Oginskiui yra dedikuotas profesionaliai atliktas Lietuvos bernardinų provincijos žemėlapis, raižytas Hiršos Leibovičiaus ir išleistas Nesvyžiuje 1779–1781 m.[60] (Tado Oginskio sūnus Andrius Oginskis vėliau tapo I. Oginskio uošviu, kuris testamente kartu su Vilniaus vyskupu Ignotu Masalskiu vadinamas globėju[61]). Nenuostabu, kad bernardinų vienuolyne buvo saugoma Trakų vaivadijos vėliava[62]. Plačiai žinomos ir kitos Oginskių bažnytinių institucijų fundacijos, susijusios su Trakais. Antai Lietuvos kancleris ir Trakų vaivada Martynas Oginskis 1688 m. fundavo Trakų dominikonų vienuolyną (I. Oginskio tėvas buvo palaidotas Vilniaus, o motina – Paparčių dominikonų vienuolynuose). Taigi galima kalbėti apie daugiaplanį, įvairiais lygmenimis vykusį bendradarbiavimą su LDK veikusiomis vienuolijomis, tarp jų bernardinais.

I. Oginskio šeimos parama Trakų bernardinams

I. Oginskio šeimos gyvenime Trakų bernardinai vaidino didelį vaidmenį. Neretai vienuoliai iš Trakų vienuolyno vykdavo su ,,furmanka“ į Oginskiams priklausiusį Darsūniškį[63]. Antanina Oginskienė, I. Oginskio motina, Trakų bernardinams skirdavo aukų – pavyzdžiui, 15 auksinų 1772 m. rugsėjo mėnesį[64]. Iš A. Oginskienės bernardinai gaudavo lėšų koplyčiai Strėvininkuose, kuri buvo įsteigta 1778 m. vasario 25 d. Livonijos vyskupo, prelato, LDK raštininko Juozapo Kazimiero Kosakovskio patentu[65], išlaikyti (pavyzdžiui, 1779 m. rupjūtį skirta 18 auks.)[66]. Mirus I. Oginskio tėvui Juozapui, 1776 m. sausio mėn. šeima skyrė 64 auksinus mišioms pas Trakų bernardinus užpirkti[67]. Tačiau didžiausia suma – 400 auksinų, t. y. šeši procentai nuo 7 tūkst. auksinų, kurią skyrė Trakų bernardinams I. Oginskis, paminėta 1781 m. gegužės mėn.[68] Galimas daiktas, šis labdaringas aktas, taip pat (galbūt) progresuojanti liga paskatino bernardinus prikalbinti I. Oginskį tapti jų piniginių reikalų patikėtiniu, taip pat ir tretininku, o paskui testamente[69] dar kartą patvirtinti minėtą legaciją Trakų bernardinams. Tiesa, 1792 m. šią sumą perėmė LDK kardininkas Mykolas Oginskis, pasižadėjęs Trakų bernardinams nuo 1794 m. mokėti procentus, bet pažado neištesėjo[70]. Bet kuriuo atveju I. Oginskio ir jo šeimos indėlis remiant bernardinus Trakuose buvo svarus. Lėšų Trakų bernardinams skirdavo ir kiti Oginskiai. Pavyzdžiui, Ona Oginskytė-Judickienė kartu su kitais labdariais XVIII a. viduryje fundavo mūrinę vienuolyno rūmų statybą[71]. 1775 m. rugpjūčio mėn. Trakų vaivada Tadas Pranciškus Oginskis (1712–1783) Trakų bernardinams skyrė 90 auksinų[72]. Pažymėtina, kad T. Oginskis dar būdamas Trakų kaštelioniu kartu su žmona Izabele Čartoriskyte buvo įtrauktas į bernardinų Trečiojo ordino narių (tretininkų) sąrašą[73]. Vienuolyną rėmė ne tik Oginskiai, bet ir kitos garsios LDK giminės. Pavyzdžiui, LDK didysis raštininkas (1750) Antanas Mykolas Pacas (1722–1774), minimas tarp bernardinų tretininkų[74], Trakų bernardinams buvo skyręs 8 tūkst. auksinų legacinę sumą, nuo kurios kasmet buvo gaunami septyni procentai – po 560 auksinų[75]. Po A. M. Paco mirties legaciją perėmė buvusi jo žmona ir toliau tvarkingai mokėjo skirtus procentus (560 auks.)[76]. Trakų bernardinai taip pat gaudavo pajamų iš Riomerių, Giedraičių, Reusų, Tanskių legacijų, proviziją iš karaimų ir kt. Apskritai I. Oginskio ir jo šeimos fundacijos, skirtos Trakų bernardinams, atrodo gan įspūdingai. Siekta neatsilikti nuo aukštas pareigas ėjusių didikų – pavyzdžiui, LDK didžiojo raštininko A. M. Paco. Šiuo požiūriu I. Oginskis išsiskiria iš kitų Oginskių giminės atstovų, kurių genealogiją atspindinčiuose šaltiniuose fundacinis ir konfesinis genealoginės savimonės aspektas atsiskleidžia gana retai[77]. Fundacinį-religinį I. Oginskio genealoginės savimonės ir tapatumo aspektą galima užčiuopti ir asmeninės bibliotekos knygose.

Ignoto Oginskio biblioteka

Bibliotekos perdavimo Trakų bernardinams motyvai

Įrašas Trakų bernardinų vienuolyno bibliotekos kataloge lyg ir paaiškina bibliotekos perdavimo bernardinams aplinkybės: ,,Po šventos atminties Pono Brolio Ignoto Oginskio, Darsūniškio seniūno, Šv. vyskupo ir kankinio Stanislovo ordino kavalieriaus, apaštališkojo sindiko, dosningojo geradario mirties prijungtų prie mūsų Trakų konvento bibliotekos knygų sąrašas“[78]. Knygos vienuolynui paskirtos prieš mirtį, kaip vienuolyno apaštališkojo sindiko, taip pat pranciškonų observantų vienuolijos tretininko ir geradario. Ketinimas ,,visą savo biblioteką“ skirti Trakų bernardinams suformuluotas ir I. Oginskio testamente[79]. Anksčiau aptarti Oginskių giminės ryšiai su Trakų bernardinais leidžia manyti, kad ne tik I. Oginskis, bet ir Trakų bernardinai, žinoję apie vertingą knygų rinkinį, buvo suinteresuoti vienuolyno bibliotekos gausinimu jį įsigyjant. Vienuolyne, įkurtame 1617 m., veikė retorikos studijos, kuriose 1782/83 m. studijavo šeši klierikai[80]. Taip pat Trakuose 1790, 1807/08, 1818 m. minimos gramatikos studijos, skirtos tiems vienuoliams, kurie neturėjo pakankamo vidurinio išsimokslinimo; jose studijavo, ypač lotynų kalbą, trys vienuoliai[81]. Vienuolyne nuolat gyveno nemaža vienuolių bendruomenė: 1821 m. minimi keturi vienuoliai, septyni klierikai ir trys tretininkai[82], o 1822 m. – jau 11 klierikų[83]. Galimas daiktas, biblioteka nukentėjo nuo 1776 m. gaisro[84], tad reikėjo atnaujinti fondus. Pažymėtina, kad knygos, jų įrišimas, taip pat popierius kainavo nepigiai. Pavyzdžiui, 1755 m. ir vėliau knygrišiui Trakų bernardinai išmokėjo 38 auksinus ir keliasdešimt grašių[85]. 1779 m. gruodžio mėn. dviejų knygų įrišimas atsiėjo 3 auksinus ir 60 grašių[86], 1781 m. rugsėjo mėn. knyga įrišta už 1 auksiną ir 20 grašių[87], o sausio mėn. – už 2 auksinus[88]. 1780 m. vasario mėn. už įsigytas knygas – bernardino Lukos Ferarijaus „Kanonų, teisės, moralinės teologijos parankinės bibliotekos“ (Venecija, 1778)[89] penkis tomus – Trakų bernardinai sumokėjo net 144 auksinus[90], o tų pačių metų rugsėjį ir spalį už knygas (pavadinimai ir kiekis nenurodytas) mokėta atitinkamai 144 ir 72 auksinai[91]. Kalendoriai 1779 m. gruodžio mėn. kainavo 2 auksinus ir 12 grašių[92]. Taigi knygos ir jų tvarkymas kainavo nepigiai, todėl Trakų bernardinai, tikėtina, noriai priėmė I. Oginskio dovaną, kuri vienuolyno biblioteką papildė beveik trečdaliu fondo; Trakų bernardinai 1787 m. rugsėjo mėn. turėjo – kartu su refektoriaus ir choro rinkiniais – 592 vnt. knygų, o prijungus I. Oginskio knygas – 793 vnt.[93] Pažymėtina, kad vėliau Trakų bernardinų vienuolyno biblioteka sumenko ir 1816–1822 m. joje buvo 540 tomų: Asketikos skyriuje 219 (1787 m. 111), Biblijų – 3 (18), Teologijos – 23 (75), Pamokslų – 115 (134), Filosofijos – 7 (13), Medicinos – 2 (4), Įvairenybių – 0 (121) ir kt.[94] Taigi dalis I. Oginskio dovanotų knygų galėjo būti prarastos – pavyzdžiui, iškeliavo į kitus bernardinų vienuolynus ,,pagal profilį“ dar iki Trakų bernardinų vienuolyno panaikinimo 1845 metais.

I. Oginskio bibliotekos sudėtis

I. Oginskis turėjo vidutinio dydžio asmeninę biblioteką – parankinį knygų rinkinį (201 vnt.). Lyginant su Oginskių giminės didikais, ėjusiaisLenkijos ir Lietuvos valstybėje aukštas pareigas, tokia biblioteka atrodo menkai – Andrius Oginskis, kaip minėta, turėjo dešimtkart daugiau knygų. Bet būta Oginskių, kurie turėjo mažesnius knygų rinkinius. Antai tarp 1786 m. mirusio Merkinės seniūno Mato Oginskio (1738–1786) daiktų pomirtiniame inventoriuje paminėtos 24 prancūziškos knygos, o iš lenkiškų buvo tik maldaknygės ir panegirikos bei vienas mišiolas lotynų kalba. Anot Adamo Stankevič, „susidaro įspūdis, kad jis [Matas Oginskis – A. P.] buvo ne Apšvietos, bet veikiau Baroko epochos žmogus“[95]. O štai žvelgiant į I. Oginskio biblioteką susidaro įspūdis, kad jis buvo ir baroko, ir Apšvietos epochos žmogus, nes komplektavo knygas ir prancūzų, ir lenkų, ir lotynų kalba, tarp jų didelę dalį užėmė religinė-asketinė lektūra, bet skaityti ir prancūzų autorių pasaulietiniai veikalai, netgi Volteras (S. 1, nr. 58). Žvelgiant formos požiūriu, bibliotekoje buvo daugiatomių veikalų, todėl skaičiuojant knygų pavadinimus veikalų susidarytų mažiau. Pavyzdžiui, kaip atskiros pozicijos užfiksuotos Karlo Scherfferio Fizikos vadovėlio pirma ir antra dalys (Viena, 1763) (S. 1, nr. 51, 52), Olafo Gottwaldo Teisybės rykštės penkiatomis (Kališas, 1779–1781) (S. 1, nr. 61–65), Klodo Nonnote Filosofinio religijos žodyno keturtomis (Vilnius, 1782) (S. 1, nr. 66–69), Liudviko Maimbourgo Kryžiaus žygių šventajai žemei vaduoti istorijos keturtomis (Krokuva, 1768–1769) (S. 1, nr. 70–73) ir kt. (S. 1, nr. 123–131, 174–175, 176–177, 184–185, 186–189, 196–197, 200–201). Kai kurios pozicijos dubliuojasi – pavyzdžiui, turėta po keletą egzempliorių knygų Pietų karūna (Vilnius, 1705) (S. 1, nr. 27, 28) ir Mykolo Olševskio Žmogiškųjų širdžių nuraminimo miestas (Vilnius, 1755) (S. 1, nr. 121, 133) ir kt. (S. 1, nr. 133–134, 169–170, 198–199). Žvelgiant į I. Oginskio bibliotekos leidinių tipografinės kilmės geografiją akivaizdžios sąsajos su regiono knygų spausdinimo centrais: daugiausiai knygų išleista Vilniuje – 43 vnt., Varšuvoje 35 vnt., Kališe 10 vnt., Paryžiuje 10, Vienoje 9, Poznanėje 6, Ženevoje 6, Krokuvoje ir Venecijoje – po 5 vnt. (iš viso kaip leidybos vietos paminėti 37 miestai). Absoliuti dauguma knygų išleista XVIII a. – 169 spaudiniai, tarp jų XVIII a. antrojoje pusėje – 128. Seniausios knygos – Virgilijaus Marono Georgikų knyga (Leipcigas, 1503) (vienas iš gausių Melchioro Loterio leidimų) (S. 1, nr. 155) ir Johanno Spinėjaus Andegaviečio (Spinaeus Andegavensis) Apie sielos ramybę (Ženeva, 1591) (S. 1, nr. 153). Pažymėtina, kad biblioteka gan intensyviai pildyta 1779–1785 metais, t. y. paskutiniame I. Oginskio gyvenimo tarpsnyje, kai jis jau buvo vedęs ir džiaugėsi šeimynine laime. Kalbiniu požiūriu daugiau kaip pusę bibliotekos sudarė knygos lenkų kalba (107 vnt.), lotynų (47), prancūzų (25), taip pat po kelias knygas italų, rusų kalbomis.

Be spaudinių, I. Oginskis bibliotekoje turėjo šiuos rankraščius: Įvairių ligų gydymo priemonės (S. 1, nr. 34); Įvairių maldų, užrašytų 1751 m. kovo 11 d., rinkinys (S. 1, nr. 44); Citros natų, surinktų Strėvininkuose 1784 m. rugpjūčio 14 d., rinkinys (S. 1, nr. 109); Įvairūs ranka rašyti aktai (S. 1, nr. 59); Lietuvos istorija (S. 1, nr. 115); Dviejų dalių sąskaitų knyga (rašyta prancūzų kalba) (S. 1, nr. 171). Ši bibliotekos rankraščių dalis itin svarbi, nes teikia nuorodų į I. Oginskio pomėgius, kasdienę veiklą. Būdamas ligoniu, turėjo parankinę knygelę nuo ligų[96]; domėjosi Lietuvos istorija, gal net persirašė nežinia kurio autoriaus tekstus istorine tematika; mėgo muziką, gal net grojo citra[97], o natų rinkinys rodo tam tikrą muzikinės kultūros, kuri buvo puoselėjama ir XIX amžiuje[98], lygį Strėvininkų dvaro rūmuose. Rinkinyje yra ir dalykinių rankraščių (dokumentų), atspindinčių I. Oginskio ūkinę veiklą administruojant dideles žemės valdas. Įdomu, kad dokumentaciją tvarkydamas vartojo ir prancūzų kalbą. O štai sąskaitų (pajamų ir išlaidų) knyga galimai teikia nuorodą į I. Oginskio kaip sindiko rūpinimąsi Trakų bernardinų finansiniais reikalais. Apskritai I. Oginskio biblioteka, nors ir nedidelė, gerai atskleidžia savininko pomėgius, kasdienį gyvenimą, taip pat ryšius su regiono knygos kultūra.

Bibliotekos knygų ženklai ir komplektavimo šaltiniai

???

2 PAV. Knygos Krikščioniškos sielos rojus (Kelnas, 1683) antraštinis lapas. VUB III 4901.

???

3 PAV. Knygos Krikščioniškos sielos rojus (Kelnas, 1683) antras antraštinis lapas su Trakų bernardinų vienuolyno bibliotekos nuosavybės įrašu. VUB III 4901.

???

4 PAV. Ignoto Oginskio nuosavybės įrašas knygoje Krikščioniškos sielos rojus (Kelnas, 1683). VUB III 4901.

I. Oginskio bibliotekos komplektavimo strategiją, knygų įsigijimo priemones ir šaltinius iš dalies atspindi išlikę leidiniai, saugomi Vilniaus universiteto bibliotekoje. Pažymėtina, kad daugelyje, bet ne visose knygose savininkas paliko nuosavybės įrašą, kuris skirtinguose leidiniuose, taip pat atsižvelgiant į knygos įsigijimo laiko tarpsnį skiriasi. Antai knygoje Krikščioniškos sielos rojus (Kelnas, 1683) (2, 3 iliustracijos), kurioje liko I. Oginskio ranka užrašyta malda, matome ekslibriso formos rankraštinį įrašą Ex Bibliotheca Ignatij Ogiński C[apitanei] V[eigovensis] m[anu] p[ro]pr[ia].[99] (4 iliustracija). Atrodo, kad tai vienas ankstyviausių proveniencinių įrašų. Pijoro Bernardo Siručio išverstoje Rusijos valstybės istorijoje (T. 2, Vilnius, 1781) (S. 1, nr. 124) liko įrašas I: O: Stta Dor: mppr., t. y. Ignacy Oginski Starosta Dorsuniscensis manu propria. Čia taip pat matome įrašą Ex Biblioth[eca] C[o]n[ven]tus Trocen[sis] PP Bernardinorum[100]. O štai knyga Tikėjimo tiesa (Ženeva, 1730–1731) (S. 1, nr. 185) paženklinta kiek kitokiu įrašu: Ex Bibliotheca Ignatij Francisci de Kozielsk Ogiński Capitanei Dorsuniscensis et Veigoviensis Aequitis S[ancti] Stanislai manu propria (šalia liko ir tradiciniai Trakų bernardinų bibliotekos įrašai)[101]. Identiškas įrašas liko knygoje Tikinčiojo skaitiniai (Vilnius, 1772) (S. 1, nr. 81)[102]. Panašiai pasirašyta Žano Pominjono (Jean-Georges Lefranc de Pompignon) knygoje Tikrasis pasaulietinės valdžios naudojimas religijos atžvilgiu (Avignon, 1753)[103] (S. 1, nr. 195): Ex Bibliotheca Ignatij Fran[cisci] Ogiński Cap[itanei] Dor[suniscensis] Aeq[uitis] Or[dinis] S: Stanislai mppr. (5 iliustracija). Knygoje Universalus žmogus (Vilnius, 1762), kurią išvertė iš prancūzų į lenkų kalbą Povilas Ksaveras Bžostovskis, matome įrašus: 1. Ex Libris Ignatij Oginski Cap[itanei] Dor[suniscensis] mpp; 2. Ex Biblioth[eca] C[onve]ntus Trocens[is] PP. Bernardinorum[104]. Ekslibriso, regis, I. Oginskis neturėjo, taip pat nežymėjo knygų kainos ir įsigijimo aplinkybių. Kai kurie nuosavybės įrašai lakoniški – pavyzdžiui, knygoje Tractatus historico-politicus de Polonia nunquam tributaria autore Johanne Schultzio (Gedani: Imprimebant Haeredes David. Frid. Rhetii, 1694): Ex Bibliotheca Inatij Oginski[105]. Keli įrašai teikia nuorodų į regioninę knygos kultūrą, ryšius su apylinkių bajorija. Antai knygoje Laukinio amerikono nuotykiai (Sankt Peterburgas, 1773) (S. 1, nr. 87), be I. Oginskio nuosavybės ženklų, liko įrašai: Ex Libris Antoni Woyciechowski Conssiliari Babinovensis ir A. Mołochowcowna Strarościanka Bublewska. Pirmame įraše minimi Babinavičiai – tai miestelis dab. Baltarusijos teritorijoje, Vitebsko apskrityje. Prisimintina, kad čia Darsūniškio Oginskiai turėjo žemės valdų. Pažymėtina, kad Babinavičių seniūnu (1687) yra buvęs I. Oginskio prosenelis Boguslavas Oginskis. O štai Būbliai, 1782 m. buvę Žiežmarių parapijoje, ribojosi su Oginskių valdomis ir priklausė pono Malachovco seniūnijai. Kažkokiu būdu ši knyga (vienintelė knyga kirilikos šriftu) iš Būblių seniūnienės perėjo į I. Oginskio rankas, o paskui atsidūrė Trakų bernardinų vienuolyne. Taigi knygas I. Oginskis kaupė pasinaudodamas pažintimis, galbūt mainydamas. Intensyviai biblioteką komplektavo, kaip buvo minėta, paskutiniu gyvenimo tarpsniu. Apie pirkimus informacijos nepavyko aptikti. Galimas daiktas, dalį knygų paveldėjo iš tėvo. Neatmestina prielaida, kad dvasinių knygų, maldų, asketinės literatūros jam parūpindavo Trakų bernardinai. Svarstytini taip pat ryšiai su J. Rollay, komplektavusiu I. Oginskio uošvio A. Oginskio biblioteką.

???

5 PAV. Ignoto Oginskio nuosavybės įrašas knygoje Tikrasis pasaulietinės valdžios naudojimas religijos atžvilgiu (Avignon, 1753). VUB IV 1942.

Giminės atminties ir religinės savimonės atspindžiai knygų rinkinyje

I. Oginskio biblioteka – tai literatūros telkinys, atspindintis, be kita ko, Oginskių giminės genealoginę savimonę, regioninį ir religinį tapatumą. Knygose, sprendžiant ne tik iš pavadinimų, bet ir dedikacijų, ikonografinės bei kitos informacinės medžiagos, gausu nuorodų į Oginskių giminės nuopelnus stiprinant Romos katalikų bažnyčią, prisidedant prie fundacijų ir mecenatystės. Antai knygoje Mistinis fontanas, trykštantis iš Švč. Mergelės Marijos paveikslo, nuo 1684 m. garsėjančio stebuklingomis malonėmis Vilniaus Lukiškių Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo dominikonų bažnyčioje (Vilnius, 1737) (S. 1, nr. 39) aprašyti ne tik nuo 1684 iki 1689 m. dokumentuoti 173 stebuklai, bet ir pateiktame ,,Aplauze“ (Odgłos Jaśnie Wielmożnemu Fundatorskiemu Imieniowi, także Jaśnie Wielmożnym Łukiskiego Kościoła Kollatorom), pasitelkiant gamtos vaizdinius (,,Gdzie Neris Palemońska Giedyminowskie popioły, oraz Litewską Stolicę cieszy, płynąc za granicę“), dėkojama geradariams, tarp jų Oginskiams[106]: ,,Porćie, transport wolny w świat cały, jest w OGINSKICH przy wiekopomney sławy plynącym reporcie.“ Atrodo, kad tarp tokių leidinių prioritetiniai savininkui buvo tie, kuriuose vienaip ar kitaip atsispindėjo I. Oginskio kunigaikštiškos giminės Simono Karolio linijos istorija. Antai knyga Krikščioniškojo gyvenimo taisyklės (Vilnius, 1775) (S. 1, nr. 150), kurią išvertė matematikas Jokūbas Nakcionavičius SJ, buvo dedikuota Tadui ir Jadvygai Zaluskytei Oginskiams, Trakų vaivadoms, Rietavo seniūnams ir t. t. Beje, yra žinomos J. Nakcionavičiaus išleistos viešų matematikos egzaminų (popis publiczny) tezės, dedikuotos Andriui Oginskiui, Illustrissimo Andreae in Kozielsk Ogiński sequentes propositiones mathematicas D. D. D (Vilnius, 1760)[107]. I. Oginskis taip pat turėjo T. Oginskio laidotuvėse, vykusiose 1784 m. balandžio 26 d., kun. Kazimiero Bukatos sakytą pamokslą (S. 1, nr. 79). O štai šeimos šventes, turinčias sąsajų su citros natų rinkiniu, primena motinai A. Oginskienei varduvių proga skirtos eilės Antaninos Oginskienės bruožų apibūdinimas (Vilnius, 1779) (S. 1, nr. 57) (leidinys nefiksuojamas žinomuose bibliografiniuose šaltiniuose). Yra knygų, kurias puošia Oginskių herbai – pavyzdžiui, kun. Jono Korsako parengtame veikale Šventųjų Juozapo, Jokachimo ir Onos garbės punktyras (Vilnius, 1750) (S. 1, nr. 120).

???

6 PAV. Ignoto Oginskio malda Pilnaverčio gyvenimo prašymas, užrašyta knygoje Krikščioniškos sielos rojus (Kiolnas, 1683). VUB III 4901.

Kaip jau minėta, I. Oginskis – religingas ir pamaldus žmogus, ir šis pamaldumas, nuolatinis atgailavimas, sprendžiant iš didesnės bibliotekos knygų dalies, buvo betarpiškas, nuoširdus, neapsimestinis. Be to, buvo dievobaimingas, persirašinėjo maldų tekstus. Yra išlikusi malda, užrašyta I. Oginskio ranka, Pilnaverčio gyvenimo prašymas (O uproszenie stanu życia przyzwoitego)[108] puošniai įrištoje knygoje paauksintu bloku Krikščioniškos sielos rojus (Kiolnas, 1683), tapusioje savotišku maldynu (S. 1, nr. 60) (6 iliustracija). Knygos rodo, kad I. Oginskis daug dėmesio skyrė pranciškoniškai askezei, kontempliacijai, maldai (S. 1, nr. 11, 37, 49, 91, 121, 122, 133, 137, 152, 168), domėjosi basųjų karmelitų dvasinėmis pratybomis (S. 1, nr. 139, 167). Bibliotekos savininkas taip pat gilinosi į šventųjų gyvenimus (S. 1, nr. 22, 102, 120, 136, 141, 145, 151, 192), jį domino šventųjų paveikslų teikiamos malonės, stebuklai (S. 1, nr. 32, 35, 39, 41). Itin platus asketinės lektūros, kurios buvo gausiai ir Trakų bernardinų vienuolyne, sąrašas (S. 1, nr. 33, 45, 46, 60, 61–65, 80, 81, 97, 101, 114, 121, 142, 150, 153, 163 ir kt.). Apskritai I. Oginskį galima laikyti itin pamaldžiu bajoru, kurio trumpame gyvenime didelį vaidmenį suvaidino pranciškonai observantai.

Išvados

Aptartieji I. Oginskio asmenybės ir asmeninės bibliotekos raidos klausimai dar kartą patvirtina ligšiolinėje istoriografijoje menkai pabrėžiamą būtinybę knygos istoriją tirti išnaudojant ne tik bibliografinį ir proveniencinį, bet ir antropologinį komunikacinį metodologijos arsenalą. Šiuo tyrimu nustatyta, kad I. Oginskis, atstovaudamas garsiai giminei, yra išsiskirianti iš kitų jos narių asmenybė: buvo pasaulietis tretininkas, pamaldus, išsilavinęs, palaikė glaudžius ryšius su Trakų bernardinais, tapo jų sindiku, nors kaip uoliai ėjo šias pareigas, duomenų stinga. Galimas daiktas, kad atliktas 1781 metais finansinis užrašymas, taip pat progresuojanti liga paskatino bernardinus prikalbinti I. Oginskį tapti vienuolyno piniginių reikalų patikėtiniu, taip pat tretininku, o paskui testamente dar kartą patvirtinti minėtą 7 tūkst. auksinų legaciją ir užrašyti visą savo asmeninę biblioteką Trakų bernardinams. Išlikęs bibliotekos knygų sąrašas rodo joje buvus 201 vnt. knygų, kurių, galimas daiktas, jam parūpindavo Trakų bernardinai, neatmestina versija apie ryšius su J. Rollay, komplektavusiu uošvio Andriaus Oginskio biblioteką. Tarp sąraše išvardytų knygų yra ne tik spaudinių, bet ir rankraštinių privatiems archyvams būdingų dokumentų (administravimo, finansinės apyskaitos knygų; dvaro rūmuose atliktų muzikos kūrinių natų, silva rerum raštijos). Atlikta bibliotekos knygų teminė ir preliminari turinio analizė parodė, kad I. Oginskis kaupė įvairias knygas, neatsiribojo nuo Apšvietos epochos lektūros. Rinkinyje buvo ir mokyklinės literatūros, romanų, bet didžiausią dalį sudarė religinė asketinė lektūra, kuri I. Oginskiui padėjo išlaikyti dvasinę pusiausvyrą progresuojančios ligos, nuo kurios jis mirė sulaukęs vos 31 m. amžiaus, akivaizdoje. Biblioteka I. Oginskiui, kitaip nei žinomiems jo giminės atstovams politikams, buvo ne galios ir pasididžiavimo rodiklis, bet priemonė gilintis į religinius dalykus, geriau pažinti save ir pasirengti neišvengiamai mirčiai. Bibliotekos likučiai, saugomi VUB, rodo, kad I. Oginskis neturėjo ekslibriso, nors rankraštiniuose knygų nuosavybės įrašuose pažymėdavo einamas seniūno pareigas ir priklausymą Šv. Stanislovo ordino kavalieriams. Biblioteka atspindi I. Oginskio siekimą puoselėti ir palaikyti istorinę giminės atmintį, išlaikyti genealoginį tapatumą jį perduodant palikuonims. Bibliotekoje užčiuopiamas ir atskirais atvejais gana ryškus fundacinis-religinis I. Oginskio genealoginės savimonės ir tapatumo aspektas. Šiuo požiūriu I. Oginskis išsiskiria iš kitų Oginskių giminės atstovų, kurių genealogiją atspindinčiuose šaltiniuose fundacinis ir konfesinis genealoginės savimonės aspektas atsiskleidžia gana retai. Apskritai galima teigti, kad pasaulietinį patriotizmą I. Oginskio rinkinyje nustelbė bažnyčios puoselėjamos vertybės ir pamaldžiam vyrui skirta dvasinė, asketinė, kontempliacinė literatūra. I. Oginskis, lyg laukdamas stebuklingo išgijimo, persirašinėjo maldas, itin domėjosi šventųjų gyvenimais ir jų atvaizdais bei teikiamomis malonėmis. I. Oginskio biblioteką galima laikyti kilmingos giminės atstovo knygų rinkiniu, atspindinčiu vėlyvojo baroko krikščioniškos kultūros vertybes, būdingas XVIII a. antrosios pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės išsilavinusiai bajorijai.

Šaltinių ir literatūros sąrašas

Archyviniai šaltiniai

  1. Akt wizyty Kościoła i klasztoru XX. Bernardynów Nowo-Trockich, 1821. VUB RS, F. 4-A2115.
  2. Applicati s[unt] Libri Bibliothecae nostrae C[o]n[vent]us Troc[ensis] Post fata P[iae] M[emoriae] D[omini] F[ratri] Igna[tii] Oginski, Capitanei Dor[suniscensis], Equitis Ord[inis] S[ancti] Stanislai E[pisco]pi Mar[tyris], Sindici Apostolici, ac munificentissimi benefactoris, sequentes. VUB RS, F3, b. 145, lap. 13r–17r.
  3. Catalogus Fratrum et Sororum tercij Ordinis de poenitentia et ad Beneficia ordinis susceptor[um], 1775–1806. VUB F5-F-33018.
  4. Ignoto Oginskio testamentas, 1786 m. kovo 29 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvas (LVIA), F. 1177, ap. 1, b. 456, lap. 2r–6v.
  5. Legacijų, metinių pajamų iš jų ir fundacijų tvarka, skirta bernardinų vienuolių bendruomenei ir JM Ponams apaštališkiesiems sindikams, geradariams ir gynėjams. VUB RS F4-37411 (A-4378).
  6. Memoires de Michel Oginski sur la Pologne et les Polonais. Paris, 1826. VUB RS, F1-D170.
  7. Opisanie Kosciola y Klasztoru XX Bernardynow Nowo-Trockich w Ru 1804 Mca 7bra 12 dnia w czasie Generalney Wizyty. VUB RS, F4-39749 (A2014).
  8. Regestra Bibliothecae C[o]n[ven]tus Tr[o]cen[sis] Ord[o] Min[orum] Observ[antium] A[nn]o 1787 D[iae] 6. 7[eptem]bris.VUB RS, F3, b. 145.
  9. Regestra Conventus Trocensis ad Sanctum Nicolaum pro elemosi expensa Anno 1779 die 4 Septembris. VUB F 4-35825 (A2489).
  10. Regestra Eleemosynae Expensae Conventus Trocensis sub Anno 1770. VUB F4-35881 (A2546).
  11. Wiadomość o ilości Kościołów etc. XX. Bernardynów w Dyecezyi Wileńskiey, 1822. VUB RS, F. 4-A2982.
  12. 1778 m. vasario 25 d. Livonijos vyskupo, prelato, LDK raštininko Juozapo Kazimiero Kosakovskio patentas Strėvininkų koplyčiai. LVIA, ap. 1, b. 422.

Literatūra

  1. Bernardinų vienuolynas, internetinis išteklius: <http://www.voruta.lt/bernardinu-vienuolynas/> [žiūrėta 2018 m. spalio 4 d.].
  2. BRAZIŪNIENĖ, Alma. Bibliotheca Sapiehana – europinės LDK kultūros veidrodis. Iš Bibliotheca Sapiehana: Vilniaus universiteto bibliotekos rinkinys. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2010, p. VII–XLIII. https://doi.org/10.15388/litera.2006.1.8091
  3. BRAZIŪNIENĖ, Alma. Kai kurie probleminiai asmeninių bibliotekų teorijos klausimai. Knygotyra, 2015, t. 65, p. 7–24. https://doi.org/10.15388/kn.v65i0.8450
  4. BRAZIŪNIENĖ, Alma. Senųjų asmeninių Lietuvos bibliotekų tyrimai: status quo. Iš Bibliotheca Lituana. T. 2: Atminties institucijų rinkiniai. Sudaryt. Arvydas Pacevičius. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012, p. 33–65.
  5. [CHARKIEWICZ, Juwenalis]. Przewodnik do Oyczyzny Niebieskiey zawierający w sobie Regułę Trzeciego Zakonu O.S. Franciszka Braći Pokutujących podany od Prowincyi Litewskiey OO. Obserwantów, nazwanych w Polszcze y Litwie Bernardynów. W Wilnie: w Drukarni J. K. M. Akademickiey Societatis Jesu, [1758].
  6. DARNTON, Robert. Kas yra knygos istorija? Iš anglų kalbos vertė R. Kriaučiūnienė ir A. Navickienė. Knygotyra, 1998, t. 34, p. 134–154.
  7. DARNTON, Robert. What is the History of Books? Daedalus. Representations and Realities. 1982, vol. 111, no. 3, p. 65–83.
  8. DARNTON, Robert. „What is the history of books?“ Revisited. Modern Intellectual History, 2007, t. 4 (3), p. 505.
  9. FERRARI, Lucio. Prompta Bibliothea Canonica, Juridica, Moralis, Theologica nec non ascetica, polemica, rubricistica, historica. T. 1–5. Venetiis: Typis Modesti Fentii, 1778.
  10. GELŽINIS, Arvydas. Lietuvos bernardinų (pranciškonų observantų) provincijos studijų sistema XVIII a. pab.–XIX a. pr. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, 2000, t. 17, p. 75–92.
  11. GRZEBIEŃ, Ludwik. Nakcjanowicz (Nakcyanowicz) Jakub h. własnego (1725–1777). Internetinis išteklius: <http://www.ipsb.nina.gov.pl/a/biografia/jakub-nakcjanowicz-h-wlasnego> [žiūrėta 2018 m. spalio 4 d.].
  12. GUDAS, Eimantas. Šv. Stanislovo ordinas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: kavalieriai ir jų dokumentai. Lietuvos bajoras, 2016, nr. 22, p. 18–35.
  13. JANONIENĖ, Rūta. Bernardinų bažnyčia ir konventas Vilniuje. Vilnius: Aidai, 2010.
  14. KAUNAS, Domas. Ar Kristijonas Donelaitis turėjo asmeninę biblioteką? Knygotyra, 2015, t. 64, p. 44–62. https://doi.org/10.15388/kn.v64i0.8213
  15. KAUNAS, Domas. Bibliotheca Georgii comitis de Plater. Jurgio Platerio biblioteka ‒ Lietuvos knygos kultūros ir mokslo paminklas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012. https://doi.org/10.15388/kn.v56i0.1500
  16. LEBEDYS, Jurgis. Lietuvių kalba XVII–XVIII a. viešajame gyvenime. Vilnius: Mokslas, 1976.
  17. LIEPAITĖ, Inga; VERBICKAS, Antanas. Antano Baranausko asmeninė biblioteka. Anykščiai: Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, 2016. https://doi.org/10.15388/knygotyra.2015.65.8454
  18. MIKULIONIS, Stanislovas. Trakų Šv. Mikalojaus Vyskupo bažnyčios ir bernardinų vienuolyno statybos istorija. Vilniaus dailės akademijos darbai. T. 1. Vilnius: VDA, 1993.
  19. Oginskis Ignotas. Iš Kaišiadorių enciklopedija. Prieiga per internetą: <http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Oginskis_Ignotas> [žiūrėta 2018 m. spalio 2 d.].
  20. NARBUTIENĖ, Daiva. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos oginskiana. Iš Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje: Kultūrinės veiklos pėdsakais – 2. Sud. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius, LII leidykla, 2015, p. 245–364. https://doi.org/10.15388/knygotyra.2015.65.8456
  21. NARBUTIENĖ, Daiva. Oginskiai ir knyga: iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fondų. Iš Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais. Sud. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: LII leidykla, 2010, p. 77–90. https://doi.org/10.15388/knygotyra.2015.65.8456
  22. PACEVIČIUS, Arvydas. Kazimiero Kontrimo biblioteka. Žemaičių bibliofilas, 2014 m. lapkričio 8 d., nr. 6, p. 12–13.
  23. PACEVIČIUS, Arvydas; KOWKIEL, Lilia; PIETRZKIEWICZ, Iwona. Rękopiśmienne katalogi i inwentarze książek z ziem Dawnego Wielkiego Księstwa Litewskiego – wybrane problemy zasad publikowania. Iš Bibliotheca Lituana. T. 2: Atminties institucijų rinkiniai. Sudaryt. Arvydas Pacevičius. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012, p. 107–121.
  24. PACEVIČIUS, Arvydas. Mecenatystės slėpiniai. Iš Pamirštoji mecenatystė. Dovanų Vilniaus universiteto bibliotekai knyga, 1792–1832. Vilnius: Daba Expo, 2010, p. 160–235.
  25. PACEVIČIUS, Arvydas. Vienuolynų bibliotekos Lietuvoje 1795–1864 m. Dingęs knygos pasaulis. Vilnius: Versus Aureus, 2005.
  26. PASZKIEWICZ, Urszula. Inwentarze i katalogi bibliotek z ziem wschodnich Rzeczypospolitej do 1939 roku. Suplement 1. Warszawa: Wspólne dziedzictwo, 2000.
  27. Praemiando incitat: Šventojo Stanislovo ordinas. Tarptautinės parodos katalogas, 2016 m. vasario 15 – gegužės 8 d. Sud. Vydas Dolinskas, Eimantas Gudas, Gintarė Skujutė. Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2016.
  28. Pranciškonai Lietuvoje. Sudarė Lijana Birškytė-Klimienė. Vilnius: LNM, 2017.
  29. PROKOP, Krzysztof. Kronika bernardynów wileńskich z lat 1761-1795. Lituano-Slavica Posnaniensia. Studia Historica. T. XVI (1). Redaktor tomu Rafał Witkowski. Poznań: Uniwersytet im. Adama Mickiewicza w Poznaniu, 2013, s. 61–106.
  30. RAILAITĖ-BARDĖ, Agnė. Oginskių genealoginės savimonės atspindžiai XVII–XVIII a. proginiuose leidiniuose. Iš Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje: Kultūrinės veiklos pėdsakais – 2. Sud. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius, LII leidykla, 2015, p. 35–57.
  31. STANKEVIČ, Adam. Merkinės seniūnas Matas Oginskis (1738–1786): ūkinė ir politinė veikla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Internetinis išteklius: <file:///C:/Users/User/Desktop/2018spalis/OGINSKIUI/Matas_Oginskis_A_Stankevic_str.pdf>.
  32. STANKEVIČ, Adam. Merkinės seniūno Mato Oginskio kasdienybė: ūkinių ir teisminių reikalų verpetuose. Iš XVIII amžiaus studijos. T. 4: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Visuomenė. Kasdienybės istorija. Vilnius: LII, 2018, p. 98–114.
  33. ŠMIGELSKYTĖ-STUKIENĖ, Ramunė. Trakų vaivados Andriaus Oginskio biblioteka – didiko akiračio veidrodis. Iš Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje: Kultūrinės veiklos pėdsakais – 2. Sud. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius, LII leidykla, 2015, p. 302–341. https://doi.org/10.16926/zh.2017.16.28
  34. URUSKI, Seweryn. Rodzina. Herbarz Szlachty Polskiej. T. XII. Warszawa: Skład Główny Księgarni Gebethnera i Wolfa, 1915.
  35. Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Kauno dekanato vizitacija 1782. Sudarė ir parengė Vytautas Jogėla. Vilnius: LKMA, 2001. https://doi.org/10.15290/rtk.2003.02.14
  36. WITKOWSKI, Rafał. Katalog biblioteki księcia Aleksandra Ludwika Radziwiłła w Nieświeżu (1651). Iš Bibliotheca Lituana. T. 2: Atminties institucijų rinkiniai. Sudaryt. Arvydas Pacevičius. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012, p. 329–427.
  37. WOLFF, Józef. Kniaziowie Litewsko-Ruscy od końca czternastego wieku. Warszawa: Drukiem J. Filipowicza, 1895.
  38. ŻYCHLIŃSKI, Tadeusz. Złota księga szlachty polskiej. T. 5. Poznań: Jarosław Leitgeber, 1883.
  39. XVIII a. Lietuvos knygos lenkų kalba. Kontrolinis sąrašas. Sudarytojos Marija Ivanovič ir Karina Basiul. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2015, p. 632–633. https://doi.org/10.15388/proceedings/lnfk.41

???

7 PAV. Trakų bernardinų vienuolyno bibliotekos katalogo viršelis, 1787 m. rugsėjo 6 d. VUB RS, F. 3-145.

???

8 PAV. Ignoto Oginskio knygų, dovanotų Trakų bernardinų vienuolynui, sąrašo pradžia. VUB RS, F. 3-145, lap. 13r.

1 priedas. Ignoto Oginskio knygų sąrašas, 1787[109]

Lap. 13

[1] Onuphrij Panvinij Veronensis de ludis Circensibuq e[t] de Triumphis. Patavij MDCXLII[110]

[2] Martyrologium Romanum Gregorij XIII. Venetij MDCCXLIII[111]. Arm. 2. Lr. n.8.

[3] Elementa Algebra D. De La Caille A[nn]o MDCCLXII[112]

[4] Ejusdem Astronomiae Geometricae lectiones. MDCCLVII[113]. Arm. 2. Lr. Nro 2o.

[5] Ejusdem de Motu et aeq[ui]librio Anno MDCCLIX[114]. Arm: 2. Lr. n 3.

[6] Ejusdem Lectiones Opticae. Vindobonae A[nn]o MDCCLXVI[115]. Arm:2 Lit. R. n 4.

[7] Le Grand Dictionaire Royal. I[im]o François-Latin-Alleman. II[und]o Latin-Alleman-François. III[erti]o Alleman-François-Latin. A[nn]o MDCC[116]

[8] Historya ludu Bożego od początku zaczęcia swego aż do Narodzenia Messyasza p[rzez] X Berruyer. W Warszawie A[nn]o 1740[117]

[9] Woyna domowa Rzymska wierszem opisana przez I[ana] W[ielebnego] A[lana] B[ardzinskiego]. W Oliwie A[nn]o 1691[118]

Lap. 13v

[10] Reigles Militaires Du Chevalier Frere Louis Melzo, De L‘ordre De Malte. 1625[119]

[11] Psalmi com[m]unes cu[m] antiphonis capitulis versibq j[uxta] Breviariu[m] Seraphico Romanu[m] S. P. Francisci Observ[antiae]. Vilnae A[nn]o MDCCLXXIX[120]

[12] Clypeq Serenissimi Joannis Tertij Regis Polonia[rum] p[er] Stanislau[m] Adalbertu[m] Chruscinski Secret[arij] Reg[is]. Brig[ae] A[nn]o MDCCXVII[121]

[13] Genealogiae Reg[um] Elector[um], Ducu[m], Principu[m] atq[ue] Comitu[m], q[ui] Origines suas a Saxonu[m] Rege Wedekindo deducunt, auctore Elia Reusnero Leorino. A[nn]o MDCX[122]

[14] Hystorya Rewolucyj Rzymskiey p[rzez] JW. Jana Sapiehę[123] Kancl[erza] W[ielkiego] W[ielkiego] X[ięstwa] Lit[ewskiego]. W Warsz[awie] 1736[124]

[15] Panegiryki y kazania rożne

[16] Historya Angielska Politico-moralis Hip[p]olita Mil[l]orta z Duglas awantury p[rzez] Raczynskiego R[ok]u 1756[125]

[17] Annaliu[m] Poloniae Climacter Auctore Vespasiano a Kochow Kochowski Equite Polono. Cracoviae MDCLXXXVIII[126]

[18] Pub[lii] Ovidij Nasonis Operu[m] interp[re]ta[ti]one et notis illustravit Helvetiq. Lugduni A[nn]o MDCLXXXIX[127]

[19] Cl[audiani] Claudi Opera interp[re]ta[ti]one et annota[ti]onibq illustravit Pyrrho. Paris A[nn]o MDCLXXVII[128]

[20] Gura Tabor dla bawiących się przez dni 10 bogomyslnośćią p[rzez] Karola Andrzejowskiego. W Wilnie 1764[129]

[21] Historiae Domus Sapiehanae authore Misztolt. Vilnae 1724[130]

[22] Źycie S[więtego] Kazimierza Krulewica Opisane R[ok]u 1752[131]

[23] Historiae de rebq Lituanor[um] ante susceptu[m] Xr[is]tiana[m] Religione[m] auctore Kojałowicz. Dantisci 1650[132]

[24] Ius publicu[m] Regni Poloniae p[er] Nicolau[m] De Chwalkowo Chwalkowski 1684[133]

[25] Gesta Vladislai Regis Authore Wassenbergio. Gedani 1643[134]

[26] Index Philosophicq ad historia[m] Sapiehanae domq authore Misztolt Vilnae A[nn]o 1724[135]

[27] Corona australis seu virt[u]tes Reginar[um] Poloniae e stirpe Austriaca p[er] Turłay Vilnae A[nn]o [1704][136]

[28] Ejusdem -----//----- 1

[29] Wiara Prawosławna p[rzez] X. Kuleszę w Wilnie 1704[137]

[30] Legacya Zbaraskiego do Sołtana Cesarza Tureckiego Mustafy p[rzez] Twardowskiego w Krakowie[138] 1706[139]

Lap. 14r

[31] Historia o początku odszczepieńswa kośćioła Anglikanskiego y weyscia do niego Herezji kalwinskiej, y innych sekt p[rzez] X. Poszakowskiego, w Warszawie R[ok]u 1748[140]

[32] Zebranie ozdob N. P. w Obrazie kodeńskim za staraniem X. Stawskiego do druku podane w Warsz[awie] R[oku] 1723[141]

[33] Traktat o miłośći Boskiey p[rzez] S. Franciszka de Salez w Warsz[awie] 1750[142]

[34] Sposoby leczenia różnych chorob, pisana[143]

[35] Cuda N. P. Boruńskiey. 1712 w Supraslu[144]

[36] Anatomia Rzeczy Pospolitey Polskiey ku przestradze y poprawie synom Oyczyzny p[rzez] Garczynskiego Wojewodę Kaliskiego [Warszawa 1750][145]

[37] Źywot Joanny Zakonnicy S. Klary Zakonu w Burgu p[rzez] pewnego osobliwego przyjaciela zakonu O[yca] Seraficznego Franciszka S. Polskim stylem wydana w Wilnie 1699[146]

[38] X. Załuskiego dwa miecze przeciw dyssydentom w Warszawie MDCCXXXI[147]

[39] Cuda N. P. Łukiskiey w Wilnie Apostołow Filipa y Jakuba Zakonu Kaznodziejow. W Wilnie 1737 p[rzez] X. Smiarowskiego Przeora Łukiskiego[148]

[40] Victor et Victus seu victricia et victa Regna Poloniae Lithuaniae Moschoviae p[er] Michaélon Węsławski 1691[149]

[41] Cuda y łaski Jozefa S[więtego] przy Obrazie tegoż S[więtego] w kollegiacie kaliskiey p[rzez] X. Kłossowskiego tey kollegiaty kustosza. W Kaliszu 1780[150]

[42] Dziejow w Koronie Polskiey p[rzez] Gornickiego od R[oku] 1538 do R[oku] 1572[151]

[43] Jus terrestre Nobilit[a]tis Prussiae Dantisci A[nno] MDCCXXVIII[152]

[44] Zbior rożnych modlitw pisane Roku 1751 D[iae] 11 Martij[153]

[45] Litosci przedwieczne w sprawie zbawienia Zbawiciela P[ana] wierszem wyłożone. W Wilnie 1784[154]

[46] Manna A[nim]ae seu exercitiu[m] a P. Segneri p[er] Joanne[m] Bencard A[nno] MDCCXLI[155]

[47] De Polonia sine titulo

[48] Prawdy nieomylne seu exercycya własnego zbawienia szukającym p[rzez] pewnego kapłana w Wilnie R[oku] 1754[156]

[49] Kazania postne w Krakowie miane w kollegiacie WW SS p[rzez] X. Korczynskiego Franciszkana. 1757[157]

[50] Tarcza przeciwko trudnośćiom Dyssydentskim p[rzez] X. Jana a JESU de Redemptione captivor[um] we Lwowie R[oku] 1731[158]

Lap. 14v

[51] Institu[ti]onu[m] Physicae Pars 1ma a Scherfer Vindobonae MDCCLXIII[159]

[52] Ejusde[m] P[ars] 2da Physicae Particularis[160]

[53] Ejusde[m] institutiones Logicae et Metaphp[ysicae][161]

[54] Dykcyonarz Starożytnośći w Warszawie 1779[162]

[55] Szkoła Świata albo nauka Oyca dana Synowi swemu tomik 1wszy y 2gi p[rzez] Dusiatskiego Rudominy[163] w Krulewcu R[ok]u 1755[164]

[56] Ejqde[m] tomik III. y IV. 1761[165]

[57] Wyraz Przymiotow Antonini Oginskiey Starosciny Dorsun[iskiey] na Dniu Imienin wiersze[m] ułożony p[rzez] X.W.I.A.P. R[ok]u 1779[166]

[58] Babuk albo świat jak się obraca w Lipsku[167] 1785[168]

[59] Akty rożne. Pisane

[60] Paradisq a[nim]ae X[ri]stianae studio Jacobi Merlo Horstij Eccle[si]ae B[eat]ae M.V. in Pasculo Pastoris 1683[169]

[61] Rozga sprawiedliwośći Boskiey nad grzesznikami czująca p[rzez] X. Goltwalta zakonu S. Pawła 1wszego Pustelnika w Kaliszu 1779[170]

[62] Ejusdem T. 2gi[171]

[63] Ejusde[m] T. 3ci[172]

[64] Ejusde[m] T. 4ty[173]

[65] Ejusde[m] T. 5ty[174]

[66] Dykcyonarz Filozoficzny Religij z Francuskiego p[rzez] X. Brzozowskiego T. 1wszy w Wilnie 1782[175]

[67] Ejusdem Tom 2gi[176]

[68] Ejqde[m] 3ci[177]

[69] Ejqde[m] Tomik 4ty[178]

[70] Historya o krucyatach na wyzwolenie ziemi S. z Francuskiego p[rzez] X. Andrzeja Ustrzyckiego Proboszcza kathedralnego Przemyskiego w Poznaniu R[oku] 1768[179]

[71] Ejqdem T. 2dq.[180]

[72] Ejqde[m] 3tiq.[181]

[73] Ejqde[m] T. 4tq.[182]

[74] Compendi[ar]a Logicae P[er] Mako[183] Vindobonae A[nn]o MDCCLXIX[184]

[75] Ejqde[m] Metaphysicae[185]

[76] Historya o Podróżach z rozkazu J. X. M[ci] z Francuskiego na Polski język przetłumaczone Tom. 1. W Warszawie A[nn]o 1783[186]

[77] Tegoż Tomik 2gi[187]

[78] Katechizm Filozoficzny z Francuskiego p[rzez] X. Waluszewicza tom 2gi w Wilnie[188]

[79] Kazanie na Pogrzebie JW. Ogińskiego W[oje]w[o]dy Trock[iego] w Wilnie 1784[189]

Lap. 15r

[80] Zegar Czyscowy, albo za Dusze w Czyscu cierpiące codzienne godzinki w Kaliszu 1784[190]

[81] Czytania pobożne na każdy dzień Miesiąca z Francuskiego p[rzez] X. Łopacinskiego koadjutora scholastyka Wilen[skiego] w Wilnie 1772[191]

[82] Obyczaje Izraelitow z Francuskiego p[rzez] X. Fleurego 1783[192]

[83] Magazyn Warszawski Cz[ęść] 2ga w Warszawie 1784[193]

[84] Święte drogi krzyża z Fancuskiego w Poznaniu 1760[194]

[85] Goffred albo Jeruzalem wyzwolona p[rzez] Kochanowskiego w Warszawie 1772[195]

[86] Compendiu[m] Th[eo]l[o]giae Moralis universae P. Pauli Antoine Tom 2dus Vilnae 1784[196]

[87] [ИоганнПфейль][197], ПОХОЖДЕНІЯ ДИКАГО АМЕРИКАНЦА Idiomate Ruteno seu Rossico[198]

[88] Awantury Arabskie Tomik 10ty w Warszawie 1774[199]

[89] Przypadki Hrabiego Alfonsa de Askoli z Niemieckiego w Warszawie 1778[200]

[90] Uwagi pewney Matki Cor[ce] w Kaliszu 1783[201]

[91] Rekollekcye duchowne p[rzez] X. Przyłęckiego Deffinitora Generalnego Z. Ś. Franciszka Obs[ervantium] powtornie do druku podane w 1770 w Nieświżu[202]

[92] Historya o Othonie Cesarzu Rzymskim w Lwowie 1766[203]

[93] Tajemnica Świata z Francuskiego p[rzez] X. Andrzeja Cyankiewicza Professora akademij Krako[wskiej] w Krakowie 1778[204]

[94] Directoriu[m] recitandi Di[vi]ni officij Vilnae A[nn]o 1786[205]

[95] Czary komedya 1775[206]

[96] Symona Symonidesa Joel Prorok Starozakonny wierzem Polskim w Warszawie 1772[207]

[97] Reguły albo sposoby nieomylne do nabycia w każdy[m] stanie doskonałośći Xrz[eś]cianskiey z Francuskiego p[rzez] JW Hylzena Pisarza WX Lit[ewskiego] Proboszcza Inflantskiego w Wilnie 1741[208]

[98] Zabawa Duchowana nadgrodzenia ujętey Czći przez niezbożnych NayS[więtemu] Sakramentowi z Francuskiego R[ok]u 1733 w Warszawie[209]

[99] Nabożeństwo do N. P. Niepokalanie Poczętey w Wilnie 1772[210]

[100] Nabożeństwo do S. Aloizego w Warszawie R[ok]u MDCCLXVIII[211]

[101] Rozmyślania o Męce P. p[rzez] X. Morawskiego w Poznaniu 1772[212]

Lap. 15v

[102] Źycie S. Augustyna p[rzez] pewnego kapłana w Sandomierzu 1756[213]

[103] Quinti Curtij Rufi de Rebus Gestis Alexandri Magni latino et polonico idiomate[214]

[104] Źycie Rzymian p[rzez] D‘Arnay w Warszawie 1768[215]

[105] Hystoryczna wiadomość oblężenia miasta Kale z Francuskiego w Wilnie 1782[216]

[106] Woyna duchowna p[rzez] X. Skupulusa Teatyna w Warsz[awie] 1782[217]

[107] Człowiek uniwersalny Baltazara Gracyana w Wilnie 1762[218]

[108] Sposob postępowania cnotliwie dla młodych kawalerow po skonczoney edukacyi wychodzących p[rzez] X. Linowskiego w Warszawie 1770[219]

[109] Kancyonalik not cytrowych zebranych w r[oku] 1784 D[iae] 14 8bris w Strawiennikach[220]

[110] Książka Jubileuszowa na Dyecezyą wileńską w Wilnie 1776[221]

[111] Geografia powszechna czasow teraznieyszych, albo opisanie krutkie krajow całego świata p[rzez] X. Wyrwicza w Warszawie MDCCLXXIII[222]

[112] Krotka specyfikacya medykamentow approbowanych p[rzez] Jana Zerener Medycyny Doktora w Hali Magdeburskiey R[oku] 1760[223]

[113] Prospekt Polaka Patryoty przez Patryotyzm pracujących w Warszawie MDCCLXXXIV[224]

[114] Religia, Cnota y doskonałość X[rześ]ciańska p[rzez] X. Ubermanowicza w Kaliszu 1760[225]

[115] Hystorya Litewska manu scripta[226]

[116] Źycie Papieża Klemensa XIV Ganganellego z Francuskiego 1778[227]

[117] Historya o Rewolucyj Królewstw Szwedzkiego y Duńskiego w Lublinie 1756[228]

[118] Wyprawa człowieka do Domu wiecznośći[229]

[119] Kaja Kryspa Sallustiusza o woynach p[rzez] X. Pilchowskiego w Wilnie A[nno] 1767[230]

[120] Punkt honoru SS. Jozefa Joachima y Anny p[rzez] X. Korsaka 1750[231]

[121] Miasto uspokojenia Serc ludzkich p[rzez] X. Olszewskiego Profess[ora] Theol[ogiji] Wikarego Widziniskiego Kanonikow Regularnych BB. MM. De Poaenite[nti]a 1755, w Wilnie[232]

[122] Przewodnik do Oyczyzny Niebieskiey R[oku] 1772[233]

Lap. 16r

[123] [Jean Rousset de Missy][234], Historya Państwa Rossyjskiego[235]

[124] Historya Państwa Rossyjskiego p[rzez] Bernarda Syrućia Tom 2gi 1781[236]

[125] Ejusdem Tom 3ci

[126] Ejusdem Tom 4ty

[127] Ejusdem Tom 5ty

[128] O Źyciu Alexandra Wielkiego Tom 1[237]

[129] Ejusdem Tom 2gi[238]

[130] Dzieje Rzeczy Pospolitey Rzymskiey p[rzez] Albertrandego w Warszawie 1768[239]

[131] Ejusdem -----//----[240]

[133] Miasto uspokojenia Serc ludzkich p[rzez] X. Olszewskiego 1755[241]

[133] Historya o Rewolucyach p[rzez] X. Tylkowskiego 1749[242]

[134] Ejusdem[243]

[135] Domowe wiadomosci o Wielkim X[ię]stwie Lit[ewskim] w Wilnie 1763[244]

[136] Źywot S. Wincentego Ferr[eriusza] p[rzez] XX. Missionarzow zakonu kazn[odziejskiego] 1761[245]

[137] Głos synogarlicy to jest duszy X[rze]scianskiey rozmyślania p[rzez] pewnego X. Reform[ata] S. Franciszka Lublini 1758[246]

[138] Książka nabożenstwa sine titulo

[139] Źal JEZUSA X[RISTU]SA w zbawiennych uwagach z łacinskiego p[rzez] X. Roberta od S. Ducha Karm[elity] Bosego w Grodnie 1777[247]

[140] Nabożeństwo do Serca Jezusowego sine titulo

[141] Historya Damiana zawierająca okolicznośći zaboystwa y kary 1757[248]

[142] Uwagi zapamiętałego w nałogach grzesznika w Wilnie 1775[249]

[143] Dyaryusz podruży O.S. Piusa VI. Papieża do Wiednia. W Kaliszu 1782[250]

[144] Historye Rzymskie 1776[251]

[145] Relacya o Męczeństwie Prymusa y Felicyana 1754[252]

[146] Opisanie Kru[253]lewstwa Portugalij w Lublinie 1754[254]

[147] Godzinki o S. Fortunacie[255]

[148] Rożne nabożeństwa 1713[256]

[149] Obowiązki Damy X[rześ]ciańskiey[257]

[150] Reguły żyćia X[rześ]ciańskiego tudzież uwagi[258]: Co pomoże Człowiekowi wWilnie 1775[259]

[151] Nabożeństwa do Św. Tekli w Wilnie 1772[260]

[152] Breviariu[m] Romanu[m] S. Francisci A[nno] MDCCLXXI[261]

[153] De tranquillitt[at]e animi Joh: Spinaei Andegavensis Genevae MDXCI[262]

[154] Antonij Mureti Ep[isto]liae Hymni Sacri Lugduni MDCVI[263]

[155] Virgilij Maronis Georgicor[um] Liber Lipsiae A[nno] CCIƆIƆCCLV[264]

Lap. 16v

[156] M. Tullij Ciceronis Ora[ti]ones Lipsiae A[nn]o 1751[265]

[157] Ejusde[m] Lutetiae MDCCXXII[266]

[158] Ejusdem MDCCXXXVII[267]

[159] Ejusdem MDCCXXII[268]

[160] Titi Livij Historiar[um] ab Urbe c[on]dita Parisijs M.DCC.XVIII[269]

[161] Palestra piet[a]tis p[er] Morawski Posnaniae 1745[270]

[162] Flora Litvanica Grodnae 1781[271]

[163] Officiu[m] Rakoczian[um] sive varia piet[a]tis exercitia Viennae 1763[272]

[164] Thomae a Kempis de Im[m]ita[ti]one Xr[is]ti Venetijs MDCCLXI[273]

[165] C. Crispi Sallustij Catilinariu[m] Jugurthinu[m] bellu[m] Venetijs MDCCLXI[274]

[166] Exercitiu[m] devotae a[nim]ae Vilnae 1784[275]

[167] Paradisq Coelestis in alimentu[m] spirituale. Cracoviae MDCCXLIX[276]

[168] Elementa Matheseos auctore Fortunato a Brixia[277]Ord[inis] Min[orum] Prov[inciae] Brixiae. MDCCLXIX[278]

[169] Gram[m]atyka Francuska Scholar[um] Piar[um] w Wilnie 1776[279]

[170] Ejusde[m][280]

[171] Traite des Livres de Comptes a parties Doublessine principio[281]

[172] Le Vicomte De Bariac. A Dublin MDCCLXXXIV[282]

[173] Reglement Donne Par une Dame De Haute qualite sine princ[ipio][283]

[174] Histoire Des Revolutions de Pologne a Amsterda[m] MDCCXXXV[284]

[175] Ejusdem Tom 2dq[285]

[176] OEUVRES Diverses a Amsterda[m] MDCCLXVIII[286]

[177] Ejqde[m] Tom: 2ndq[287]

[178] Pratique de L'oraison Mentale Composée par les RR. PP. Missionnaires Capucin[orum] 1697[288]

[179] Titi Livij Historiar[um] Tom: 5tq Parisijs MDCCXX[289]

[180] Histoire De La Scission ou division Arrivée en Pologne a Paris MDCXCIX[290]

[181] Manuale rer[um] Romanar[um] Venetijs A[nn]o MDCCLVII[291]

[182] Cl. Claudianus ex optimor[um] Codicu[m] fide Bassani MDCCXXII[292]

Lap. 17r

[183] Histoire De La Vie Du Regne, et du detronement D‘IVAN III a Londres MDCCLXVI[293]

[184] Traite sur Le bonheur Public DCCLXXIII[294]

[185] Ejqde[m] Tome second[295]

[186] Traite De La Verite de la Religion Chretienne a Geneve MDCCXXX[296]

[187] Ejqde[m] section IV[297]

[188] Ejqde[m] section V et VI[298]

[189] Ejqde[m] section VII[299]

[190] Zbior Historyi Egipskiey y Kartaginskiey w Grodnie 1776[300]

[191] Dictionaire Italien et Francois a Geneve MDCLXXVIII[301]

[192] Entretiens De Lame avec Dieu a Varsovie MDCCLXX[302]

[193] Methode facile Pour ap[p]rendre La Langue Italienne Par Dominique Gattinara a Brunswic MDCCLXII[303]

[194] Poesies Diverses Du sieur Du Commun[304]

[195] Le véritable usage de L‘Autorite seculiere a Avignon MDCCLIII[305]

[196] Histoire Critique De La Vie Civile Tome Primier[306]

[197] Ejqde[m] Tome second[307]

[198] L‘Erudition complette, par M. Le Baron De Bielfeld[308]

[199] Ejqde[m][309]

[200] La Folie des pretendus Esprits Forts Des impies Des, indifferents, et des separatistes Tome Primier a Berlin 1753[310]

[201] Ejusdem Tome second[311]

Frater Antonius Sikorski[312], guardianus Trocensis

Frater Florentinus Rokicki, praedicator, manu propria

Frater Canutus Naborowski,vicarius, manu propria

Frater Candidus Dawidowicz, manu propria

Praesentata ac revisa in officio.Ita est. Frater Dominicus Dąmbrowski[313]

???

9 PAV. Ignoto Oginskio knygų, dovanotų Trakų bernardinų vienuolynui, sąrašo pabaiga. VUB RS, F. 3-145, lap. 17r.

[1]PACEVIČIUS, Arvydas. Mecenatystės slėpiniai. Iš Pamirštoji mecenatystė. Dovanų Vilniaus universiteto bibliotekai knyga, 1792–1832. Vilnius: Daba Expo, 2010, p. 160–235; BRAZIŪNIENĖ, Alma. Bibliotheca Sapiehana – europinės LDK kultūros veidrodis. Iš Bibliotheca Sapiehana: Vilniaus universiteto bibliotekos rinkinys. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2010, p. VII–XLIII; KAUNAS, Domas. Bibliotheca Georgii comitis de Plater. Jurgio Platerio biblioteka ‒ Lietuvos knygos kultūros ir mokslo paminklas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012; WITKOWSKI, Rafał. Katalog biblioteki księcia Aleksandra Ludwika Radziwiłła w Nieświeżu (1651). Iš Bibliotheca Lituana. T. 2: Atminties institucijų rinkiniai. Sudaryt. Arvydas Pacevičius. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012, p. 329–427; PACEVIČIUS, Arvydas. Kazimiero Kontrimo biblioteka. Žemaičių bibliofilas, 2014 m. lapkričio 8 d., nr. 6, p. 12–13; KAUNAS, Domas. Ar Kristijonas Donelaitis turėjo asmeninę biblioteką? Knygotyra, 2015, t. 64, p. 44–62; ŠMIGELSKYTĖ-STUKIENĖ, Ramunė. Trakų vaivados Andriaus Oginskio biblioteka – didiko akiračio veidrodis. Iš Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje: Kultūrinės veiklos pėdsakais – 2. Sud. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius, LII leidykla, 2015, p. 302–341; LIEPAITĖ, Inga; VERBICKAS, Antanas. Antano Baranausko asmeninė biblioteka. Anykščiai: Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, 2016.

[2]BRAZIŪNIENĖ, Alma. Senųjų asmeninių Lietuvos bibliotekų tyrimai: status quo. Iš Bibliotheca Lituana. T. 2: Atminties institucijų rinkiniai. Sudaryt. Arvydas Pacevičius. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012, p. 33–65; PACEVIČIUS, Arvydas; KOWKIEL, Lilia; PIETRZKIEWICZ, Iwona. Rękopiśmienne katalogi i inwentarze książek z ziem Dawnego Wielkiego Księstwa Litewskiego – wybrane problemy zasad publikowania. Iš Bibliotheca Lituana. T. 2: Atminties institucijų rinkiniai. Sudaryt. Arvydas Pacevičius. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012, p. 107–121; BRAZIŪNIENĖ, Alma. Kai kurie probleminiai asmeninių bibliotekų teorijos klausimai. Knygotyra, 2015, t. 65, p. 7–24.

[3]DARNTON, Robert. What is the History of Books? Daedalus. Representations and Realities. 1982, vol. 111, no. 3, p. 65–83; DARNTON, Robert. Kas yra knygos istorija? Iš anglų kalbos vertė R. Kriaučiūnienė ir A. Navickienė. Knygotyra, 1998, t. 34, p. 134–154.

[4]DARNTON, Robert. „What is the history of books?“ Revisited. Modern Intellectual History, 2007, t. 4 (3), p. 505.

[5]Regestra Bibliothecae C[o]n[ven]tus Tr[o]cen[sis] Ord[inis] Min[orum] Observ[antium] A[nn]o 1787 D[ie] 6 Septembris. Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau – VUB RS), F3, b. 145.

[6]Applicati s[unt] Libri Bibliothecae nostrae C[o]n[vent]us Troc[ensis] Post fata P[iae] M[emoriae] D[omini] F[ratri] Igna[tii] Oginski, Capitanei Dor[suniscensis], Equitis Ord[inis] S[ancti] Stanislai E[pisco]pi Mar[tyris], Sindici Apostolici, ac munificentissimi benefactoris, sequentes. VUB RS, F3, b. 145, lap. 13r–17r.

[7]ŻYCHLIŃSKI, Tadeusz. Złota księga szlachty polskiej. T. 5. Poznań: Jarosław Leitgeber, 1883, s. 190.

[8]Ten pat, s. 191.

[9]WOLFF, Józef. Kniaziowie Litewsko-Ruscy od końca czternastego wieku. Warszawa: Drukiem J. Filipowicza, 1895, s. 322; URUSKI, Seweryn. Rodzina. Herbarz Szlachty Polskiej. T. XII. Warszawa: Skład Główny Księgarni Gebethnera i Wolfa, 1915, s. 265–267; Oginskis Ignotas. Iš Kaišiadorių enciklopedija. Prieiga per internetą: <http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Oginskis_Ignotas> [žiūrėta 2018 m. spalio 2 d.].

[10]Applicati s[unt] Libri […]sequentes. VUB RS, F3, b. 145, lap. 13r.

[11]PROKOP, Krzysztof. Kronika bernardynów wileńskich z lat 1761–1795. Lituano-Slavica Posnaniensia. Studia Historica. T. XVI (1). Redaktor tomu Rafał Witkowski. Poznań: Uniwersytet im. Adama Mickiewicza w Poznaniu, 2013, s. 96.

[12]Ten pat.

[13]LEBEDYS, Jurgis. Lietuvių kalba XVII–XVIII a. viešajame gyvenime. Vilnius: Mokslas, 1976, p. 115.

[14]PACEVIČIUS, Arvydas. Vienuolynų bibliotekos Lietuvoje 1795–1864 m. Dingęs knygos pasaulis. Vilnius: Versus Aureus, 2005, p. 133 (2 iliustracija).

[15]PASZKIEWICZ, Urszula. Inwentarze i katalogi bibliotek z ziem wschodnich Rzeczypospolitej do 1939 roku. Suplement 1. Warszawa: Wspólne dziedzictwo, 2000, p. 210, nr. 821.

[16]ŠMIGELSKYTĖ-STUKIENĖ, Ramunė. Trakų vaivados Andriaus Oginskio biblioteka – didiko akiračio veidrodis. Iš Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje: Kultūrinės veiklos pėdsakais – 2. Sud. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius, LII leidykla, 2015, p. 302–341.

[17]Ten pat, p. 310.

[18]NARBUTIENĖ, Daiva. Oginskiai ir knyga: iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fondų. Iš Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais. Sud. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: LII leidykla, 2010, p. 77–90; NARBUTIENĖ, Daiva. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos oginskiana. Iš Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje: Kultūrinės veiklos pėdsakais – 2. Sud. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius, LII leidykla, 2015, p. 245–364.

[19]RAILAITĖ-BARDĖ, Agnė. Oginskių genealoginės savimonės atspindžiai XVII–XVIII a. proginiuose leidiniuose. Iš Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje: Kultūrinės veiklos pėdsakais – 2. Sud. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius, LII leidykla, 2015, p. 35.

[20]PACEVIČIUS, Arvydas; KOWKIEL, Lilia; PIETRZKIEWICZ, Iwona. Rękopiśmienne katalogi i inwentarze książek z ziem Dawnego Wielkiego Księstwa Litewskiego – wybrane problemy zasad publikowania. Iš Bibliotheca Lituana. T. 2: Atminties institucijų rinkiniai. Sudaryt. Arvydas Pacevičius. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012, p. 113–116.

[21]Taip pasirašė knygoje Veikalas apie religijos tiesą (Ženeva, 1730–1731) (žr. straipsnio gale publikuojamo Trakų bernardinų vienuolynui I. Oginskio dovanotų knygų sąrašo, toliau – S. 1, nr. 186): Ex Bibliotheca Ignatij Francisci de Kozielsk Ogiński Capitanei Dorsuniscensis et Veigoviensis Aequitis S: Stanislai mppr. (šalia yra Trakų bernardinų bibliotekos nuosavybės įrašai).

[22]XVIII a. Lietuvos knygos lenkų kalba. Kontrolinis sąrašas. Sudarytojos Marija Ivanovič ir Karina Basiul. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2015, p. 632–633.

[23]1720 m. gegužės 26 d. būdamas Kauno apskrities (pavieto) maršalu jis įkūrė Rožančiaus broliją Darsūniškio bažnyčioje, kurią po gaisro 1780 m. atstatė I. Oginskio motina Antanina Bialozoraitė-Oginskienė, žr. Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Kauno dekanato vizitacija 1782. Sudarė ir parengė Vytautas Jogėla. Vilnius: LKMA, 2001, p. 429, 421.

[24]Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Kauno dekanato vizitacija 1782, p. 581–587; 843–859.

[25]Ordiną įsteigė paskutinis Lenkijos ir Lietuvos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis ir pavadino Lenkijos ir Lietuvos valstybės dangiškojo globėjo šv. Stanislovo vardu. Ordino spalvos buvo raudona ir balta, o devizas – Praemiando Incitat (liet. „Apdovanodamas skatina“). Daugiau kaip 500 su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susijusių didikų, bajorų ir dvasininkų 1765–1795 m. gavo šį ordiną. Daugiau žr: GUDAS, Eimantas. Šv. Stanislovo ordinas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: kavalieriai ir jų dokumentai. Lietuvos bajoras, 2016, nr. 22, p. 18–35; Praemiando incitat: Šventojo Stanislovo ordinas. Tarptautinės parodos katalogas, 2016 m. vasario 15 – gegužės 8 d. Sud. Vydas Dolinskas, Eimantas Gudas, Gintarė Skujutė. Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2016.

[26]I. Oginskio testamentas buvo sudarytas Kruonyje, žr. Ignoto Oginskio testamentas, 1786 m. kovo 29 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvas (LVIA), F. 1177, ap. 1, b. 456, lap. 6v.

[27]XVIII a. Lietuvos knygos lenkų kalba, p. 313, nr. 3068.

[28]Ten pat, p. 457, nr. 4460.

[29]Ten pat, p. 331, nr. 3245.

[30]URUSKI, Seweryn. Rodzina. Herbarz Szlachty Polskiej. T. XII. Warszawa: Skład Główny Księgarni Gebethnera i Wolfa, 1915, s. 266–267.

[31]Memoires de Michel Oginski sur la Pologne et les Polonais. Paris, 1826. VUB RS, F1-D170, p. 9–10 (papildymai). Plg. Šmigelskytė-Stukienė, p. 312.

[32]WOLFF, Józef. Kniaziowie Litewsko-Ruscy od końca czternastego wieku. Warszawa: Drukiem J. Filipowicza, 1895, s. 321.

[33]Tarp I. Oginskio paliktų Trakų bernardinams knygų buvo motinai skirtos varduvių proga sukurtos eilės – greičiausiai rankraštinė versija: Wyraz Przymiotów Antonini Oginskiey Starościny Dorsun[iskiey] na Dniu Imienin wiersze[m] ułożony p[rzez] X.W.I.A.P. R[ok]u 1779, žr. S. 1, nr. 57.

[34]I. Oginskio testamentas, lap. 3r.

[35]Žinoma, kad vedybų sutartis (Intereyza szlubna) tarp Oginskių Trakų kaštelionų ir Oginskių Darsūniškio seniūnų dėl Ignoto ir Juzefos Oginskių vedybų buvo sudaryta 1779 m. rugsėjo 27 d., žr. LVIA, ap. 1, b. 8, lap. 7v. 1780 m. I. Oginskis žmonai, ,,tiek daug puikių bruožų ir neprilygstamų talentų turinčiai damai“, pritariant motinai ir žmonos tėvams Andriui ir Paulinai Šembek-Oginskienei, užrašė 200 tūkst. auksinų grynaisiais, 500 tūkst. vertės nekilnojamąjį turtą ,,už kordono“ (t. y. Rusijos imperijoje) Vitebsko vaivadijoje (Lozno ir Rudnia), taip pat visą kilnojamąjį turtą: „auksą, sidabrą, alavą, varį, karietas, gyvulius, ūkinius padargus, taip pat esančias ir ateityje įsigytas brangenybes“, Ignoto Oginskio dovanojimo užrašymas žmonai Juzefai Oginskienei, 1780. LVIA, ap. 1, b. 423, lap. 1r–1v.

[36]Org. odpisała, galima versti ir kaip ,,nurašė, išskaičiavo“.

[37]Ignoto Oginskio testamentas, lap. 3r–4r.

[38]ŻYCHLIŃSKI, Tadeusz. Złota księga szlachty polskiej. T. 5. Poznań: Jarosław Leitgeber, 1883, s. 191.

[39]PROKOP, Krzysztof. Kronika bernardynów wileńskich…, s. 96.

[40]Ignoto Oginskio testamentas, lap. 2r.

[41]Ten pat, lap. 3r.

[42]Ten pat, lap. 4v.

[43]Ten pat, lap. 2v.

[44]PROKOP, Krzysztof. Kronika bernardynów wileńskich…, s. 96.

[45]JANONIENĖ, Rūta. Bernardinų bažnyčia ir konventas Vilniuje. Vilnius, 2010, p. 415–416.

[46]Ten pat, p. 469, nuoroda 38.

[47]Ten pat, p. 26–29.

[48]Catalogus Fratrum et Sororum tercij Ordinis de poenitentia et ad Beneficia ordinis susceptor: 1775–1806, VUB F5-F-33018, lap. 1r.

[49][Juwenalis Charkiewicz], Przewodnik do Oyczyzny Niebieskiey zawierający w sobie Regułę Trzeciego Zakonu O.S. Franciszka Braći Pokutujących podany od Prowincyi Litewskiey OO. Obserwantów, nazwanych w Polszcze y Litwie Bernardynów. W Wilnie: w Drukarni J. K. M. Akademickiey Societatis Jesu, [1758], p. Dd4. – I. Oginskio rinkinyje buvo šio veikalo antrasis 1772 m. leidimas, žr. S. 1, nr. 121.

[50]Catalogus Fratrum et Sororum, 1v.

[51]Ten pat, 2v.

[52]Legacijų, metinių pajamų iš jų ir fundacijų tvarka, skirta bernardinų vienuolių bendruomenei ir JM Ponams Apaštališkiesiems sindikams, geradariams ir gynėjams. VUB RS F4-37411 (A-4378), lap. 18r. Daugiau apie sindikų vaidmenį bernardinų vienuolijoje žr.: JANONIENĖ, Rūta. Bernardinų bažnyčia ir konventas Vilniuje, p. 33–35.

[53]Regestra Eleemosynae Expensae Conventus Trocensis sub Gvardianatu MVP Erici Bobiatyński Anno 1770. VUB F4-35881 (A2546), lap. 124r.

[54]Regestra Eleemosynae Expensae Conventus Trocensis sub Anno 1770.VUB F4-35881 (A2546), lap. 103r–104r.

[55]Regestra Conventus Trocensis ad Sanctum Nicolaum sub Gvardianatu AVP Roberti Juraha comparata pro elemosi expensa Anno 1779 [die] 4 Septembris.VUB F 4-35825 (A2489).

[56]Regestra Eleemosynae Expensae Conventus Trocensis sub Gvardianatu MVP Erici Bobiatyński Anno 1770. VUB F4-35881 (A2546), lap. 121 v, 122r.

[57]Ten pat, lap. 121 v., 119 r.

[58]Ten pat, lap. 121 v., 110v.

[59]Wywod Familij urodzonych Xiężąt z Kozielska Oginskich Herbu Oginiec. LVIA, F 1177, ap. 1, b. 8, lap. 7r.; Inwentarz Kościola i Klasztoru Zawiliejskiego Karmelitów Bosych w Roku 1818, LMAVB, F273, b. 285, lap. 3r–4v.

[60]Pranciškonai Lietuvoje. Sudarė Lijana Birškytė-Klimienė. Vilnius: LNM, 2017, p. 8.

[61]Ignoto Oginskio testamentas, 1786 m. kovo 29 d. LVIA, F. 1177, ap. 1, b. 456, lap. 6r.

[62]Bernardinų vienuolynas, internetinis išteklius: <http://www.voruta.lt/bernardinu-vienuolynas/>. Nurodoma, kad vienuolynas turėjo gausią biblioteką, joje buvę nemažai inkunabulų, o 1804 m. inventorius aprašo sidabru aptaisytą mišiolą. Tų metų vizitatorius, matyt, kavos mėgėjas ir žinovas, nurodo, kad abato celėje buvo trys kavos malūnėliai šiam aromatingam gėrimui gaminti.

[63]Regestra Conventus Trocensis ad Sanctum Nicolaum sub Gvardianatu AVP Roberti Juraha comparata pro elemosi expensa, 1779-1782. VUB F 4-35825 (A2489), lap. 1r.

[64]Regestra Conventus Trocensis Elemosinae sub Gvardianatu RP Francisci Sawicz post Capitulum Anno 1772. VUB F4-35881 (A2546), lap. 110v.

[65]1778 m. vasario 25 d. Livonijos vyskupo, prelato, LDK raštininko Juozapo Kazimiero Kosakovskio patentas Strėvininkų koplyčiai. LVIA, ap. 1, b. 422, lap. 1r.

[66]Regestra Conventus Trocensis ad Sanctum Nicolaum sub Gvardianatu AVP Roberti Juraha comparata pro elemosi expensa Anno 1779 [die]4 Septembris. VUB F 4-35825 (A2489), lap. 1r.

[67]Regestra Eleemosynae Expensae Conventus Trocensis sub Anno 1770. VUB F4-35881 (A2546), lap. 105v.

[68]Regestra Conventus Trocensis ad Sanctum Nicolaum sub Gvardianatu AVP Roberti Juraha comparata pro elemosi expensa, 1779-1782. VUB F 4-35825 (A2489), lap. 6v.

[69]Testamente rašoma, kad I. Oginskis ,,summy siodm tysięcy złotych propiis perpetuis suffragiis determinuię“, Ignoto Oginskio testamentas, 1786 m. kovo 29 d. LVIA, F. 1177, ap. 1, b. 456, lap. 4r.

[70]Opisanie Kosciola y Klasztoru XX Bernardynow Nowo-Trockich w Ru 1804 Mca 7bra 12 dnia w czasie Generalney Wizyty. VUB RS, F4-39749 (A2014), lap. 7v.

[71]MIKULIONIS, Stanislovas. Trakų Šv. Mikalojaus Vyskupo bažnyčios ir bernardinų vienuolyno statybos istorija. Vilniaus dailės akademijos darbai. T. 1. Vilnius: VDA, 1993, p. 20.

[72]Regestra Eleemosynae Expensae Conventus Trocensis. VUB F4-35881 (A2546), lap. 108v.

[73][Juwenalis Charkiewicz].Przewodnik do Oyczyzny Niebieskiey zawierający w sobie Regułę Trzeciego Zakonu O.S. Franciszka Braći Pokutujących podany od Prowincyi Litewskiey OO. Obserwantów, nazwanych w Polszcze y Litwie Bernardynów. W Wilnie: w Drukarni J. K. M. Akademickiey Societatis Jesu, [1758], p. Dd4. – I. Oginskio rinkinyje buvo šio veikalo antrasis 1772 m. leidimas, žr. S. 1, nr. 121.

[74][Juwenalis Charkiewicz].Przewodnik do Oyczyzny Niebieskiey zawierający w sobie Regułę Trzeciego Zakonu O.S. Franciszka Braći Pokutujących podany od Prowincyi Litewskiey OO. Obserwantów, nazwanych w Polszcze y Litwie Bernardynów. W Wilnie: w Drukarni J. K. M. Akademickiey Societatis Jesu, [1758], p. Dd4.

[75]Regestra Eleemosynae Expensae Conventus Trocensis sub Gvardianatu MVP Erici Bobiatyński Anno 1770.VUB F4-35881 (A2546), lap. 122r.

[76]1776 m. birželio įrašas, žr. Regestra Eleemosynae Expensae Conventus Trocensis sub Gvardianatu MVP Erici Bobiatyński Anno 1770. VUB F4-35881 (A2546), lap. 104v.

[77]RAILAITĖ-BARDĖ, Agnė. Oginskių genealoginės savimonės atspindžiai…, p. 43–45.

[78]Applicati s[unt] Libri Bibliothecae nostrae C[o]n[vent]us Troc[ensis] Post fata P[iae] M[emoriae] D[omini] F[ratris] Igna[tii] Oginski, Capitanaei Dor[suniscensis], Equitis Ord[inis] S[ancti] Stanislai E[pisco]pi Mar[tyris], Sindici Apostolici ac munificentissimi benefactoris, sequentes. In: Regestra Bibliothecae C[o]n[ven]tus Tr[o]cen[sis] Ord[inis] Min[orum] Observa[antium] A[nn]o 1787 D[ie] 6 Septembris. VUB RS, F. 3-145, lap. 13r.

[79]Ignoto Oginskio testamentas, 1786 m. kovo 29 d. LVIA, F. 1177, ap. 1, b. 456, lap. 4r.

[80]GELŽINIS, Arvydas. Lietuvos bernardinų (pranciškonų observantų) provincijos studijų sistema XVIII a. pab.–XIX a. pr. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, 2000, t. 17, p. 83.

[81]Ten pat, p. 82–83.

[82]Akt wizyty Kościoła i klsztoru XX. Bernardynów Nowo-Trockich, 1821. VUB RS, F. 4-A2115.

[83]Wiadomość o ilości Kościołów etc. XX. Bernardynów w Dyecezyi Wileńskiey, 1822. VU RS, F. 4-A2982.

[84]MIKULIONIS, Stanislovas. Trakų Šv. Mikalojaus Vyskupo bažnyčios ir bernardinų vienuolyno statybos istorija, p. 31.

[85]Ten pat, p. 22.

[86]Regestra Conventus Trocensis ad Sanctum Nicolaum sub Gvardianatu AVP Roberti Juraha comparata pro elemosi expensa, 1779-1782. VUB F 4-35825 (A2489), lap. 3v.

[87]Ten pat, lap. 19r.

[88]Ten pat, lap. 21v.

[89]FERRARI, Lucio. Prompta Bibliothea Canonica, Juridica, Moralis, Theologica nec non ascetica, polemica, rubricistica, historica. T. 1–5. Venetiis: Typis Modesti Fentii, 1778. – Visi penki tomai buvo įrašyti į Trakų bernardinų vienuolyno bibliotekos katalogą ir gavo šifrą 2 Q 1-5, žr. Regestra Bibliothecae C[o]n[ven]tus Tr[o]cen[sis] Ord[inis] Min[orum] Observa[antium] A[nn]o 1787 D[ie] 6 Septembris. VUB RS, F3, b. 145, lap. 1v.

[90]Regestra Conventus Trocensis ad Sanctum Nicolaum sub Gvardianatu AVP Roberti Juraha comparata pro elemosi expensa, 1779-1782. VUB F 4-35825 (A2489), lap. 5r.

[91]Ten pat, lap. 10r-10v.

[92]Ten pat, lap. 3v.

[93]Duomenys pagal: Regestra Bibliothecae C[o]n[ven]tus Tr[o]cen[sis] Ord[inis] Min[orum] Observ[antium] A[nn]o 1787 D[ie] 6 Septembris.VUB RS, F3, b. 145.

[94]Ten pat; PACEVIČIUS, Arvydas. Vienuolynų bibliotekos Lietuvoje 1795–1864, p. 265–266, 1 ir 2 priedai.

[95]STANKEVIČ, Adam. Merkinės seniūnas Matas Oginskis (1738–1786): ūkinė ir politinė veikla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Internetinis išteklius: <file:///C:/Users/User/Desktop/2018spalis/OGINSKIUI/Matas_Oginskis_A_Stankevic_str.pdf>; naujesnę publikacijos, kurioje Mato Oginskio biblioteka neminima, versiją žr.: STANKEVIČ, Adam. Merkinės seniūno Mato Oginskio kasdienybė: ūkinių ir teisminių reikalų verpetuose. Iš XVIII amžiaus studijos. T. 4: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Visuomenė. Kasdienybės istorija. Vilnius: LII, 2018, p. 98–114.

[96]Be ligų gydymui skirto rankraščio, I. Oginskis bibliotekoje turėjo Johanno Zerenerio Krotka Specyfikacya Medykamentow approbowanych (Halė, 1760) (S. 1, nr. 112).

[97](Gr. kithara, vok. Zither) – styginis muzikos instrumentas; turi apie keturiasdešimt stygų, įtemptų ant plokščio korpuso: penkios ant postygio, jos virpinamos plektru; kitos (daugiau kaip trisdešimt) – ant rezonatoriaus dangtelio, jos virpinamos abiejų rankų pirštais.

[98]MORAVSKIS, Stanislovas. Iš visur po truputį. II tomas: broliai bajorai. Atsiskyrėlio gavenda. Parengė Reda Griškaitė. Vilnius: VDA, 2016, p. 357, išn. 20.

[99]Vilniaus universiteto biblioteka (toliau – VUB) III 4901.

[100]VUB IV 33757 T2 (3).

[101]VUB IV 19467 SECT. 1-3.

[102]VUB IV 22036.

[103]VUB IV 1942.

[104]VUB IV 21605, taip pat žr.: http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/VUB/VUB01-000517101.

[105]VUB III 6004. Įdomu, kad knyga neužfiksuota I. Oginskio perduotų Trakų bernardinams knygų sąraše, o vėliau yra patekusi į Eustachijaus Tiškevičiaus rinkinį – galbūt todėl, kad prabangiai įrišta, auksuotu knygos bloku.

[106],,J.W. Jmć Pani Anna z Uniechowskich Oginska (apie 1680–1736), Marszałkowa Kowieńska, znaczną na Kośćioł Łukiski eleemozynę legowała“. 1719 m. ištekėjo už Boguslavo Kazimiero Oginskio (1669–1730), Kauno maršalkos, LDK stalininko. Šis buvo Ignoto Oginskio prosenelis, vedęs triskart: Polidorą Aurorą Wrangel (apie 1670–1708), paskui su antrąja žmona Elžbieta Eparyaszanka (Kauno pastalininkaite) susilaukė sūnaus Karolio, Darsūniškio seniūno (1710), o trečioji, Uniechovskytė, ir buvo minėto eiliuoto pasveikinimo herojė.

[107]Ludwik Grzebień. Nakcjanowicz (Nakcyanowicz) Jakub h. własnego (1725–1777), prieiga per internetą: <http://www.ipsb.nina.gov.pl/a/biografia/jakub-nakcjanowicz-h-wlasnego> [žiūrėta 2018 m. spalio 4 d.].

[108]O uproszenie stanu życia przyzwoitego. Boże dobrotliwy, który chcąc kazdego zbawić człowieka każdemu do tego stanu, w którym ma być zbawiony, daiesz powołanie, proszę cię przez zasługi naymilszego Syna twego, Zbawiciela mego abyś mię do tego stanu powołać raczył, w którym od wieków przeyrzałeś, że mam być zbawionym. Niechcę iść za wołą moią własną ale stosuię się do woli twoey decyzyi za którą idąc nie chybię przy łasce twoiey drogi do zbawienia przer[ze]czoney. Niechżę w tym zostaię stanie, w którym mam życie prowadzić z naywiększą chwałą twoią, i z nadzieią zbawienia Duszy moiey przez Pana Naszego. Amen.

[109]Po šventos atminties Pono Brolio Ignoto Oginskio, Darsūniškio seniūno, Šv. vyskupo ir kankinio Stanislovo ordino kavalieriaus, apaštališkojo sindiko, dosningojo geradario mirties prijungtų prie mūsų Trakų konvento bibliotekos knygų sąrašas [Applicati s[unt] Libri Bibliothecae nostrae C[o]n[vent]us Troc[ensis] Post fata P[iae] M[emorie] D[omini] F[ratris] Igna[tii] Oginski, Capitanei Dor[suniscensis], Equitis Ord[inis] S[ancti] Stanislai E[pisco]pi Mar[tyris], Sindici Apostolici ac munificentissimi benefactoris, sequentes. In: Regestra Bibliothecae C[o]n[ven]tus Tr[o]cen[sis] Ord[inis] Min[orum] Observa[ntium] A[nn]o 1787 D[ie] 6 Septembris]. VUB RS, F. 3-145, lap. 13r.

[110]Onofrio Panvinio, Giovanni Argoli, Niccolo Pinelli, De ludis circensibus, libri II.De triumphis, liber unus.Quibus universa ferè romanorum veterum sacra ritusq.declarantur, ac figuris aeneis illustrantur, Patavii: Typis Pauli Frambotti bibliopolæ, 1642.

[111]Martyrologium RomanumGregorii XIII. jussu editum, et Clementis X. auctoritate recognitum accessit huic editioni eorum memoria, qui à summis Pontificibus usque ad hanc diem in Sanctorum numerum relati sunt. Venetiis: Ex Typographia Balleoniana, 1743.

[112]Nicolas Louis de La Caille, Karl Scherffer, Lectiones Elementares Mathematicae, seu Elementa Algebrae, et Geometriae, Viennae, Pragae et Tergesti: Typis et sumtibus Joannis Thomæ Trattner, 1762.

[113]Nicolas Louis de La Caille, Lectiones elementares astronomiæ, geometricæ, et physic, Viennæ et Pragæ: Typis et sumtibus Joannis Thomæ Trattner, 1757.

[114]Nicolas Louis de La Caille, Lectiones elementares mechanicae, seu brevis tractatus motu, et aequilibrio. Ex editione Parisina Anni MDCCLVII in Latinum tractatus, Viennae, Pragae et Tergesti: Typis Joannis Thomae de Trattner, 1759.

[115]Nicolas Louis de La Caille, Joseph Boscovich, Lectiones elementares opticae ex editione Parisina anni MDCCLVI in Latinum traductae a C. S. e S. J. quibus accessit Brevis theoria micrometri objectivi a r.p. Rogerio Josepho Boscovich, Vindobonae: Typis Joannis Thomae de Trattnern, 1766.

[116]François Pomey, Le Grand Dictionaire Royal: I., François-latin-alleman. II., Latin-alleman-françois. III., Alleman-françois-latin. Accompagné de 50 descriptions de diverses choses tout-a-fait admirables et d'un petit traitté fort-curieux de la venerie et de la fauconnerie, Francfort-sur-le-Mein : Aux dépens de J.M. Bencard pour J.P. André, 1700.

[117]Izaak Józef Berruyer, Historya ludu bozego od początku zaczęcia swego aż do Narodzenia Messyasza, wyięta z samych Xiąg świętych albo textow świętych Starego Testamentu w iedno corpus historyi zebrana. [Tłomaczył Michał Korybut Wiszniowiecki], Warszawa: U Piiarów, 1740.

[118][Marcus Anneus Lucanus], Odrodzona w oyczystym języku Farsalia Lukana, to jest woyna domowa Rzymska z argumentami Sewera Sulpicyusza, y Supplementami różnych ofiarowana Jaśnie Wielmożnemu Jegomci Panu P. Władysławowi z Krzywonogi Łosiowi Woiewodzie Pomorskiemu. [Tłómaczył Jan Alan Bardziński OP], Oliwa: Joannes Jacobus Textor, 1691.

[119]Louys Melzo, Reigles militaires du Chevalier Frère Louys Melzo, de l'Ordre de Malte, sur le gouvernement et service particulier et propre de la cavallerie, Frankfurt: Gaspar Rödtel in Verlegung Peter Mareschal, 1625.

[120]Psalmi communes cum antyphonis, capitulis, responsorijs, versibus ad primam, tertiam, sextam, nonam, vesperas et completorium juxta breviarium Seraphico-Romanum pro usu Fratrum Minorum regularis observantiae s. p. Francisci provinciae M.D. Litvaniae S. Casimiri. Vilnae: typis S.R.M. et Reipublicae apud PP. Sholarum Piarum, 1779. – Saugomas LMAVB, L-18/2-19, skaitmena: http://elibrary.mab.lt/handle/1/782.

[121]Stanislaus Adalbertus Chruscinski, Clypeus serenissimi Joannis tertii, regis Poloniarum Jacobo Ludovico regio Poloniae et magni ducatus Lithuanâe principi chronologica descriptione prâesentatus, Brigâe: G. Trampius, 1717.

[122]Elias Reusner, Genealogiæ Regum, Electorum, Ducum, Principum, atq[ue] Comitum, qui origines suas a Bellicosissimo Saxonum Rege, Wedekindo Deducunt [...] : Acceßit Stemmatographia Illustrissimorum Ducum Saxoniæ Ad XXXII. Tritavos Totidemq[ue] Tritavias deducta : Item Prosopographia Regum, Electorum, Principum ac Ducum Saxoniæ cum eorundem Elogiis & anagrammatismis Nicolai Reusneri Leorini, Comitis Palatini, Cæsarei, & quondam Consiliarii Saxonici, Leipzig: Grosse Henning, 1610. Skaitmena: https://fbc.pionier.net.pl/details/nn5wrs2.

[123]Sapieha Jan Fryderyk Łukasz (syn Kazimierza, ur. 1680, sta brzeski, kaszt. trocki, marsz. Tryb., od r. 1735 kanclerz w. lit., † 1751).

[124]René Aubert Vertot, Historya Rewolucyi Zászłych w Rządach Rzeczypospolitey Rzymskiey. Przez Jaśnie Wielmożnego Jmśći Páná Jana Fryderyka na Kodniu Sapiehę Kanclerza Wielkiego W. X. Lit: Stárostę Brześćiańskiego, Po Polsku Wyłozona, Warszawa: w Drukarni J. K. Mośći Kol. Soc. Jesu, 1736.

[125]Marie-Catherine Aunoy, Historya Angielska Politico-moralis, Hippolita Millorta z Duglas, z Julią corką Hrabi z Warwiku, awantury przyiazni opisująca, z angielskiego ięzyka na francuzki, z francuzkiego na polski przetłumaczona przez J. P. Jozefa Jana Nepomucena Raczynskiego Podczaszyca Wielunskiego, [s.l: s.n.], 1756. Skaitmena: http://www.dbc.wroc.pl/dlibra/docmetadata?id=15806&from=publication.

[126]Wespazjan Hieronim Kochowski, Annalium Poloniae Climacter secundus. Bella Sueticum, Transyluanicum, Moschouiticum aliasq res gestas ab Anno 1655 ad Annum 1661 inclusive continens, Cracoviae: Officina Typographica Nicolai Alexandri Schedel, 1688.

[127]Publius Ovidius Naso, Operum Interpretatione et notis illustravit Daniel Crispinus, Helvetius, jussu christianissimi regis; ad usum serenissimi Delphini. Quatuor tomis comprehensa [T. 1-4], Lugduni: Apud Anissonios, Joannem Posuel et Claudium Rigaud, 1689. Skaitmena: https://babel.hathitrust.org/cgi/pt?id=mdp.39015074724066;view=1up;seq=16.

[128]Claudius Claudianus, Opera quae exstant, interpretatione et annotationibus illustravit Guilielmus Pyrrho, in Academiâ Cadomensi doctor eloquentiae, consiliariúsque & professor regius: Jussu Christianissimi Regis, in usum Serenissimi Delphini, Parisiis: Apud Fredericum Leonard, 1677.

[129]Karol Andrzejowski, Góra Tabor dla bawiących się przez dni X. Bogomyślnością, pracą pewnego Benedyktyna dla łatwieyszego widzenia Boga usypana a teraz dla pożytku zbawiennego Polskim ięzykiem z Łacinskiego przeniesiona, Wilno: W drukarni Scholarum Piarum, 1764. – 2016 m. Vilniaus antikvarinių knygų rinkoje įkainota 750 Eur, žr.: XL Vilniaus aukcionas, 2016 m. vasario 28 d. Vilniaus knygų mugė, Litexpo rūmai, Vilnius: Meno rinkos agentūra, 2016, p. 9.

[130]Antonius Aloyzyius Misztołt, Historia ilustrissimae domus Sapiehanae ab origine et antiquitate sua genealogico syllabo per gloriosos heroum ejusdem ac connexarum familiarum progressus in praesens saeculum deducta, Vilnae: Typis Akad. S. J., 1724.

[131]Antoni Dominik Tyszkiewicz, Krolewska Droga do Nieba albo Źycie S. Kazimierza Krolewica Polskiego y W.X.L. opisane, Warszawa: W drukarni J.K.Mći y Rzeczypospolitey in Collegio Scholarum Piarum, 1752.

[132]Albert Wijuk Kojałowicz, Historiae Litvaniae Pars Prior de rebus Litvanorum ante susceptum Christianam Religionem, conjunctionemque Magni Lituaniae Ducatus cum Regno Poloniae Libri Novem, Dantisci: Sumptibus Georgii Försteri, 1650.

[133]Nicolaus Chwalkowski, Regni Poloniae ius publicum a Nicolao de Chwalkowo Chwalkowski per alteram Editionem auctius exhibitum, Regiomonti: Typis Reusnerianis, 1684.

[134]Everhard Wassenberg, Gestorvm Vladislai IV Poloniae et Sveciae Regis Pars I-[II] principem panegyricae repraesentans authore E. Wassenbergio S. R. M. historiographo. Editio secunda correctior, Gedani: Typis Hünefeldianis, 1643.

[135]Rodyklė buvo pridėta A. A. Misztołto knygoje [žr. Sarašo nr. 21] po rodyklių, žr. Index Philosophicus ad historiam illustrissimae domus Sapiehanae Munificentissimas gratias Illustrissimi Domini Domini Antonii Casimiri Sapieha Comitis in Bychow, Zasław, Dąbrowna, Hory, Horki et Łojow, Capitanei Merecensis etc., Tribunalis M.D.L. Supremi Mareschalli, Patroni Colendissimi et Laureas Philosophicas recensens quando quod..., http://www.lietuvosmenas.lt/artwork/641.

[136]Michał Suffczyński, [Vladislaus Turło], Corona Australis in polo Poloniae inter, tergemina diademata avgvstissima constellatione refulgens sive Serenissimarum, e stirpe avgustissima Austriaca reginarum Poloniae immortales virtutes ethicis, politicis, historicis observationibus, orbi in cultum, principibus in exemplum, propositae per Vladislavm Tvrłay, equitem Litvanum, notarium castrensem palatinates Trocensis, Vilnae: Typis Academicis Societatis Jesu, 1705. VUB IV 22035.

[137]Jan Alojzy Kulesza,Wiara Prawosławna Pismem Swiętym, Soborami, Oycami Swiętymi mianowicie Greckiemi y Historyą Kościelną Obiasniona Od przyiętey Unij Boga z Człowiekiem Roku, W Wilnie: w Drukarni Akademickiey S. I., 1704 –1200 zl. Varšuvos antikvariate, žr. http://antykwariatpolski.pl/wycena-kulesze-wiara-prawoslawna-pismem-soborami-1704.html.

[138]Katalogo sudarytojas suklydo ir nurodė ankstesnę knygos leidimo vietą 1633, 1639 metais – Krokuvą.

[139]Samuel Twardowski, Przeważna legacya Jaśnie Oświeconego Xiążęcia Krzysztopha Zbaraskiego Koniuszego Koronnego, Krzemienieckiego, Soleckiego, Wiślickiego, Rubieszowskiego Starosty od Nájáśnieyszego Zygmvnta III., Krola Polskiego y Szwedzkiego, do Naypote̜żnieyszego Sołtana Cesárza Tureckiego Mvstafy w Roku 1621 ná Pie̜ć rozdźielona Punktow, z dodatkiem krotko przez ućieszne digressye Stanu pod ten czaś, Rza̜dow, Ceremoniy, y zwyczaiow Poganskich, Wilno: W Drukarni Akademickiey Soc: Jesu, 1706.

[140]Jan Antoni Poszakowski, Historya o początku odszczepieństwa Kościoła anglikańskiego y weyściu do niego herezyi kalwińskiey y innych sekt, z Mikołaja Sandera, Edwarda Rychtona y z inszych pisarzow dziejow angielskich zebrana, łaskawą promocyą Jana Chreptowicza do druku podana, częsc wtora Historyi kalwinskiey, Warszawa: w Drukarni J.K.Mci y Rzeczypospolitey Societatis Jesu, 1748.

[141]Jan Fryderyk Łukasz Sapieha,Albrycht Stawski, Monumenta albo zebranie starożytnych ozdób Przenayświętszey Bogarodzicy Panny Maryi w dawnym wielce obrazie Kodeńskim de Gwadaluppe rzeczonym, z rozkazu Ś. Grzegorza Wielkiego Papieża ręką B. Augustyna Rzymskiego odmalowanym, przez J. W. Pana Jana Fryderyka Łukasza Hrabie Sapiehę kasztelana Trockiego, starostę Brzeskiego, Z Archiwu Kośćioła Infułatnego pod tytułem S. Anny tegoż mieysca za staraniem zaś X. Albrychta Stawskiego do druku podana. Część pierwsza, Warszawa: Typ. Coll. S. J., 1723. – Antroji dalis panašiu pavadinimu pasirodė tais pačiais metais Sandomire: Memoryał starożytnych ozdób Bogarodzicy Panny Maryi obrazu de Gwadalupe Kodenskiego z oryginalney historyi po łacinie i polsku świeżo wydaney krótko wykonotowany przez X. Albrychta Stawskiego. Część wtora, Sandomierz: w drukarni Koll. Soc. Jesu, 1723. – Taigi, paveikslo istoriją lotynų kalba parengė Jonas Fridrikas Lukas Sapiega, o išvertė į lenkų kalbą Albertas Stavskis.

[142]Franciszek Salezy św., Traktat Miłosci Boskiey we Dwunastu Xięgach Przez Swiętego Franciszka de Sales Biskupá y Xiążęćia Geneweńskiego zawarty w nieoszacowanym Serc Archiwum Jaśnie Wielmożnego JMci Pána Michała Stanisława Kaminskiego, Generała Majora Woysk Koronnych, Boreckiego, Suraskiego &c. &c. Starosty y Jaśnie Wielmożney Jmści Pani Maryanny z Kuczynskich Generałowy, Boreckiey, Suraskiey &c. &c. Starosciny na Konserwacyą Złozony. Przez X. Waleryána Wyszynskiego, Scholarum Piarum, ná stył Polski przetłumaczony. W Warszawie: w Drukarni J. K. Mći y Rzptey, XX. Scholarum Piarum, 1750.

[143]Įvairių ligų gydymo priemonės, rankraštis.

[144]Leon Kiszka, Morze łask i szczodrobliwośći boskich w Puszczy Boruńskiej płynące, to jest cuda Najśw. Panny Boruńskiey w Borunach doznane, a przeze mnie biskupa włodzimierskiego i brzeskiego, opata supraślskiego, prowincjała zakonu Bazylego Wielkiego na widok światu wystawione cum gratia et privilegio S.R. Maiestatis. W Supraślu: w druk. WW. OO.Bazylianów Unitów, 1712.

[145]Stefan Garczyński, Anatomia Rzeczypospolitey - Polskiey synom Oyczyzny ku przestrodze y poprawie tego co z kluby wypadło mianowicie, o sposobach zamnożenia Polskę ludem pospolitym, konserwowania dziatwy wieiskiej, przez niedostatek y niewygody marnie ginącey, y wprowadzenia handlów y manufaktur zagranicznych dawniey spisana, z przydatkami teraz wydana. B.l.m.v. [Warszawa, 1750]. – Buvo keletas šios knygos leidimų (1742, 1750, 1751, 1753), bet autoriaus kaip Kališo vaivados pavardė nurodyta 1750 m. Varšuvos leidimo dedikacijos pabaigoje.

[146]Francisco de Ameyugo, Nowe Łask Cvdo Zywot Wielebney Mátki Siostry Ioanny od Iesus Marya Zakonnicy przedniego S. Klary Klasztoru w Burgu. pierwey Hiszpańskim ięzykiem spisany, potym po Niemiecku, po trzecie po Łaćinie, naostatek teraz nowo przez iednego osobliwego przyiaćiela Zakonu Oyca Seraficznego Franćiszka S. polskim stylem vwieńczony. maiący w sobie niesłychane y cudowne dźieie, ktore Czytelnika duchownie vćieszą. Wilno: w Drukarni Akademickiey Societatis Iesv, 1699.

[147]Józef Andrzej Załuski, Dwa miecze przeciwko dyssydentom w Królestwie Polskiem wydobyte. Warszawa: W drukarni Pijarskiej, 1731.

[148][Remigiusz Smiarowski], Fontanna mistyczna z Obrazu Nayśw: Panny Maryey od Roku 1684. Cudownymi Łaskami w Kośćiele Wileńskim Łukiskim SS: Apostołów FILIPPA y JAKUBA zakonu Kaznodżiejskiego Prowincyi Litewskiey słynącego wytryskaiąca duktem pasterskim laski J. W. J Mci X. Bogusława Korwina Gosiewskiego Smoleńskiego, Siewierskiego, y Czerniechowskiego Biskupa, Dźiekana Prałata przeświętney Kapituły Wileńskiey, Proboscza Oszmiańskiego & c. & c. Całemu W. X. L. od Marsowych Pożarów, Palemońskiey Metropolij od Zagęszczoney Konfłagracyi, za pewną obronę y Ochronę na Swiętą oschłych Serc Ludzkich ku pomienionemu Obrazowi w Dewocyą odwiź z pod Drukarskiey Pracy Wywiedzona Roku Ziawionego na Swiećie Zrodła Wody Wytryskaiącey na Żywot Wieczny. W Wilnie: w Drukarni Akademickiey Soc: Jesu, 1737. – VUB 22807 (2) (yra ePavelde).

[149]Samuel Węsławski, Michael Węsławski, Victor et Victvs Vincentivs Corvinvs Gosiewski. Supremus M. D. L. Thesaurarius et Campi Marschalcus, Wielisiensis, Puniensis, Marcoviensis, Łozdźieiensis Capitaneus: Oeconomiarum Mohiloviensis, Graudentensis, et Olitensis Administrator, repraesentatus, a Samvele Węsławski Ioannis Casimiri Poloniae et Sveciae Regis Notario M. D. L. et Cubiculario. Tribuno Vpitensi 1664. atq́ue inter suas revolutiones Victricia et Victa Regna Poloniae, Litvaniae, Moschoviae nunc primùm in lucem producuntur a Michaele Węsławski Tribunida Vpitensi Academico Vilnensi, anno 1691. [Vilnae: Typis Academicis S.J., 1691]. – Gonsievskio biografija. Yra ePavelde: http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0001169309.

[150]Stanisław Józef Kłossowski,Cuda y łaski za przyczyną y wzywaniem mniemanego Oyca Jezusowego Józefa Swiętego przy obrazie tegoż Swiętego patriarchy w kolegiacie kaliskiey p[rzez] X. Stanisława JózefaKłossowskiego tey kolegiaty kustosza zebrane. W Kaliszu: W drukarni Jego Krolewskiey MCI i Rzeczypospolitey, 1780.

[151]Galbūt: Łukasz Górnicki, Dzieje w Koronie Polskiej za Zygmunta I y Zygmunta II Augusta, aż do śmierci iego, z przytoczeniem niektorych postronnych Rzeczy od Roku 1538, aż do Roku 1572 przez JMCJ Pana Łukasza Gornickiego Tykocińskiego y Waśiłkowskiego Starostę spisane, a teraz nowo wydane przez J.Z.R.K. Warszawa: Drukarnia JKM i Rzeczypospolitey Coll: XX. Scholarum Piarum, 1750. Arba: Łukasz Górnicki, Dzieie w Koronie Polskiej za Zygmunta I y Zygmunta Augusta aż do śmierci iego, z przytoczeniem niektorych postronnych Ciekawości, od Roku 1538 aż do Roku 1572 przez Łukasza Gornickiego Tykoćińskiego y Wasiłkowskiego Starostę, spisane za staraniem Franciszka Bielińskiego Marszałka Wielkiego Koronnego temi czasy powtornie przedrukowane. W Warszawie: W Drukarni J.K.M. y Rzeczypospolitey Coll: XX. Scholarum Piarum, 1754. – Pirmas leidimas Krokuvoje 1637 m.

[152]Jus Terrestre Nobilitatis Prussiae Correctum. Impressum MDCCXXVIII. Dantisci: Typis Ulrici Krossii, 1728.

[153]Rankraštinis įvairių maldų rinkinys, 1751.

[154]Litosci przedwieczne w sprawie zbawienia narodowi ludzkiemu oświadczane, w życiu y śmierci Zbawiciela Pana dopełnione wierszem ku pożytkowi wiernych wyłożone roku. W Wilnie: W drukarni J. K. Mci y Rzeczypospolitey XX. Scholarum Piarum, 1784.

[155]Paulo Segneri, Manna animae seu exercitium facile simul et fructuosum illis, qui quoquo modo vacare orationi desiderunt. Propositum pro omnibus anni diebus. Augustae Vindelicorum et Dilingae: Typis et sumpt. Joannis Caspari Bencard, viduae et Consortum, 1741.

[156]Ignacy Loyola, Prawdy nieomylne z pierwszego tygodnia exercycyów świętego Ignacego wyjęte, szkolney młodzi do zbawięnney uwagi podane od pewnego kapłana Societatis Jesu roku 1731 po łacinie a teraz z łacińskiego na polski język przez pewnego teologa Societatis Jesu Prowincyi Litewskiey przetłumaczone. Wilno: W Drukarni J.K.M. Akademic: Societat. Jesu, 1754.

[157]Kasjan Korczyński, Kazania Pokazuiące Jedność, Prawdę, Swiątobliwość, Powszechność, Apostolstwo, Chrystusa Wiary, Jak w pierwszych Wiekach, tak zawsze w Kościele Rzymskim kwitnącey miane w Krakowie w Kollegiacie WW. SS. pod czas czterdziesto-dniowego Postu, a potym w Ręce Janowi Alexandrowi na Czyzowie Zaklika Czyzowskiemu ofiarowane. W Krakowie: w Drukarni J. O. X. Jmci Biskupa Krakowskiego, przy Administracyi Józefa Hajka, 1757.

[158]Jan Zelechowski, Tarcza przeciwko trudnośćiom Dyssydentskim przez X. Jana a JESU de Redemptione captivorum.We Lwowie: W drukarni Colegium Societat. Jesu, 1731.

[159]Karl Scherffer, Institutionum physicae. Physica generalis, conscripta in usum tironum philosophiae. Pars prima. Vindobonae: Typis Joannis Thomae Trattner, 1763.

[160]Karl Scherffer, Institutionum Physicae. Physica Particularis, Conscripta In Usum Tironum Philosophiae. Pars secunda. Editio altera. Vindobonae: Typis Joannis Thomae Trattner, 1763.

[161]Karl Scherffer, Institutiones Logicae, et Metaphysicae duabus partibus comprehensae, conscriptae in usum Tironum Philosophiae. Vindobonae: Typis Joannis Thomae Trattner, 1763.

[162]Grzegorz Piramowicz, Dykcyonarz Starożytności dla szkoł narodowych. W Warszawie: W Drukarni J.K. Mci y Rzeczypospolitey uprzywileiowaney Gröllowskiey, 1779.

[163]Mikołaj Dusiatski Rudomina sędzia Trybun.główn. W. X. Lit. i Pisarz kadencyi Ruskiey, podstarości sądowy powiatu Bracławsk., starosta Lubocki.

[164]Eustache Le Noble, Mikołaj Rudomina Dusiacki, Szkoła świata, albo nauka iednego oyca, dana synowi swemu, iak ma żyć i postępować na świecie, na rozmowy podzielona, po francusku spisana, a dla pożytku powszechnego młodzi polskièy, po polsku przetłumaczona przez Mikołaja Dusiatskiego Rudominę, na żądanie wielu do druku podana. T. I, Cz. I i II.W Królewcu w Drukarni Jana Henryka Hartunga, 1755.

[165]Eustache Le Noble, Mikołaj Rudomina Dusiacki, Szkoła świata, albo nauka iednego oyca, dana synowi swemu, iak ma żyć i postępować na świecie, na rozmowy podzielona, po francusku spisana, a dla pożytku powszechnego młodzi polskièy, po polsku przetłumaczona przez Mikołaja Dusiatskiego Rudominę, na żądanie wielu do druku podana. T. II, Cz. III i IV. W Królewcu: Naśladowcy Jana Henryka Hartunga, 1755.

[166]Leidinys nefiksuojamas žinomuose bibliografiniuose šaltiniuose, taigi čia įrašyta knyga yra greičiausiai rankraštis. I. Oginskio tėvo Juozapo Oginskio pirmoji žmona Elena mirė Strėvininkuose 1751 m. balandžio mėn. Dar tais pačiais metais (1751 m. rugsėjo 15 d.) jis vedė Antaniną Bialozoraitę, Kernavės seniūno Motiejaus Bialozoro ir Onos Oginskaitės dukterį. Juozapas Oginskis mirė 1776 m. sausio 21 d., palaidotas tų metų kovo 28 d. Šv. Dvasios bažnyčioje Vilniuje. Našle likusi Antanina Oginskienė mirė 1812 m. gegužės 21 d. Strėvininkuose, būdama 84 metų amžiaus, žr.: http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Oginskis_Juozapas. Yra išlikęs Jakóbo Ręczyńskio pamokslų, sakytų 1775 m. sausio 17 d., rinkinys, skirtas Kotrynai Oginskaitei, Darsūniškio seniūnaitei, jos įvilktuvių proga (taigi, buvo tretininkė) Kauno benediktinių vienuolyne ir Antaninai Oginskienei, Darsūniškio seniūnienei. Kotryna Oginskaitė (1720–?), regis, buvo Trakų vaivados (1730) Juozapo Tado Oginskio (1700–1736) dukra, ištekėjusi už Antano Pšezdeckio (1718–1772), su juo susilaukusi 5 vaikų.

[167]Leidimo vieta išgalvota, taigi šis leidinys yra kontrafakcinis.

[168]Voltaire, Babuk Albo Swiat Jak Się Obraca. Przypowieść Obyczayna z Francuzkiego.W Lipsku, 1785.

[169]Jacob Merlo-Horstius, Paradisus animae christianae, lectissimis omnigenae pietatis delitiis amoenus, studio et opera Jacobi Merlo Horstii, Ecclesiae B. Mariae Virginis in Pasculo pastoris. Coloniae Agrippinae: Sumpt. Balth.ab Egmond et Sociorum, 1683.

[170]Olaf Józef Gottwald, Rozga Sprawiedliwosci Boskiey Okiem Niezasypiaiącym Nad Grzesznikami Czuiąca Wszystkim Kazdego Stanu Y Kondycyi Ludziom w Historyach Y Wielorakich Naukach do dobrego zachęcaiących które podczas Jubileuszu kaznodzieiom, Katechistom, i spowiednikom dobrze się przysłużą. T. 1. W Kaliszu: Drukarni J. K. Mci i Rzeczypospolitej, 1779.

[171]Olaf Józef Gottwald, Rozga Sprawiedliwosci Boskiey Okiem Niezasypiaiącym Nad Grzesznikami Czuiąca Wszystkim Kazdego Stanu Y Kondycyi Ludziom w Historyach Y Wielorakich Naukach [...]. T. 2. W Kaliszu: W Drukarni J. K. Mci i Rzeczypospolitej, 1780.

[172]Idem, ibidem, 1780?

[173]Idem, ibidem, 1780?

[174]Idem, ibidem, 1781.

[175]Claude François Nonnotte, Dikcyonarz Filozoficzny Religii, w którym gruntują sią wszystkie wiary świętej artykuły lżone od niewiernych i odpowiada się na wszystkie ich zarzuty, wydany w francuskim języku a teraz na polski język przez J. X. Tadeusza Brzozowskiego prof. języka francuskiego w szkołach Mińskich wytłumaczony. T. 1. Wilno: druk. J.K.M. przy Akad., 1782.

[176]Idem, ibidem, 1782.

[177]Idem, ibidem, 1782.

[178]Idem, ibidem, 1782.

[179]Louis Maimbourg, Historya O Krucyatach Na wyzwolenie Ziemie Swiętey. Przez X. Ludwika Maimburga Przedtym Francuskim ięzykiem Opisana, na Polski przez Andrzeia Wincentego z Unichowa Ustrzyckiego Przełozona.W Krakowie Roku 1707 nayprzód wydana, a teraz Przedrukowana. T. 1. W Poznaniu: w Drukarni J. K. M. y Rpltey Soc. Jesu, 1768.

[180]Idem, ibidem, 1768.

[181]Idem, ibidem, 1769.

[182]Idem, ibidem, 1769.

[183]Paul Makó de Kerek Gede SJ (1724–1793), vengrų matematikas, dėstė Vienoje imperatorės Teresės kolegijoje (Theresianeum).

[184]Paul Makó de Kerek Gede, Compendiaria logicae institutio: quam in usum candidatorum philosophiae elucubratus est. Vindobonae: Typis Ioannis Thomae nob. de Trattnern, 1769.

[185]Paul Makó de Kerek Gede, Compendiaria metaphysicae institutio, quam in usum auditorum philosophiae elucubratus est edition tertia ab autore emendata. Vindobonae: Typis Ioannis Thomae nob. de Trattnern, 1769 (arba 1761, 1766, 1773 m. leidimas).

[186]Jean François de La Harpe, Historya o Podrozach skrócona, Zawieraiąca Odkrycie kraiow dawniey nieznaiomych oraz obyczaie, religią, rząd i handel obywatelow, z rozkazu J. K. Mci na Polski ięzyk Przełozona.T. 1. W Warszawie : w Drukarni Nadworney Królewskiey, 1783.

[187]Idem, ibidem, 1784.

[188]François Xavier de Feller, Katechizm Filozoficzny Czyli Zbior Dowodow Słuzących Na Obronę Wiary Chrzescianskiey Przeciwko Nieprzyjaciołom Jey w Języku Francuskim Napisane, tłumaczone Przez X. Th. Waluszewicza. T. 2.W Wilnie : w Drukarni Królewskiey Przy Akademii, 1784.

[189]Kazimierz Alojzy Bukaty, Kazanie pogrzebowe na uroczystym obchodzie ostatniey posługi J. W. w Bogu zeszłemu Tadeuszowi z Kozielska hrabi Ogińskiemu Wojewodzie Trockiemu, kawalerowi orderu orła białego Staroście Rettowskiemu przez X. Kazimierza Aloizego Bukatego prałata koadjutora kustosza katedry Żmudzkiey proboszcza Szawelskiego miane w kościele parafialnym Wileńskim Swiętego Jana r. 1784. mca Kwietnia 26 dnia. W Wilnie: W drukarni królewskiey przy Akademii, 1784.

[190]Zegarek Czyscowy Albo Za Dusze w Czyscu Cierpiące Codzienne godzinki na dostąpienie W ostatniey życia Świętego w Bogu dokonania Vierny Godzinnik Od iedney Pobożnością znacznie zacney Pani Złożony y Używany. W Kaliszu : w Drukarni J. K. M. i Rzeczyp[ospo]l[i]t[e]y, [1784]. (bibliografijose fiksuojamas 1779 m. leidimas)

[191]Czytania pobożnena każdy dzień miesiąca wielce pożyteczne dla ludzi wszelakiego stanu, wieku, płci y kondycyi z francuzkiego na oyczysty ięzyk przełożone przez X. Józefa Łopacińskiego Koadjutora Schol. Wileńskiego, Kanonika Żmudz. W Wilnie: w Drukarni Schol. Piarum, 1772.

[192]Claude Fleury, Obyczaie Izraelitow z Języka Francuzkiego przetłumaczone. [Supraśl]: w Drukarni Supraślskiey J. K. Mci u XX. Bazylianow, 1783.

[193][Piotr Świtkowski], Magazyn Warszawski, pięknych nauk, kunsztów i różnych wiadomości dawnych i nowych, dla zabawy i pożytku osób obojej płci, wszelkiego stanu i smaku. P.A.P.H.P. [Przez Autora Pamiętnika Historyczno-Politycznego]. Kwartalnik. R. 1784 Cz. 2. Warszawa: Druk. Michał Gröll, 1784.

[194]Henri-MarieBoudon, Swięte Drogi Krzyza: Gdzie rzez iest o wielu utrapieniach wewnętrznych i powierzchownych, i o sposobach, ktoremi ie po Chrześciańsku znosić trzeba w Lugdunie Roku 1679. w Francuskim ięzyku Ukazane, Teraz Od Osoby w tych Swięt: Krzyza drogach kochaiącey się W rodowitym ięzyku Odkryte, Roku Pańskiego 1760. W Poznaniu : w Drukarni J. K. M. Collegium Soc: Jesu, [1760].

[195]Torquato Tasso, Goffred Abo Iervzalem Wyzwolona przekłádánia Piotra Kochanowskiego Ieo K. M. Sekretarza za pozwoleniem Zwierzchności przedrukowana. W Warszawie: [s.n.], 1772.

[196]Paul Gabriel Antoine, Compendium theologiae moralis universae. Tomus II. Vilnae: Typis S.R.M. et Reipublicae Schol. Piarum, 1784.

[197]Johann Gottlob Benjamin Pfeil, 1732-1800.

[198]Иоганн Готтлоб Беньямин Пфейль (Johann Gottlob Benjamin Pfeil), Похожденія дикаго Американца переведены Иваномъ Богаевскимъ Иждивением Общества Старающагосяо Напечатании Книг. Санкт Петербург: Типография Академии Наук, 1773.

[199]Antoine Galland, Awantury arabskie lub Tysiąc nocy y iedna w języku francuzkim przez J. M. P. Galand wydane, a świeżo na język polski dla publiczney satysfakcyi przetłumaczone [przez Łukasza Sokołowskiego S.P.]. T. 10. W Warszawie: Nakładem Mich. Grela J. K. M. Komiss. y Bibliopoli, 1774. – Iš viso buvo išleista 12 tomų.

[200]Przypadki hrabiego Alfonsa de Askoli y Izabelli macochy iego, z niemieckiego na oyczysty ięzyk przetłumaczone. W Warszawie: U Jana Augusta Posera, 1778.

[201]Barbara Urszula Sanguszkowa z Duninów, Uwagi pewney chwalebneymatki, godney corce swoiey gdy ią za mążwydawała, na pożegnanie podane, czwarty raz za naleganiem y nakładem wysoce godney osoby przedrukowane. Kalisz: w druk. JOX. Prymasa, 1783.

[202]Franciszek Przyłęcki, Rekollekcye Duchowne Na ośm dni rozłożone, lubo wszelkiego stanu pobożnym Katolikom, osobliwie jednak Zakonnym Osobom Zakonu Oyca S. Franciszka Słuzące, dla pociechy y pożytku Duszy na pustyni z Bogiem rozmawiającey Przez X. Franciszka Przyłęckiego powtórnie do Druku Podane. W Nieświżu : w Drukarni J. X. Mości Soc. Jesu, [1770].

[203]Historya piękna y krotofilna o Othonie Cesarzu Rzymskim y małżonce iego, którą ze dwiema synami z Ziemie na puszczą wygnał z namowy matki swoiey, a iako potym dziwnym sposobem społem się naleźli i poznali. We Lwowie: Cum Gratia et Privilegio S.R.M., 1766. – 1746 m. tokiu pačiu pavadinimu knyga išleista Krokuvoje. Tai riterių romanas, XVI a. išverstas į lenkų kalbą, galimas vertėjas Marcin Siennik (15…–ca 1588). Kartu buvo išleista: Historya Prawdziwa O Hrabiney Altdoffskiey. – Tokia literatūra, kartu su Historia wdzięczna o szlachetnej i pięknej Meluzinie, buvo populiari iki XX a. pradžios, antai Cz. Miłoszas atsimena apžiūrinėjęs kažkurią iš daugelio versijų Kaziuko mugėje. Daugiau žr. Krzysztof Biedrzycki, Poezja i pamięć. O trzech poematach Czesława Miłosza, Zbigniewa Herberta i Adama Zagajewskiego, Kraków, 2008, s. 151.

[204]Louis Antoine de Caraccioli, Taiemnica Swiata z Francuskiego Na Oyczysty Język Przez X. M. Andrzeia Cyankiewicza Przełozona.W Krakowie: w Drukarni Akademickiey, 1778.

[205]Nepavyko identifikuoti, panašūs leidiniai Vilniaus akademijos spaustuvės leidinių kataloge, poz. 1485, 1486, 1487.

[206]Franciszek Bohomolec,Czary: Komedya We Trzech Aktach. [Warszawa : s.n.], 1775.

[207]Szymon Szymonowic, Simona Simonidesa Joël Prorok Starozakonny Do Klemensa VIII Papieza : Z Łacinskiego Wierszem Polskim Nie Rytmowym Przełozony. W Warszawie: Nakładem Michała Grölla, 1772.

[208]Lorenzo Scupoli, Reguły albo sposoby nieomylne do nabycia w każdym życia stanie doskonałosci chrzescianskiey: według obszernieyszey o tym nauki w książkach o utarce duchowney, y o pokoju wewnętrznym od X. Jerzego Hylzena pisarza W.X.L. krotko zebrane z przydatkiem uwag chrześćiańskich podczas choroby. W Wilnie: w drukarni J.K.M. Akademickiey Societatis Jesu, 1741. Saugoma LMAVB L-18/178.

[209]Zabawa duchowna tym służąca duszom, ktore są wpisane w bractwie, nadgrodzenia uiętey czci przez niezbożnych nayswiętszemu sakramentowi z francuskiego ięzyka na polski przetłumaczona. W Warszawie: w drukarni Soc. Jesu, 1733. Saugoma LMAVB XVIII/2239.

[210]Nefiksuojama bibliografijoje. Minimas 1755 m. leidinys Nabożenstwo do Nayswietszey Maryi Panny na cześć jey Naysłod. Imienia (Vilnius: Akad. Sp., 1755), XVIII a. Lietuvos knygos lenkų kalba, nr. 2548.

[211]Minimas ankstesnis leidimas: Caelestes gemini amica orbis sidera, Divinissimi Stanislaus Kostka et Aloysius Gonzaga in splendoribus sanctorum enitentes ad solennem Suae apotheosis festivitatem publica panegyri in templo Ravensi Societatis Jesu declarati ab uno eiusdem Societatis. Varsaviae: typis Collegij Regij Societatis Jesu, [1727].

[212]Galbūt: Jan Morawski, Prawdziwy Boga Ukrzyzowanego Obraz przez nabozne, o Męce Panskiey na dni Czterdziesci Postu Rozmyslania, wystawiony przez X. Jana Morawskiego Societatis Jesu dwniey w Poznaniu, teraz w Wilnie przedrukowany. Wilno: w Drukarni J. K. M. i Rzeczypospolitey Akademic. Societatis Jesu, 1772. Žr.: http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/VUB/VUB01-000530172.

[213]Galbūt: Augustyn Francuzki Miłosiernemu Zwycięzcy Bogu powinne poddaństwo z stateczną wiernością przyrzekaiący, a z naywiekszym uszczęśliwieniem swoim heroicznie przed Niebem y całym Światem grzechy własne wyznaiący przez jednego Kapłana S.J. Prowincyi Polskiey z francuzkiego języka na polski przełożony. Sandomierz: Drukarni J.K.M. Coll. Sandomierskiego S.J., 1756.

[214]Quintus Curtius Rufus,De Rebus Gestis Alexandri Magni =Kurcyusza Rufa O Zyciu i Dzieiach Alexandra Wielkiego Łacińskim i Polskim Językiem [przez Andrzeja Wargockiego]. T. 1-3. W Nieswiezu: w Drukarni Xiążęcey Coll. Soc. Jesu, 1763. Dedikacija Karoliui Stanislovui Radvilai (Karol Stanisław Radziwiłł, 1734–1790). Rankraštinė Aleksandro Didžiojo istorija buvo Žygimanto Augusto bibliotekoje. Dabar, galimas daiktas, saugoma Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje (Rękopis Biblioteki Narodowej w Warszawie sygn. Cim. 79. Zawiera przełożony z łaciny pseudohistoryczny romans pt. Historyja Aleksandra Wielkiego, krola macedońskiego, o walkach. Kopistą rękopisu (a może i tłumaczem) był Leonard z Bończy, który zakończył swą pracę w roku 1510). XVI a. viduryje buvo išspausdinta knyga su nauju vertimu į lenkų kalbą Historia o żywocie Aleksandra Wielkiego (Kraków: U Unglera, 1550).

[215]Jean-Rodolphe d’Arnay, Życie Prywatne Rzymian dla przysłużenia Publio na ojczysty język przełożone [przez Łukasza Sokołowskiego Sch. P.]. W Warszawie: Nakładem Michała Grela, 1768.

[216]Claudine-Alexandrine Guérin de Tencin, Oblężenie Miasta Kale Wiadomość Historyczna z Francuskiego przełożona przez Juliana Ursyna Niemcewicza. W Wilnie: w Warszawie w księgarni Gröllowskiey i we Lwowie (skład), 1782. Yra VUB.

[217]Lorenzo Scupoli, Wielebnego Wawrzynca Skupulusa Teatyna Woyna Duchowna, Powiększona przydatkiem tegóż Dzieła iako też, Drogi Rayskiey i Sposobu Wspomagania Chorych. W Warszawie: w Drukarni XX Missyonarzow, 1782. – Galimas daiktas, vertė Jurgis Mikalojus Hilzenas (Jerzy Mikołaj Hylzen), žr. L. Scupuli, Wojna duchowna, Wilno 1741.

[218]Baltasar Gracián, Człowiek uniwersalnyz francuzkiego przełożony [przez Paweła Ksawerego,Brzostowskiego]. W Wilnie: w drukarni J. K. M. Akademii Societatis Jesu Roku Pańskiego, 1762. – Antraštiniame lape įrašai: 1. Ex Libris Ignatij Oginski Cap: Dor: mpp; 2. Ex Biblioth. Cntus Trocens. PP. Bernardinorum, žr. http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/VUB/VUB01-000517101, VUB šifras IV 21605.

[219]Zygmunt Linowski, Sposob postępowania sobie cnotliwie y chwalebnie na swiecie we dwudziestu dwóch Naukach Moralnych y Politycznych dla młodych kawalerów po skończoney edukacyi wychodzących ułoźony przez X. Zygmunta Linowskiego, Zakonnika Szkół Pobożnych. Za pozwoleniem Starszych do druku podany. W Warszawie: w drukarni J. K. Mci y Rzeczypospospolitey u XX. Scholarum Piarum, 1770. - Obejmuje nauk XXII treści pedagogicznej. Jeden rozdział poświęcony zachowaniu się w teatrze.

[220]Greičiausiai rankraštinis kanklių ar gitaros natų, surinktų Strėvininkuose 1784 m. rugpjūčio 14 d., rinkinys-dainynas.

[221]Ksiąszka Jubileuszowanadyecezyą Wileńską z rozkazu Jaśnie Oświeconego Pastérza [Ignacego Massalskiego] Roku 1776. W Wilnie: W drukarni J. K. Mci y Rzeczypospolitey XX. Scholarum Piarum, [1776].

[222]Karol Wyrwicz, Geografia Powszechna Czasow Teraznieyszych Albo Opisanie krótkie kraiów całego świata z nayświeższych wiadomości, Kraiopisarzów, i Wędrowników Zebrana, Ku pożytkowi Młodzi Narodowey na szkoły publiczne Wydana. W Warszawie : w Drukarni I. K. Mci i Rzeczypospolitey in Collegio Soc. Jesu, 1773.

[223]Johann Nikolaus Zerener, Krotka Specyfikacya Medykamentow approbowanych, z Informacyą należytą zażywania, y ich skutkow, Ktore nie tylko co dziennie [!] dla utrzymania zdrowia, ale też y w niebespiecznych chorobach z skutkiem używane być mogą / Do Druku Podana Przez Jana Mikolaja Zerener Medicinae Doctora. W Hali Magdeburskiey, 1760.

[224]Prospekt Polaka Patryoty, Dzieło Nowe Peryodyczne Towarzystwa Uczonych Przez Patryotyzm Pracuiących. W Warszawie: U Piotra Dufour Konsyliarza Nadwornego, 1784.

[225]Religia, Cnota y Doskonałość Chrześciańska po Kaznodzieysku wyłozona przez W. X. Sebastyana Ubermanowicza, Soc: Jesu, Theologa y Kaznodzieię Nayjasnieyszego Krola Jmci Polskiego Xiążęcia Lotaryngii, y Baru, Stanisława I. Tomu 1 cz.1.W Kaliszu: Druk. J.K.M. Collegium Soc. Jesu, 1760. – http://bsdprz.one.pl/cgi-bin/koha/opac-detail.pl?biblionumber=61245.

[226]Neidentifikuotas rankraštis.

[227]Louis Antoine de Caraccioli, Zycie Papieza Klemensa XIV Ganganellego w Francuskim Języku przez JP. Caraccioli wydane, teraz przełożone na Polski. [Kraków]: Nakładem Jgnacego Grebla Bibliopoli J.K. Mci, 1778.

[228]Jan Jakub Potulicki, Historya O Rewolucyi Krolestw Szwedzkiego y Duńskiego Po Polsku Wyłozona powtornie przedrukowana. W Lublinie: w Drukarni J. K. M. Coll. Soc. Jesu, 1756.

[229]Wyprawa człowieka do Domu wieczności albo Dyspozycya do dobrey y szczęsliwey smierci tak Kapłanom Chorych Dysponuiącym iako y tym co się na smierć gotuią Janowi y Maryannie z Komornickich Kruszewskim czesnikowu Ziemi Bielskiey, starostom Waśilkowskim pracą Drukarni Warszawskiey Societatis Jesu ofiarowana y wydana. Warszawa: W Drukarni Societatis Jesu, 1750. – http://www.llti.lt/failai/e-zurnalai/SLL19/Vaicekauskas_str.pdf, p. 397.

[230]Gaius Sallustius Crispus, O Woynach Z Katyliną i Jugurthą przekładania X. Dawida Pilchowskiego. W Wilnie: W Drukarni J.K.M. i Rzeczypospolitey Akademickiey Soc: Jesu, 1767.

[231]Jan Korsak, Punkt honoru SS. Józefa, Joachima y Anny, jako respektem ich godności drobny, tak do kamyka Danielowego podobny z punktu, wwielką górę całą ziemię napełniaiącą przemieniony, sławą, cnotami, cudami etc. wielkich tych Swiętych świat litewski napełniaiący przez X. Jana Korsaka S. J. Prowincyi Litewskiey Teologa razem z prochem do nog tych wielkich Swiętych upadaiącego w roku Jubileuszowym 1750 opisany. W Warszawie: w Drukarni Kollegium S. Jesu, [1750] - Dedykacja do Sołłohubów, herby Ogińskich i Radziwiłłów.

[232]Michał Olszewski, Miasto Uspokojenia serc ludzkich, zfatygowanych w drogach niespokoynego świata dla ukontentowania dusz ludzkich Otwarte, Albo Medytacye, na każdy dzień całego Roku. W Wilnie: w Drukarni J.K.M. WW. XX. Francisz., [1755]. – Knygoje gegužės 4 d. skiltyje rašoma: „Šiandien mūsų vienuolynas mini didžio šventumo vyrą, garbingąjį Mykolą Giedraitį, kuris, į vienuolyną įstojęs Lietuvoje, norėdamas atitolti nuo giminių išsiprašė į Krokuvą. Būdamas kunigaikščiu, vienuolystėje taip nusižemino, kad netapo kunigu, tačiau baigė mokslus Krokuvos akademijoje. Štai todėl Krokuvos akademikai švenčia jo mirties metines, sakydami oracijas Šv. Morkaus bažnyčioje, kur ilsisi garbingojo vyro palaikai.“

[233]Juwenalis Charkiewicz, Przewodnik do oyczyzny Niebieskiey zawierający w sobie Regułę Trzeciego Zakonu O. S. Franciszka Braci Pokutujących, Przywileje tego Zakonu y Odpusty, Roczny Kalędarz SS. niektorych tercyarzow, wiadomosc także o znacznych osobach w tym zakonie, z medytacyami na kazdy dzien miesiąca, y nabożenstwem zwyczaynym tercyarskim, Na trzy częsci rozdzielony, a dla wygody tychze braci, y siostr w domach swych mieszkających, powtornie do druku podany od Prowincyi Litewskiey Zakonu Swiętego Franciszka Obserwantow, w Polszcze y Litwie nazwanych Bernardynow powtornie do druku podany. W Wilnie: w Drukarni J. K. M. y Rzeczyposp. Schol. Piar., 1772. Apie Charkevičiaus ir kt. keliones žr.: Patryk Kurzyński, Percepcja sacrum w relacjach czterech polskich podróżników zakonników z 1768 roku, in Sacrum w mieście 2: Epoka nowożytna i czasy współczesne, redakca Danuta Quirini-Popławska, Łukasz Burkiewicz, Kraków: Akademia Ignatianum, Wydawnictwo WAM, 2016, s. 105-120; publikacija Bogdan Rok, Juwenalis Charkiewicz i jego podróż po Europie, w: J. Charkiewicz, Dyjariusz podróży hiszpańskiej z Wilna do miasta Walencyi na Kapitulę Jenetalną Zakonu Mniejszych Braci św. Franciszka, to jest Bernardynów, odprawionej w roku 1768, oprac. B. Rok, Wrocław, 1998. – Įdomu, kad Charkevičius 1787 m., t. y. metai prieš mirtį, vadovavo Lietuvos provincijos kapitulai Trakuose.

[234]Parašė: Mémoires du règne de Catherine, impératrice et souveraine de toute la Russie, Amsterdam, 1728; Mémoires du règne de Pierre le Grand, empereur de Russie, Amsterdam, 1730.

[235]Jean Rousset de Missy, Historia państwa rosyjskiego [tłumaczona z rosyjskiego przez Bernarda Syrućia z dedykacją Adamowi Kazimierzowi Czartoryskiemu]. T. 1-5. W Wilnie: [w Typografii J. K. Mci y Rzeczypospolitey u XX. Schol: Piar], 1781.

[236]Jean Rousset de Missy, Historya Państwa Rossyyskiego napisana językiem oyczystym przez Iwana Nestesuranoja, wytłumaczona po polsku przez X. Bernarda Sirucia Scholarum Piarum. T. 2. W Wilnie: w Typografii J. K. Mci y Rzeczypospolitey u XX. Schol: Piar:, 1781. Saugoma VUB IV 33757 T2 (3), plg. IV 9741.

[237]Quintus Curtius Rufus, [Andrzej Wargocki], O Zyciu i Dzieiach Alexandra Wielkiego Łacińskim i Polskim Językiem. T. 1. W Nieswiezu: w Drukarni Xiążęcey Coll. Soc. Jesu, 1763.

[238]Quintus Curtius Rufus,[Andrzej Wargocki], O Zyciu i Dzieiach Alexandra Wielkiego Łacińskim i Polskim językiem. T. 2. W Nieswiezu: w Drukarni Xiążęcey Coll. S. J., 1763.

[239]Philippe Macquer, Dzieie Rzeczypospolitey Rzymskiey Od Załozenia Rzymu Aż Do Cesarzow krotko porządkiem lat opisane, Z Francuskiego Ięzyka Na Polski Przełozone Przez X. Iana Albertrandego, od ktorego przydane są obszerne przypiski nie tylko samą Historyą, ale też Geografią dawną, Rzymian obyczaie, rządy, obrządki, igrzyska, ofiary, urzędy &c. obiaśniaiące. T. 1: Od Załozenia Rzymu Do Konca Wieku Szostego. W Warszawie: nakładem Michała Grela, 1768.

[240]Philippe Macquer, Dzieie Rzeczypospolitey Rzymskiey Od Załozenia Rzymu Aż Do Cesarzow krotko porządkiem lat opisane, Z Francuskiego Ięzyka Na Polski Przełozone Przez X. Iana Albertrandego, od ktorego przydane są obszerne przypiski nie tylko samą Historyą, ale też Geografią dawną, Rzymian obyczaie, rządy, obrządki, igrzyska, ofiary, urzędy &c. obiaśniaiące. T. 2: Od Załozenia Rzymu Do Konca Wieku Szostego. W Warszawie: nakładem Michała Grela, 1768.

[241]Žr. ankstesnį 121 įrašą: Michał Olszewski, Miasto Uspokojenia serc ludzkich, zfatygowanych w drogach niespokoynego świata dla ukontentowania dusz ludzkich Otwarte, Albo Medytacye, na każdy dzień całego Roku. W Wilnie: w Drukarni J.K.M. WW. XX. Francisz., [1755].

[242]Wojciech Tylkowski, , Historye Z Osobliwszemi Rewolucyami Pod Tytułem Stoł Mądrosci Przez W. X. Woyciecha Tylkowskiego [...] Wydane, Naprzod w Drukarni Akademii Wileńskiey Societatis Jesu, A teraz w Drukarni Collegium Lubelskiego Societatis Jesu Przedrukowane. [Lublin : Drukarnia Jezuitów], 1749.

[243]Wojciech Tylkowski, Historye Z Osobliwszemi Rewolucyami Pod Tytułem Stoł Mądrosci Przez W. X. Woyciecha Tylkowskiego [...] Wydane, Naprzod w Drukarni Akademii Wileńskiey Societatis Jesu, A teraz w Drukarni Collegium Lubelskiego Societatis Jesu Przedrukowane. [Lublin : Drukarnia Jezuitów], 1749.

[244]Franciszek Paprocki, Domowe Wiadomości O Wielkim Xięstwie Litewskim z przyłączeniem Historyj Tegoż Narodu. W Wilnie: w Drukarni J.K.Mśći Akademickiey Societatis Jesu, 1763.

[245]Galbūt: Anioł z ludzką twarzą albo anioł w ciele, apostoł w słowach, w dziełach osobliwy i wielki cudotwórca s. Wincenty Ferreriusz doświadczony i doznany patron Maryi Pannie w obrazie Różanostockim cudami słynącej. Supraśl: w druk. OO. Bazylianów, 1761; arba: Michał Żukowski; Michał Józef Antoni Dyaszewski, Pobozna jedność y poratowanie braci y siostr kongregacyi swiętego Wincentego Ferreryusza Zakonu Kaznodzieyskiego od O. S. Benedykta XIV ufundowana y uprzywileiowana w kościele Troycy SS. WW. Oycow Dominikanow w Krakowie roku 1760, dnia 14.lutego. [Kraków? : Michał Dyaszewski?, post 14 II 1760].

[246]Owaniszewski Elekt, Głos synogarlicy na pustyni świata tego ięczącéy, to iest duszy chrześciańskiéy rozmyślania do Pana Boga Oblubieńca wiecznego wzdychania, y w Chrześciańskiéy doskonałości ćwiczenia przez niektorego kapłana z Zakonu Serafickiego O. S. Franciszka Oycow Reformatow Mało-Polskiey Prowincyi zebrane. Lublini: Typis Coll: Soc: JESU, 1758.

[247]Joannes a Jesu Maria de Sancto Petro, Żal Jezusa Chrystusa nad nieszczęśliwym stanem grzesznika nie pokutującego w zbawiennych uwagach z łacińskiego ięzyka na polski przez Xiędza Roberta od Ś. Ducha, Karmelitę Bosego przetłumaczonych, wyrażony z przydatkiem Solilokwiów, albo tajemnych z Panem Bogiem rozmów tegoż świątobliwego Męża Sługi Bożego. W Grodnie: W drukarni J. K. Mci Roku, 1777.

[248]Historya zabóystwa i karyF. R. Damiana. Warszawa: druk Gröll, 1757

[249]Przesilenie dnia z nocą albo uwagi zapamiętałego y zadawnionego w brzydkich nałogach grzesznikakrotkiemi słowami lecz iasnemi dowodami w czasie od pewnego Kapłana dla poprawy życia rospustnego libertinow teraznieyszego swiata napisane y do druku podane. W Wilnie: w Drukarni XX. Bazylianow, 1775.

[250]Jan Paweł Kollacz, Dyaryusz Podrozy Oyca Swiętego Piusa VI. Papieza Do Wiednia w Roku 1782.Odprawioney z Rożnych Publicznych Gazet Zebrany, Y dla przysługi chwalebney ciekawości Ludzkiey Do Druku Podany. Kalisz: Drukarnia Prymasowska, 1782.

[251]Historye rzymskie rozmaite z rożnych dźieiów, z wykłádámi obyczáynemi, krotko zebrane, wszelkiego stanu ludziom, dla mądrości y bogobojnych cnót nabywania wielce pożyteczne y potrzebne; a teraz z poprawą lepszą, polerownieyszemi y wybornieyszemi sło wy ku dobru pospolitemu, w druku powtórzone y wydane. Lwów, 1776.

[252]Krotka Relacya Historyczna o Męczeństwie S[więtych] Obywatelow Rzymskich Prymusa y Felicyana Tudzież o Translacyi, Znalezieniu, y Podwyszszeniu ich Ciał Swiętych w Kościele S[więtego] Szczepana in Monte Cælio w Rzymie Włoskiey Xiążeczki tłumaczył [Józef Andrzej Załuski] do druku podana R. 1754. [Warszawa : s.n., 1754]

[253]Taip originale – ne ó, bet u.

[254]René Aubert de Vertot, Opisanie Krolestwa Portugallii Y Historya Przednieysze w sobie Państwa tego dziele Y Kilku wiekow rewolucye Zamykaiąca Z rożnych pisarzow Mianowicie z Sławnego Francuza Jmieniem L, Abbe de Vertot.Zebrana Y Dla pożytku Narodu Polskiego Wydana. W Lublinie: w Drukarni J. K. Mci Soc[ietatis] Jesu, 1754.

[255]Galbūt: Wiktor Stepurewicz, Pobożność ku Swiętemu Fortunatowi JWch Jadwigi z Załuskich y Tadeusza z Kozielska Ogińskich Woiewodow Trockich na Hanucie, Łuczaiu Mołodeczney etc. Hrabiow Retowskich Babiliskich etc. Starostow i t. d. przy uroczystem wprowadzeniu do Kościoła Sienneńskiego Relikwii tegoż Swiętego Męczennika przez XX. Franciszkanow Litewskich imieniem Konwentu Sieńskiego etc. Fundatorom ogłoszona. W Wilnie w Drukarni J. K. M. XX. Franciszkanow, 1772.

[256]Galbūt: Brzostowski Konstanty Kazimierz, Homilia albo Kazanie przy publicznym akcie uroczystości Kanonizacyi S. Piusa V. Pápież a miáne w Kościele S. Ducha WW. OO. Dominikánow w Wilnie 5 Maij roku 1713. W Wilnie: w Drukarni Akademickiey Societatis Jesu, [1713]. Arba Ewanielie y epistoly przez x. Jakuba Wuyka SJ.W Wilnie: druk. Akad. Soc. Jesu, 1713.

[257]Obowiązki Damy Chrześciańskiey. W Warszawie: nakładem Michała Grela, [post 12 I] 1769.

[258]Org. Uwągi.

[259]Jakub Nakcjanowicz, Reguły żyćia Chrześciańskiego tudzież uwagi o wyroku Chrystusa Pana Co pomoże Człowiekowi wyięte z medytacyi W. X. Hektoreusza S.J. na polski przełożone z przydaną nauką o rachunku sumnienia, i niektoremi uwagami Augustyna Swiętego. Wilno: W Drukarni J.K.M. Akademickiey, 1775. Dedikacija Tadui ir Jadvygai Zaluskytei Oginskiams, Trakų vaivadoms, Rietavo seniūnams ir t.t. Antraštiniame lape Trakų bernardinų vienuolyno nuosavybės įrašas ir VVB antspaudas. Vidinėje 1 viršelio pusėje VVB lipdė, uždengianti įrašą ,,Izab...Hrehorowiczowna“. Marmurinis įrišas su monograminiu superekslibrisu. Saugoma VUB IV 22364. Suskaitmenintas išteklius: http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/VUB/VUB01-000517861.

[260]Galbūt: Sposób czci dla Tekli Swiętey pierwszey z Panien Męczennicy w Sercach prawowiernych wzniecony [...]. Chełmno: [s.n.], 1772.

[261]Galbūt: Breviarium romanum ad usum fratrum minorum Sancti Francisci Conventualium, Monialium S. Clarae ac tertii Ordinis utriusque sexus; officiis sanctorum omnium ad hunc usque diem completum. Anno secundo Clementis XIV. [Venetiis]: Ex Typographia Balleoniana, 1771.

[262]Johannes Spinaeus Andegavensis, De tranquillitate animi, libri vij, eruditissimi. Theodoro Gautero, Aureliensi, interprete. Quae accesserunt, ejusdem illius authoris et hujus interpretis, sequens pagina declarat. Ex hac carpe rosas spina sine vulnere, Lector, Mentibus et suaves atque salutiferas. Genève: Jacob Stoer, 1591. Antraštinis lapas: http://www.e-rara.ch/gep_g/ch16/content/pageview/1864708.

[263]Marc-Antoine Muret, Epistolae, hymni sacri et poemata omnia. Editio ab authore emendata et integro epistolarum praefationumque libro jam recens adaucta. Lugduni: Apud A. de Harsy, 1606.

[264]Galbūt: [Georgica] Georgicorum P. Virgilij Maronis liber cu[m] nouo co[m]mentario Hermanni Torrentini. Lyptzk [Leipzig]: Melchior Lotter, 1503.v.

[265]Marcus Tullius Cicero, XII. Orationes Selectae. Lipsiae: Moritz Georg Weidmann II. Erben, 1751.

[266]Marcus Tullius Cicero, Selectae Marci Tullii Ciceronis orationes : numeris distinctae, cum argumentis brevissimis, ad usum scholarum.Lutetiae Parisiorum: Apud Fratres Barbou, 1722.

[267]Galbūt: Marcus Tullius Cicero, Traduction du traite de l'orateur de Ciceron, avec des notes par M. l’Abbe Colin. A Paris: Chez de Bure, 1737.

[268]Žr. 157 įrašą.

[269]Galbūt: Titus Livius Patavinus, Historiarum quod exstat, cum integris Jo. Freinshemii supplementis, recensuit et notulis auxit Jo. Clericus. T. 1-3. Parisiis: J. et J. Barbou, 1718.

[270]Jan Morawski, Palestra christianae pietatis, continens documenta. Posnaniae: [s.n], 1745. – Knyga panašiu pavadinimu 1820 m. buvo Balstogės misionierių vienuolyno bibliotekoje.

[271]Jean Emmanuel Gilibert, Flora Litvanica Inchoata, Seu Enumeratio Plantarum. Collectio 1, Monopetalæ Non Figuratæ Quas Circa Grodnam collegit & determinavit Joannes Emmanuel Gilibert. Grodnæ: Typis S.R.M., 1781; Flora Litvanica Inchoata, Seu Enumeratio Plantarum. Collectio 2, Labiatæ et Ringentes Quas Circa Grodnam collegit et determinavit Joannes Emmanuel Gilibert. Grodnæ: Typis S.R.M., 1781.

[272]Officium Rakoczianum Sive Varia Pietatis Exercitia Cultui Divino Magnae Matris Mariae, Sanctorumque Patronorum Honori Debita. Viennae: J. T. Trattner, 1763.

[273]Thomas à Kempis, Héribert Rosweyde, Thomae à Kempis canonici regularis Ordinis S. Augustini De imitatione Christi libri quatuor. Venetiis: Typographia Remondiniana, 1761.

[274]Gaius Sallustius Crispus; Marcus Porcius Latro; Guido Ferrari, C. Crispi Sallustii Catilinarium et Jugurthinum bellum in hac novissima editione acedunt reliqua Sallustii quae extant omnia P. Guidonis Ferrarii S.J. diligentia illustratum ad usum Universitatis Braydensis. Venezia : Ex typographia Remondiniana, 1761.

[275]Exercitium devotae animae, actus virtutum ac suspiria elicientis carmine pro usu spirituali contextum. Vilnae: [Akad. Sp.], 1784.

[276]Bonawentura Kiełkowicz, Paradisus Coelestis Fructus Quotidianos Fratribus et Patribus Provinciae Poloniae et Magni Ducatus Lithuaniae Ordinis Fratrum Beatissimae V. Mariae de Monte Carmelo antiquae Observantiae Regularis in alimentum spirituale germinans. Cracoviae: [s.n.], 1749.

[277]Fortunato da Brescia O.F.M. Ref., pseud. Pater Pithanophilo (pasaulietinis vardas Girolamo Ferrari, Brescia 1701– Madrid 1754).

[278]Fortunatus a Brixia, Elementa Matheseos ad Mechanicam Philosophiam in privatis scholis tradendam et comparandam accomodata. Brixiae: Imprenta Bassanesi, 1769. – Minimi kiti leidimai: Elementa matheseos ad mechanicam philosophiam (Brescia, 1740; 1750; 1757; 1759).

[279]Paweł Chlebowski, Grammatyka Francuska dla pożytku szlachetney młodzi uczącey się in Collegium Nobilium Scholarum Piarum. Wilno: [W Drukarni XX Piarow], 1776.

[280]Tas pats veikalas.

[281]Dviejų dalių sąskaitų knyga (pajamų ir išlaidų), be pradžios, greičiausiai rankraštinė.

[282]Jean-Pierre-Louis de Luchet, [Choderlos de Laclos, François Potocki], Le Vicomte De Bariac, ou Mémoires pour servir à l'histoire de ce siècle. T. 1-2. A Dublin: De l'imprimerie de Wilson, et se trouve à Paris, chez les libraires qui vendent des Nouveautés, 1784.

[283],,Reglamentas pateiktas aukštos kokybės damos, be pradžios“, greičiausiai rankraštis. Arba [Jean-Jaques Boileau], Règlement donné par une dame de haute qualité à M[adame]*** sa petite-fille [Jeanne Charlotte Agnès Duchesse de La Rochefoucald, princesse de Marsillac née Du Plessis-Liancourt Comtesse de La Roche-Guyon]pour sa conduite et pour celle de sa maison, avec un autre règlement que cette dame avoit dressé pour elle-mesme. Paris: Augustin Leguerrier; Brüssel: Lambert Marchant, 1698. – Kiti leidimai: Paris, 1706, 1718.

[284]Pierre-François Guyot Desfontaines; Jean-Jacques Poullin, Histoire des revolutions de Pologne Depuis le commencement de cette Monarchie jusqu' à la derniere Election de Stanislas Leszczynski. T. 1. Amsterdam: Chez François L'Honoré, 1735.

[285]Pierre-François Guyot Desfontaines; Jean-Jacques Poullin, Histoire des revolutions de Pologne Depuis le commencement de cette Monarchie jusqu' à la derniere Election de Stanislas Leszczynski. T. 2. Amsterdam: Chez François L'Honoré, 1735.

[286]Galbūt: Antoine Léonard Thomas, Oeuvres diverses de l'Académie Françoise. T. 1. A Amsterdam: Chez E. van Harrevelt, 1768. Arba: Oeuvres diverses de Michel de Cervantes Saavedra. A Amsterdam et a Leipzig: chez Arkstée et Merkus, 1768 ir kt. Autorių ir veikalų leidimai.

[287]Galbūt: Antoine Léonard Thomas, Oeuvres diverses Nouvelle edition augmentée. T. 2. A Amsterdam: Chez E. van Harrevelt, 1768.

[288]Galbūt: Honoré de Cannes, Pratique de l'oraisonmentale composée par les RR. PP. Missionnaires capucins. Paris : P. de Bresche, [s. d.]. Arba Henry Marie Boudon, Le règne de Dieu en l'oraison mentale. Où il est traité de plusieurs difficultez qui arrivent en la pratique de ce saint exercice. Paris: Estienne Michallet, 1697.

[289]Johann Freinsheim, Titi Livii Historiarum quod exstat, cum intégris Joannis Freinshemii supplementis. Emendatioribus et suis locis collocatis, tabulis geographicis et copioso indice, recensuit et notulis auxit Joannes Clericus. Tomus V. Paris: J. & J. Barbou, 1720.

[290]Michel-David de La Bizardière, Histoire de la Scission ou Division arrivée en Pologne le XXVII juin M. DC. XCVII au sujet de l'election d'un Roy. Paris: chez Jean Jombert, 1699.

[291]Francesco Antonio Zaccaria; Ignaz Roegler, Manuale legendis expeditius rerum Romanarum scriptoribus perutile, ab anonymo Societatis Jesu, Graecii, an. 1736. Editum, nunc a Francisco Antonio Zacharia emendatum, multisque in locis auctum, ac bibliographia praesertim antiquaria locupletatum. Venetiis : In typographio Remondiniano, 1757.

[292]Claudius Claudianus, Ex optimorum codicum fide. Bassani: Ex typographia Jo. Antonii Remondini, 1722.

[293]Éléazar de Mauvillon, Histoire de la vie, du regne, et du detronement D'Iwan III. Empereur de Russie. : Assassiné à Schlüsselbourg dans la nuit du 15. au 16. Juillet (n.s.)1764 par Mr. de M****. Londres: [s. n.], 1766.

[294]Lodovico Antonio Muratori; Gian Francesco Soli Muratori; Timothée Hureau de Livoy, Traité Sur Le Bonheur Publique Par M. Louis-Antoine Muratori, Traduit de l'Italien sur l'édition de Luques, 1749 Avec Sa Vie Et Le Catalogue De Ses Ouvrages Par M. Jean François Soli Muratori, son Neveu Le tout extrait et traduit aussi de l'Italien sur l'édition de Venise, 1756. T. 1. A Varsovie: Chez Jean-Auguste Poser ; Et à Paris : Chez J.P. Costard, [ante 20 III] 1773.

[295]Lodovico Antonio Muratori; Gian Francesco Soli Muratori; Timothée Hureau de Livoy, Traité Sur Le Bonheur Publique Par M. Louis-Antoine Muratori, Traduit de l'Italien sur l'édition de Luques, 1749 Avec Sa Vie Et Le Catalogue De Ses Ouvrages Par M. Jean François Soli Muratori, son Neveu Le tout extrait et traduit aussi de l'Italien sur l'édition de Venise, 1756. T. 2. A Varsovie: Chez Jean-Auguste Poser ; Et à Paris : Chez J.P. Costard, [ante 20 III] 1773.

[296]Jean Alphonse Turrettinus, Traité De la Verité de la Religion Chretienne tiré du latin. Section I-II. Geneve: Marc-Michel Bousquet & Co., 1730; Section III: De laVerité de la Revelation Judaique, ibidem, 1731. Egzempliorius su I. Oginskio nuosavybės įrašu saugomas VUB IV 19467/sect. 1-3.

[297]Jean Alphonse Turrettinus, Jacques Vernet, Traité De La Verité De La Religion Chrétienne. Section IV. Geneve: Gosse, 1740.

[298]Jean Alphonse Turrettinus; Jacob Vernet, Traité De La Verité De La Religion Chretienne. Section V et VI: 1. De l'authenticite des livres de Nouveau Testament et 2: Du caractere des fondateurs du christianisme. Geneve: Gosse, 1745.

[299]Jean Alphonse Turrettinus; Jacob Vernet, Traité De La Verité De La Religion Chretienne. Section VII, premiere partie Contenant la preuve de la Divinitée de l'Evangile tirée des miracles qui en ont accompagné la publication. Geneve: Gosse, 1747.

[300]Hieronim Borzęcki; Antoni Borzęcki; Anna Borzęcka, Zbiór krótki historyi Egipskiey y Kartaginskiey. W Grodnie: w drukarni J. K. Mości, 1776.

[301]Nathanael Dvez, Dittionario Italiano et Francese. Dictionnaire italien et françois. Bien curieusement reveu, corrige, et augmente. Geneve: chez Samuel De Tournes, 1678.

[302]Entrétiens de l'âme avec Dieutirés des paroles de Saint Augustin dans ses méditations, ses Soliloques et son Manuel par M. l'abbé Clément, docteur en Théologie, Aumônier ordinaire du Roi de Pologne, duc de Lorraine et de Bar. Varsovie: de l'imprimerie du Roy et de la République au Collège de la Comp de Jesus, 1770.

[303]Dominico Gaspari Guiseppe de Gattinara, Methode facile pour apprendre la langue italienne = metodo facile per imparare la lingua italiana.Braunschweig, [s.n.], 1762.

[304]Jean-Pierre-Nicolas Du Commun, Recueil de diverses poesies du sieur D***[Du Commun].Londres: L'autheur, 1731.

[305]Jean-Georges Lefranc de Pompignon, Le veritable usage de l'autorité séculiere dans les matieres qui concernent la religion. A Avignon: Chez François Girard, 1753.

[306]Vincent Martinelli, Histoire critique de la vie civile, et lettres familièrs traduites de l'italien. Tome Primier. Paris: Rozet, 1773.

[307]Vincent Martinelli, Histoire critique de la vie civile, et lettres familièrs traduites de l'italien. Tome Second. Paris: Rozet, 1773.

[308]Jacob Friedrich von Bielfeld, Les premiers traits de l'érudition universelle, ou Analyse abregée de toutes les sciences, des beaux-arts et des belles-lettres. Leide: chés Samuel et Jean Luchtmans, 1767. Arba:

Jacob Friedrich von Bielfeld, L'érudition universelle, ou Analyse abrégée de toutes les sciences, des beaux-arts et des belles-lettres. Tome premier [-quatrième]. A Berlin: [s.n.], 1768.

[309]Tas pats veikalas.

[310]La folie des prétendus esprits-forts, des impies, des indifférents et des séparatistes. Tome Primier. Berlin: Aux dépens de la Compagnie, 1753.

[311]La folie des prétendus esprits-forts, des impies, des indifférents et des séparatistes. Tome Second. Berlin: Aux dépens de la Compagnie, 1753.

[312]Antanas Sikorskis, Vilniaus bernardinų vienuolyno gvardijonas 1780–1781, žr. JANONIENĖ, Rūta. Bernardinų bažnyčia ir konventas Vilniuje, p. 399.

[313]Dominykas Dombrovskis, prieš 1787 m. rūpinosi Troškūnų bernardinų bažnyčios statyba, buvo šio vienuolyno gvardijonas, jam vadovaujant atnaujintas vienuolynas ir 1782–1787 m. sudarytas Troškūnų bernardinų vienuolyno bibliotekos katalogas, žr. PACEVIČIUS, Arvydas. Vienuolynų bibliotekos Lietuvoje 1795–1864 m. Vilnius, 2005, p. 231.