Knygotyra ISSN 0204-2061. (Online) ISSN 2345-0053

2019. 72 DOI: https://doi.org/10.15388/Knygotyra.2019.72.24

Rygoje saugomos Martyno Liudviko Rėzos Abrahamui Jakobui Penzeliui siųstos knygos

Ernesta Kazakėnaitė
Lietuvių kalbos instituto
Raštijos paveldo tyrimų centras
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva
El. paštas e.kazakenaite@gmail.com

Santrauka. Straipsnyje pristatoma ir aprašoma su dviem Martyno Liudviko Rėzos siuntomis Abrahamui Jakobui Penzeliui susijusi problematika. Daugiausia dėmesio jame skiriama pirmajai siuntai (1818), kurios egzempliorių yra žinoma de visu. Straipsnio tikslas – apžvelgti Latvijos universiteto Akademinėje bibliotekoje Rygoje saugomas Rėzos 1818 m. Penzeliui siųstas knygas, objektas – jose esantys įrašai. Akstinas tyrimui buvo nauji užtikti įrašai, leidžiantys teigti, kad Rygoje saugomos ne dvi ar trys lietuviškos Rėzos siųstos knygos, bet yra pagrindo manyti, kad penkios. Straipsnyje pateikiama naujos ir aktualios informacijos, papildančios ankstesnių Rėzos veiklos tyrėjų įžvalgas, tačiau klausimas dėl baigtinio siųstų knygų sąrašo vis dar lieka atviras ateities tyrimams.

Reikšminiai žodžiai: Abrahamas Jakobas Penzelis, Martynas Liudvikas Rėza, lietuviškos knygos, Latvijos universiteto Akademinė biblioteka, Ryga, XIX a. pradžia.

Books in Riga sent by Martin Ludwig Rhesa to Abraham Jakob Penzel

Summary. Martin Ludwig Rhesa sent Lithuanian books to Abraham Jakob Penzel in Jena twice: in May 1818 and in the spring of 1819. Although this is a well-known fact, there is a lack of knowledge concerning which and how many books were in those two packages. Rhesa himself, in a letter to Scheffner dated April 1819, mentioned the following three books from the second package:

1) A new edition of the Lithuanian Bible published by Rhesa (1816);

2) Gottfried Ostermeyer’s Erste Littauische Liedergeschichte (1793);

3) Gotthard Friedrich Stender’s Neue vollständigere Lettische Grammatik, Nebst einem hinlänglichen Lexico.

But it is a mere drop in the ocean, as it is known that Rhesa not only bought books for this occasion, but also added 12 books from his own book collection, and a bundle from Ostermeyer.

We also know little about the content of the first package sent to Penzel in May 1819. There are few books in the Latvian Academic Library that have inscriptions with the name Penzel in them. As it is clear from the published copies of the inscriptions (see pictures in this paper), in all of those, Rhesa is mentioned as a sender – all except for one book without any coherent record, which this paper concludes is also one of the books sent by Rhesa. This paper concludes that the following is the list of the books from 1818 (the first three in the list were noticed years ago by Tumelis and Jovaišas):

1. May 29, 1818

Christian Daniel Hassenstein Nuſidawimai βwento Karawimo (1814) (LU AB sign: D6 5813);

2. May 31, 1818

Nathaniel Friedrich Ostermeyer Graudenimo balsas (1818) (LU AB sign: D6 5787);

3. June 1, 1818

Nathaniel Friedrich Ostermeyer Nedel=Dienos knygeles, krikſʒ́ćʒoniems ſuraβytos (1818), (LU AB sign: D6 5517);

4. June 2, 1818

Adam Friedrich Schimmelpfennig Iß naujo pérveiʒdėtos ir pagérintos giesmiû=Knygos (1791), kartu su Danielio Kleino Naujos labbay priwalingos ir Dußoms naudingos Maldû Knygélos (LU AB sign: D6 5515);

5. (without a provenance of Penzel himself)

Christian Daniel Hassenstein Kaip krikßcʒonißzka Wiera bey Baznycʒia, Ʒmonû pagadinta (1818) (LU AB sign: D6 5518);

6. (supposedly)

Christian Donaleitis Das Jahr in Vier Gesängen: Ein Ländliches Epos (1818).

Keywords: Abraham Jakob Penzel, Martin Ludwig Rhesa, Lithuanian books, Latvian Academic Library, Riga, early 19th century.

Received 2019/04/17. Accepted 2019/05/20.
Copyright © 2019 Ernesta Kazakėnaitė. Published by Vilnius University Press
This is an Open Access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution Licence, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.

Apie Jėnos universiteto lektoriaus Abrahamo Jakobo Penzelio[1] ir lietuvių autorių ryšius rašyta ne kartą[2]. Vienas naujausių darbų šia tema yra Liucijos Citavičiūtės straipsnis[3], kuriame išsamiai apžvelgta ir pristatyta lituanistikai vertinga korespondencija, saugoma Goethe’ės ir Schillerio archyve Veimare, bei nemaža dalis skiriamà ir Martyno Liudviko Rėzos bei Penzelio ryšiams. Perskaičius minėtą straipsnį dėmesį patraukė autorės aptartas mįslingas Penzeliui siųstų Rėzos knygų sąrašo klausimas, kuris tapo šio straipsnio tikslu, nes dar 2017 m., peržiūrint Rygoje saugomas lituanistines knygas, jų užtikta kiek daugiau, nei, pasirodo, iki šiol tyrėjų žinota. Kadangi jose esama išsamių Penzelio įrašų, kurie lig šiol literatūroje atspindėti gana fragmentiškai, vienas iš straipsnio uždavinių – pateikti ne tik jų perrašus ir vertimus, tačiau ir fotografuotines originalo kopijas. Už šią galimybę nuoširdžiai dėkoju Latvijos universiteto Akademinės bibliotekos darbuotojoms, leidusioms publikuoti knygų įrašus bei padėjusioms ieškoti lituanistinių knygų. Taip pat už pagalbą šifruojant 2 ir 10 paveiksluose esančius įrašus dėkoju dr. Liucijai Citavičiūtei, Vilijai Gerulaitienei, dr. Manfredui von Boetticheriui bei kitiems artimiems kolegoms.

Rėzos siuntos Penzeliui

Reikia pripažinti, kad painiavos tyrėjų darbuose netrūksta[4], tačiau iš apžvelgtos medžiagos galima spręsti, kad Rėza Penzeliui lietuviškų knygų siuntė du kartus – pirmą kartą Johanno Georgo Scheffnerio paragintas[5] siuntė 1818 m. gegužę, o vėliau ir 1819 m. ankstyvą pavasarį (greičiausiai kovą ar pačioje balandžio pradžioje), kartu pridėdamas ir Ostermeyerio perduotą ryšulėlį. Vis dėlto tik pirmoji siunta pasiekė adresatą, nes antroji paruošta jau po Penzelio mirties. Nei pirmosios, nei antrosios knygų siuntos turinys nėra dokumentuotas ir tiksliai žinomas. L. Citavičiūtė[6], remdamasi Juozu Tumeliu[7], teigia, kad pirmajame siuntinyje buvo Nathanielio Friedricho Ostermeyerio religinių pamokymų knygelė Graudenimo balsas (1818) ir meditacijų bei giesmių knygelė Nedeldienos knygelės (1818), bei spėja, taip paantrindama Juozui Eretui[8], kad turėjo būti ir Donelaičio Metai (1818), apie kuriuos Penzelis dar tais pačiais metais paskelbė recenziją[9]. Prie L. Citavičiūtės paminėtų pirmosios siuntos knygų reikėtų pridėti dar vieną, kurią mini Albinas Jovaišas[10] ir iš dalies J. Tumelis[11], tai – Christiano Danieliaus Hassensteino karo su Napoleonu istorija Nuſidawimai βwento Karawimo (1814). Taigi, iš viso iki šiol tiksliai žinomos trys pirmosios siuntos knygos, visos saugomos Rygoje, Latvijos universiteto Akademinėje bibliotekoje (toliau – LU AB); ketvirtoji – tik spėjimas, nors pagrįstas ir įtikinamas[12].

Apie antrojo, 1819 m. siuntinio turinį taip pat beveik nieko nežinoma, išskyrus tai, ką pats Rėza paminėjo ataskaitiniame laiške Scheffneriui[13] (1819 m.) ir vėliau Goethe’ei (1826 m.)[14]. Iš jų išryškėja, kad siuntinio būta palyginti didelio, nes Rėza ne tik iš antikvaro Ferdinando Raabės bei spaustuvininko Georgo Friedricho Hartungo nupirkęs knygų už šiam tikslui patikėtus 10 talerių, tačiau į dėžę pridėjęs dar 12 knygų iš savo bibliotekos bei Ostermeyerio paruoštą ryšulėlį, kurio turinio, kaip rašo, pats nežinojo. Gali būti, kad būtent dėl siuntinio dydžio Scheffneris jį kiek sulaikęs ir liepęs palaukti progos perduoti be mokesčio[15]. Tokia proga tapo Karaliaučiaus profesoriaus Johanno Friedricho Krausės paskyrimas generaliniu superintendentu Veimare, kuris yra vos keliasdešimt kilometrų nuo Jėnos[16]. Nors apie paskyrimą buvo rašoma 1819 m. kovo 19 dieną[17], o oficialiai šias pareigas Krausė pradėjo eiti tik gegužę[18], kaip ir iš 1819 m. sausio 24 dienos Penzelio laiško matyti, apie tai žinota gerokai prieš tai. Vis dėlto nėra tiksliai žinoma, kada Krausė išvyko iš Karaliaučiaus ir ar spėjo perduoti siuntą Penzeliui. Rėza 1826 metais rašė, kad pats nieko nežino apie siuntos ir joje buvusių rankraščių likimą, kurią įdavęs į Veimarą vykstančiam Krausei, bei pridūrė, kad būtų gaila, jei tie Lietuvą liečiantys dalykai žūtų[19]. Taigi, net ir praėjus septyneriems metams Rėza, atrodo, buvo nepraradęs vilties dėl siuntinio turinio išsaugojimo. Greičiausiai žinia apie 1820 m. organizuotą aukcioną, kuriame buvo išparduota Penzelio asmeninė biblioteka[20], jo nebuvo pasiekusi.

Iš visų 1819 m. siuntinio knygų tiksliai žinomos trys, paminėtos paties Rėzos[21], t. y. naujasis Rėzos parengtas lietuviškos Biblijos leidimas (1816), Gottfriedo Ostermeyerio lietuviškų giesmių istorija Erste Littauische Liedergeschichte (1793) bei Gotthardo Friedricho Stenderio latvių kalbos gramatika su žodynu Neue vollständigere Lettische Grammatik, Nebst einem hinlänglichen Lexico[22]; apie likusias antrojo siuntinio knygas daugiau šiuo metu nežinoma. Taip pat nepavyko rasti informacijos, kur nukeliavo ar liko šio siuntinio knygos; įprastai, sekant pačiu Rėza[23], tyrėjų rašoma, kad jos dingo. Nei Ostermeyerio giesmių istorijos, nei Rėzos Biblijos LU AB nepavyko rasti, o Stenderio veikale, kurių saugomas ne vienas, su lituanistika susijusių įrašų nematyti. Taigi, šiuo metu de visu antrojo siuntinio knygų, atrodo, nėra žinoma, nors nekyla abejonių, kad bent dalis jų yra išlikusi iki šių dienų.

Rygoje saugomų Rėzos siųstų lietuviškų knygų proveniencijos

Apie pirmajame, 1818 metų, siuntinyje buvusias Ostermeyerio knygas žinoma iš J. Tumelio, kurias jis užtikęs Rygoje, dabartinėje Latvijos universiteto Akademinėje bibliotekoje[24], ir paminėjęs tai Lietuvos TSR bibliografijoje[25]. Tiek dėl jų, tiek dėl Hassensteino knygos priklausymo Penzeliui abejonių nekyla, nes jose esantys įrašai išskirtinai išsamūs – nurodytas ne tik gavėjas, bet ir siuntėjas, įrašo data bei glausta informacija apie antraštiniame lape nenurodytą knygos autorių, taip pat į vokiečių kalbą išversti ir lietuviški pavadinimai. Vis dėlto knygose minėtos informacijos pateikimas skiriasi, todėl esant galimybei toliau aptariami visi įrašai, iliustruojant ir fotografuota kopija, nes Lietuvos TSR bibliografijoje jie teikiami fragmentiškai[26]. Gautos knygos Penzelio pasirašytos vis kitą dieną, būtent tokia chronologine tvarka ir pristatoma toliau.

Pirmoji iš trijų žinomų knygų – Hassensteino istorija – Penzelio pasirašyta 1818 m. gegužės 29 dieną. Šis 97 psl. LU AB knygos egzempliorius bibliografijoje paminėtas kaip vienintelis tuo metu žinomas[27]. Knyga neturi viršelio, pirmasis puslapis yra antraštinis, todėl, priešingai nei kitose, įrašas įterptas laisvose antraštinio puslapio apačios eilutėse (žr. 1 pav.):

Vom Pfarrer Haßenstein in Piktu=

pönen beÿ Tilsit

Abraham Jakob Penzel Jena 29. Mai

1818

Geschenck des Hr. Prof. Rhesa.

Pažodinis vertimas:

Nuo pastoriaus Hassensteino Piktu-

pėnuose prie Tilžės

Abrahamas Jakobas Penzelis Jėna gegužės 29 d.

1818

Dovana p. prof. Rėzos.

???

1 pav. Hassensteino Nuſidawimai βwento Karawimo (1814; LU AB egzempliorius; sign: D6 5813)

Fizinė egzemplioriaus būklė yra gera, įrišas neturi viršelio, todėl neapsaugotų pirmųjų lapų kraštai kiek sulankstyti (žr. 1 pav.), popierius pageltęs, lapai dėmėti. Be minėto įrašo nurodytini dar keli, iš besiskiriančios rašalo spalvos sprendžiant, daryti skirtingu metu:

1) antraštiniame lape lygiagrečiai lietuviškiems žodžiams į vokiečių kalbą išverstas pavadinimas – „Geschichte des heiligen Krieges“ (žr. 1 pav.);

2) 7 knygos puslapio apačioje, kairėje pusėje ranka apverstai įrašyti inicialai[28] (žr. 2 pav.);

3) paskutiniame knygos puslapyje juodu rašalu įrašyta „Jena 1820“, o toliau galbūt suma – „1 g(?) 6 d“[29] (žr. 3 pav.).

???

2 pav. Hassensteino Nuſidawimai βwento Karawimo (1814) 7 puslapis (LU AB egzempliorius; sign: D6 5813)

???

3 pav. Hassensteino Nuſidawimai βwento Karawimo (1814) polapis (LU AB egzempliorius; sign: D6 5813)

Likę priklausymą liudijantys atributai yra bibliotekų įrašai:

4) XIX ir XX a. antspaudai, kurių esama keturiuose puslapiuose (antraštiniame – mėlynu rašalu „Pārbaudīts (?)“, juodu rašalu „Bibliothek der Lett. Liter. Societaet.“; antrajame (kairiajame) antraštiniame – „Latvijas PSR Zinātņu akademija Fundamentālā biblioteka dib. 1524“, „ZA FB R17298“, „Pārb. 1952“ (visi mėlynu rašalu); 96 ir kairiajame polapyje taip pat mėlynu rašalu – „Latvijas PSR Zinātņu akademija Fundamentālā biblioteka dib. 1524“);[30]

5) 17 psl. mėlynu rašikliu įrašytas bibliotekos knygos numeris „R 17298“.

Antroji iš žinomų knygų – Ostermeyerio 20 psl. pamokymų knygelė Graudenimo balsas (1818) – Penzelio pasirašyta 1818 m. gegužės 31 dieną. Šis LU AB egzempliorius yra vienas iš dviejų išlikusių iki šių dienų[31]. Tai siūtinė brošiūra minkštuoju viršeliu, labai geros fizinės būklės, nors lapai pageltę ir dėmėti. Rišlių įrašų joje yra keliuose puslapiuose:

a) knygos viršelyje Penzelio ranka įrašyta (žr. 4 pav.):

An

Herrn Professor Rhesa

und

durch selbigen an mich

Abraham Jacob Penzel

Jena den 31ten Mai

1818

Πολλη χαρις ἀυτῳ!

Pažodinis vertimas:

Ponui Profesoriui Rėzai

ir

per jį man

Abrahamui Jacobui Penzeliui

Jėna gegužės 31 d.

1818

Didelė padėka jam!

???

4 pav. Ostermeyerio Graudenimo balsas (1818) viršelis (LU AB egzempliorius; sign: D6 5787)

b) kitoje viršelio pusėje, priešlapyje, taip pat įrašyta (žr. 5 pav.):

Stimme der Warnung.

V. Ostermeÿer, Prediger zu

Kalleninken, und Sohn des

Predigers in Plibischken, der

ehemals mein Lehrer im

Litthauischen war.

Pažodinis vertimas

Graudenimo balsas

A[utorius] Ostermeyeris, pamokslininkas

Kalnininkuose, ir sūnus

pamokslininko Plybiškėse, kuris

kadaise mano mokytojas

lietuvių kalbos buvo.

???

5 pav. Ostermeyerio Graudenimo balsas (1818) priešlapis (LU AB egzempliorius; sign: D6 5787)

Iš kitų egzemplioriaus ypatybių paminėtini tik bibliotekos atributai:

1) 17 psl. mėlynu rašalu įrašyta „R 17306“;

2) trijuose puslapiuose esama XIX ir XX a. antspaudų (antraštiniame – „Pārbaudīts: L. G.“, „Bibliothek der Lett. Liter. Societaet.“; kairiajame antraštiniame – „Latvijas PSR Zinātņu akademija Fundamentālā biblioteka dib. 1524“, „ZA FB R17306“, „Pārb. 1952“; ir 20 psl. – „Latvijas PSR Zinātņu akademija Fundamentālā biblioteka dib. 1524“).

Paskutinė, trečioji žinoma siųsta knyga – 48 psl. Ostermeyerio Nedel = Dienos knygeles, krikſʒ́ćʒoniems ſuraβytos (1818) – Penzelio pasirašyta 1818 m. birželio 1 dieną. Tai vienintelis šiuo metu žinomas knygos egzempliorius[32]. Knyga yra siūtinė brošiūra minkštuoju viršeliu, geros fizinės būklės, nors lapai pageltę bei yra kelios rašalo dėmelės (30 psl.), atsiradusios, regis, spausdinant; taip pat esama didesnių patamsėjimų (14 psl.). Penzelio įrašas priešlapyje yra toks (žr. 6 pav.)[33]:

Abraham Jacob Penzel. Jena,

den 1sten Junius

1818

Verfaßer ist Ostermeÿer, Pfarrer

in Kallelinken; er ist Sohn

des Predigers in Pli-

bischnen, meines

ehemaligen

litthauischen

Lehrers.

Andenken des Herrn Pr. Rhesa.

Πολλη χαρις ἀυ:

τῳ

Pažodinis vertimas:

Abrahamas Jakobas Penzelis. Jėna,

birželio 1 d.

1818

Autorius yra Ostermeyeris, pastorius

Kalnininkuose; jis yra sūnus

pamokslininko Ply-

biškėse, mano

buvusio

lietuvių kalbos

mokytojo.

Dovana pono pr. Rėzos.

Didelė padėka jam

???

6 pav. Ostermeyerio Nedel = Dienos knygeles, krikſʒ́ćʒoniems ſuraβytos (1818) priešlapis (LU AB egzempliorius; sign: D6 5517)

Be cituoto įrašo, dar yra:

1) antraštiniame lape Penzelio ranka lygiagrečiai pavadinimo žodžiams pateiktas vertimas į vokiečių kalbą „Sontags Buch“ (žr. 7 pav.);

???

7 pav. Ištrauka iš Ostermejerio Nedeldienos knygelės (1818) antraštinio lapo (LU AB egzempliorius; sign: D6 5517)

2) antraštiniame lape pieštuku laužtiniuose skliaustuose įrašyta „Ostermeyer“;

3) 17 psl. bibliotekos įrašas mėlynu rašalu „R 17314“;

4) XIX ir XX a. bibliotekų antspaudai (antraštiniame lape –„Pārbaudīts: A(?). G.“, „Bibliothek der Lett. Liter. Societaet.“; 2 psl. – „Latvijas PSR Zinātņu akademija Fundamentālā biblioteka dib. 1524“ ir „ZA FB R 17314“; 48 psl. – „Latvijas PSR Zinātņu akademija Fundamentālā biblioteka dib. 1524“).

Taigi, visose trijose knygose proveniencija aiški, išsami ir yra labai vertinga, nes būtent iš jų tyrėjų sprendžiama, kas buvo minėtų anoniminių knygų autorius. Be to, išryškėja, kad Penzelis lietuvių kalbos mokęsis iš Siegfriedo Ostermeyerio. Įrašai formaliai visuose leidiniuose skiriasi, tačiau rašyti beveik ištisai vokiškai. Egzempliorius jungia ir viena įdomybė – visi beveik iš eilės pasirašyti kitą dieną, atitinkamai 1818 metų penktadienį, sekmadienį ir pirmadienį. Tai ragina kelti klausimą – ar buvo knyga, kurią Penzelis pasirašė ir šeštadienį, t. y. gegužės 30 d.? Į jį atsakyti turimos informacijos nepakanka, tačiau de visu peržvelgus LU AB saugomas lituanistines knygas jau galima pridėti, kad yra žinoma ir antradienį pasirašyta knyga.

Kitos Rygoje saugomos Rėzos siųstos knygos

Be minėtų trijų Penzeliui siųstų knygų, Rygoje LU AB Misinio kolekcijoje saugoma dar viena, kurios priešlapyje (avantitule) 1818 m. birželio 2 dieną ranka lotyniškai įrašyta (žr. 8 pav.):

E libris Biblioth

Abrah: Iac: Penzel

Ienae a. d. II Junii

CD. D. CCC. XVIII

RHESAE donum

Πολλη χαρις

ἀυτῳ

Pažodinis vertimas:

Iš knygų bibliotekos

Abrah[amo] Iac[obo] Penzelio

Jėna birželio 2 d.

1818

Rėzos dovana

Didelė padėka

jam

???

8 pav. Schimmelpfennigio Iß naujo pérveiʒdėtos ir pagérintos giesmiû=Knygos (1791) (LU AB egzempliorius; sign: D6 5515)

Vadinasi, ši 1791 m. išspausdinta Adamo Friedricho Schimmelpfennigio Iß naujo pérveiʒdėtos ir pagérintos giesmiû=Knygos, įrišta su Danielio Kleino Naujos labbay priwalingos ir Dußoms naudingos Maldû Knygélos (1791), taip pat yra gauta dovanų iš Rėzos kartu su kitais leidiniais. Vis dėlto svarbu paminėti, kad nors Lietuvos TSR bibliografijoje šis egzempliorius yra registruotas ir įvardytas kaip vienintelis žinomas išlikęs giesmyno egzempliorius, apie įrašus priešlapyje ir polapyje apraše neužsimenama[34].

LU AB saugoma knyga yra geros fizinės būklės, vidiniai lapai tvarkingi, tačiau įrišo kokybė nėra gera, odinis viršelis gerokai pasidėvėjęs, nebelikę nė vienos iš dviejų sagčių. Sunku pasakyti, kaip ši ar kitos knygos atsirado Rygoje. Gali būti, kad buvo nupirktos aukcione, kuris vyko 1820 m. sausio 17 dieną[35]. Tą iš dalies paliudija polapyje esantis įrašas, randamas ir kitoje iš žinomų knygų (plg. 3 pav.):

Jena 1820

3 d

???

9 pav. Įrašas Schimmelpfennigio Iß naujo pérveiʒdėtos ir pagérintos giesmiû=Knygos (1791) polapyje (LU AB egzempliorius; sign: D6 5515)

Nors komentuojant 3 paveiksle esantį panašų įrašą teigta, kad d greičiausiai žymi sumą denarais, čia tokia suma kiek stebina, nes keista, kad brošiūrinio tipo knygelė būtų gerokai brangesnė nei šis solidžios apimties oda aptrauktas Schimmelpfennigio leidinys.

Veikiausiai prie siųstų knygų sąrašo reikia pridėti dar vieną – Christiano Danieliaus Hassensteino Kaip krikßcʒonißzka Wiera bey Baznycʒia, Ʒmonû pagadinta (1818). Šis 164 puslapių kietuoju viršeliu įrištas egzempliorius LB yra registruotas kaip vienas iš kelių tuo metu žinomų[36]. LU AB saugomos knygos fizinė būklė gera, įrišas tvarkingas, nors oda aptraukta nugarėlė nusidėvėjusi; lapai pageltę, tačiau nenudėvėti. Knygoje, priešingai nei anksčiau minėtose, nėra proveniencijos – visi priešlapiai yra švarūs. Vis dėlto mintį, kad ji galėjo būti priklausiusi Penzeliui ir gauta iš Karaliaučiaus, kelia du įrašai:

1) 7 psl. kairės pusės apačioje apverstai įrašyti inicialai[37], pasirašyti ta pačia ranka kaip ir kitoje Hassensteino knygoje, kuri turėta Penzelio (plg. 2 ir 10 pav.);

2) polapyje pieštuku įrašyta „Jena 1820“ ir galbūt „1 g(?) 3 d“ (žr. 11 pav.), vadinasi, parduota kartu su kitomis Penzelio turėtomis knygomis (žr. 3 ir 9 pav.).

???

10 pav. Įrašas Hassensteino Kaip krikszczoniszka wiera [...] (1818) 7 puslapyje (LU AB egzempliorius; sign: D6 5518)

???

11 pav. Įrašas Hassensteino Kaip krikszczoniszka wiera [...] (1818) polapyje (LU AB egzempliorius; sign: D6 5518)

Vis dėlto, nors šie atributai sutampa su anksčiau minėtomis knygomis, Rėzos siųstomis 1818 metais, kyla klausimas, kodėl joje nėra jokio Penzelio įrašo ir kodėl polapyje įrašas darytas pieštuku, nors kitose knygose rašyta rašalu. Galimi įvairūs spėjimai, pvz., žinant, kad Penzelis lituanistinės literatūros prašęs ne vieno asmens[38], būtų galima pamanyti, kad tai ne Rėzos siųsta knyga, bet kieno nors kito. Tačiau toks spėjimas nėra įtikimas, nes knygos pratarmė autoriaus pasirašyta 1818 metų „gegužinnije“, taigi, anksčiau ji negalėjo būti išsiųsta, o tuo metu lituanistines knygas jam siuntė Rėza. Kitas šiuo metu sunkiai patikrinamas spėjimas – kad tai knyga iš antrojo siuntinio, galbūt pasiekusio Penzelio namus po jo mirties. Tačiau ir šis atrodo sunkiai įtikimas, nes nėra žinoma, koks buvo antrojo siuntinio likimas (ar jis apskritai pasiekė adresatą ir pasiliko Jėnoje) ir nė viena kita knyga iš jo šiuo metu nėra de visu žinoma. Be to, knygos 7 psl. esantis įrašas (plg. 2 ir 10 pav.) sutampa su viena 1818 m. siuntinio knyga. Taigi, abejonių, kad ši Hassensteino knyga buvo skirta Penzeliui, nekyla, tačiau klausimas, kada ir kieno ji buvo siųsta, lieka atviras. Į jį būtų galima atsakyti galbūt radus panašių inicialų kitose knygose ar išsiaiškinus, ką jie tiksliai reiškia.

Apibendrinimas

Rėza Penzeliui į Jėną knygų siuntė du kartus – 1818 m. gegužę ir 1819 m. ankstyvą pavasarį. Nors nė vienos siuntos lituanistinių knygų sąrašas nėra dokumentuotas ir žinomas, dalį jo galima atsekti remiantis Penzelio įrašais iš Rėzos gautose knygose. Tokių rasta keturiose 1818 m. siuntos Penzeliui knygose, saugomose Latvijos universiteto Akademinėje bibliotekoje Rygoje, tačiau yra pagrindo manyti, kad prie žinomo sąrašo galime pridėti dar dvi:

Įrašo data

Knyga
  1. 1) 1818 m. gegužės 29 d.

Christiano Danieliaus Hassensteino Nuſidawimai βwento Karawimo (1814) (LU AB sign: D6 5813);
  1. 2) 1818 m. gegužės 31 d.

Nathanielio Friedricho Ostermeyerio Graudenimo balsas (1818) (LU AB sign: D6 5787);
  1. 3) 1818 m. birželio 1 d.

Nathanielio Friedricho Ostermeyerio Nedel = Dienos knygeles, krikſʒ́ćʒoniems ſuraβytos (1818), (LU AB sign: D6 5517);

  1. 4) 1818 m. birželio 2 d.

Adamo Friedricho Schimmelpfennigio Iß naujo pérveiʒdėtos ir pagérintos giesmiû=Knygos (1791) kartu su Danielio Kleino Naujos labbay priwalingos ir Dußoms naudingos Maldû Knygélos (LU AB sign: D6 5515);

5) (nepasirašyta, neaišku, ar iš to paties siuntinio)

Christiano Danieliaus Hassensteino Kaip krikßcʒonißzka Wiera bey Baznycʒia, Ʒmonû pagadinta (1818) (LU AB sign: D6 5518);

6) (spėjama)

Kristijono Donelaičio [Christian Donaleitis] Das Jahr in Vier Gesängen: Ein Ländliches Epos (1818).

Pirmosiose keturiose de visu peržiūrėtose knygose esantys Penzelio įrašai yra labai išsamūs ir vertingi, leidžiantys nustatyti anoniminių knygelių autorių bei rodantys, kad Penzelis lietuvių kalbos mokėsi iš Siegfriedo Ostermeyerio. Kaip matyti iš straipsnyje publikuotų paveikslų, įrašai gali būti įdomios analizės objektas, nes visi savo struktūra ir forma skiriasi, be to, pasirašyti vis kitą dieną. Trijuose iš keturių leidinių įrašai daugiausia vokiški (su kitų kalbų intarpais), tačiau giesmių knygoje įrašyta lotyniškai (su graikiška padėka). Sunku pasakyti, kaip ir kada šios knygos pateko į Rygą, tačiau trijose iš penkių pažymėta, kad jos buvo parduodamos Jėnoje 1820 m. Taigi, galėjo būti įsigytos 1820 m. sausio 17 d. ar vėlesniame aukcione. Vis dėlto nėra žinoma, kas Vokietijoje jas įsigijo, tačiau, iš antspaudų sprendžiant, vėliau visos penkios priklausė Latvių literatūrinės draugijos, pradėjusios veikti 1824 m., bibliotekai ir taip buvo išsaugotos iki šių dienų.

Antrojo, 1819 m. siuntinio knygų Rygoje nerasta, tačiau iš Rėzos laiško Scheffneriui nedidelė dalis yra žinoma, tai:

  1. Rėzos parengta lietuviška Biblija (1816);
  2. Gottfriedo Ostermeyerio Erste Litthauische Liedergeschichte (1793);
  3. Gotthardo Friedricho Stenderio Neue vollständigere Lettische Grammatik, Nebst einem hinlänglichen Lexico (tikslaus siųsto leidimo (XVIII a. iš viso pasirodė trys: 1761, 1763 ir 1783 m.) Rėza laiške nenurodė).

Visos šios knygos yra iš Rėzos minėtų 12 asmeninės bibliotekos knygų, tačiau yra žinoma, kad ruošdamasis antrajam siuntiniui Rėza taip pat nupirko knygų iš antikvaro Raabės bei spaustuvininko Hartungo ir į dėžę pridėjo dar Ostermeyerio paruoštą ryšulėlį. Taigi, absoliuti dauguma Rėzos Penzeliui siųstų lituanistinių knygų šiuo metu dar yra nežinomos.

Šaltiniai ir literatūra

  1. Aleknavičienė, Ona; Šinkūnas Mindaugas. Rankraštiniai Gotfrydo Ostermejerio įrašai jo knygos Erste Littauische Liedergeschichte (1793) egzemplioriuje Žemutinės Saksonijos valstybinėje ir Göttingeno universiteto bibliotekoje. Senoji Lietuvos literatūra, 2016, t. 42, p. 137–166.
  2. Allgemeine deutsche Real-Encyclopaedie für die gebildeten Stände (12–13), Leipzig: Brockhaus, 1829.
  3. APĪNIS, Aleksejs (ed.). Seniespiedumi latviešu valodā, 1525–1855: Kopkatalogs. Rīga: Latvijas Nacionālā bibliotēka, 1999.
  4. Bulling, Karl. A. J. Penzel und Chr. L. Lenz, Zwei Bittsteller aus Goethes Spätzeit. Fünf unbekannte Briefe zur Geschichte der Jenaer Bibliothek. Jahrbuch der Goethe-Gesellschaft, 1950, t. 12, p. 260–275.
  5. Citavičiūtė, Liucija. Iš Goethe’s ir Schillerio archyvo Weimare: Abrahamo Jakobo Penzelio, Johanno Wolfgango von Goethe’s ir Martyno Liudviko Rėzos laiškai dėl lietuvių dainų rinkinio Dainos oder Litthauische Volkslieder (1825). Archivum Lithuanicum, 2017, t. 19, p. 197–242.
  6. Döring, Heinrich. Die gelehrten Theologen Deutschlands im achtzehnten und neunzehnten Jahrhundert: nach ihrem Leben und Wirken. Orla: J. K. G. Wagner, 1832.
  7. Eretas, Juozas. Rėzos santykiai su Goethe. Athenaeum, 1938, t. 9(2), p. 1–55.
  8. Jovaišas, Albinas. Liudvikas Rėza. Vilnius: Vaga, 1969.
  9. Gerulaitienė, Vilija. Abrahamas Jakobas Penzelis ir Rytų Prūsija. Iš KIAUPA, Zigmantas (sud.). Kultūrų sankirtos. Vilnius: Diemedis, 2000a, p. 326–346.
  10. Gerulaitienė, Vilija. Abraham Jakob Penzel und sein Interesse an der litauischen Literatur in Ostpreußen. Annaberger Annalen über Litauen und deutsch-litauische Beziehungen, 2000b, t. 8, p. 69–81. https://doi.org/10.15388/kn.v71i0.12277
  11. Grosherzogl. S. Weimar=Eisenachisches Regierungs=Blatt auf das Jahr 1819. Saxe-Weimar-Eisenach, 1819.
  12. Kaunas, Domas. Ar Kristijonas Donelaitis turėjo asmeninę biblioteką. Knygotyra, 2015a, t. 64, p. 44–62. https://doi.org/10.15388/kn.v64i0.8213
  13. Kaunas, Domas. Überlegungen zu Existenz und Aufbau der Hausbibliothek von Kristijonas Donelaitis. Annaberger Annalen über Litauen und deutsch-litauische Beziehungen, 2015b, t. 23, p. 271–292. https://doi.org/10.15388/kn.v71i0.12277
  14. Kaunas, Domas. Kristijono Donelaičio atminties paveldas: studija. Vilnius: Akademinė leidyba, 2016.
  15. Köppe, Hans. Abraham Jakob Penzels Lebensirrfahrten. Leipzig: Reclam, 1936.
  16. Lietuvos TSR bibliografija. Serija A. Knygos lietuvių kalba, t. 1: 1547–1861. Vilnius: Mintis, 1969.
  17. Lietuvos bibliografija. Serija A: Knygos lietuvių kalba, t. 1: 1547–1861 (Papildymai). Vilnius: Mintis, 1990.
  18. Penzel, Abraham Jacob. Königsberg, gedruckt b. Hartung: Das Jahr, in vier Gesängen. Jenaische Allgemeine Literaturzeitung, 1818, t. 152, August, p. 297–302.
  19. Rėza, Liudvikas. Lietuvių liaudies dainos 2. Paruošė Albinas Jovaišas. Vilnius: Vaga, 1964.
  20. Rėza, Martynas Liudvikas. Raštai I. Sud. Liucija Citavičiūtė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2011.
  21. Rėza, Martynas Liudvikas. Raštai IV. Sud. Liucija Citavičiūtė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2014.
  22. Warda, Arthur (Hg.). Briefe an und von Johann George Scheffner. Bd. 3. München, Leipzig: Duncker & Humblot, 1928.

[1]Abrahamas Jakobas Penzelis (Abraham Iacob Penzel) – žinomas vokiečių filologas, intelektualas, gimęs 1749 m. lapkričio 17 d. Tertene prie Desau Saksonijos-Anhalto žemėje, miręs 1819 m. kovo 16 d. Jėnoje (daugiau žr. Gerulaitienė, Vilija. Abrahamas Jakobas Penzelis ir Rytų Prūsija. Iš KIAUPA, Zigmantas (sud.). Kultūrų sankirtos. Vilnius, 2000a, p. 326–346).

[2]Eretas, Juozas. Rėzos santykiai su Goethe. Athenaeum, 1938, t. 9(2), p. 1–55; Jovaišas, Albinas. Liudvikas Rėza. Vilnius, 1969; Gerulaitienė, Vilija. Abrahamas Jakobas Penzelis ir Rytų Prūsija, p. 326–346; Gerulaitienė, Vilija. Abraham Jakob Penzel und sein Interesse an der litauischen Literatur in Ostpreußen. Annaberger Annalen über Litauen und deutsch-litauische Beziehungen, 2000b, t. 8, p. 69–81; Kaunas, Domas. Ar Kristijonas Donelaitis turėjo asmeninę biblioteką. Knygotyra, 2015a, t. 64, p. 44–62; Kaunas, Domas. Überlegungen zu Existenz und Aufbau der Hausbibliothek von Kristijonas Donelaitis. Annaberger Annalen über Litauen und deutsch-litauische Beziehungen, 2015b, t. 23, p. 271–292.

[3]Citavičiūtė, Liucija. Iš Goethe’s ir Schillerio archyvo Weimare: Abrahamo Jakobo Penzelio, Johanno Wolfgango von Goethe’s ir Martyno Liudviko Rėzos laiškai dėl lietuvių dainų rinkinio Dainos oder Litthauische Volkslieder (1825). Archivum Lithuanicum, 2017, t. 19, p. 197–242.

[4]Neretai, greičiausiai sekant Jovaišu (žr. Jovaišas, Albinas. Liudvikas Rėza, p. 38), dalis žinomų abiejų siuntų knygų minimos kaip tos pačios siuntos turinys (plg. Kaunas, Domas. Kristijono Donelaičio atminties paveldas: studija. Vilnius, 2016, p. 52; ALEKnavičienė, Ona; Šinkūnas Mindaugas. Rankraštiniai Gotfrydo Ostermejerio įrašai jo knygos Erste Littauische Liedergeschichte (1793) egzemplioriuje Žemutinės Saksonijos valstybinėje ir Göttingeno universiteto bibliotekoje. Senoji Lietuvos literatūra, 2016, t. 42, p. 138 ir kt.).

[5]Žr. RĖZA, Liudvikas. Lietuvių liaudies dainos 2. 1964, p. 354; JOVAIŠAS, Albinas. Liudvikas Rėza. 1969, p. 38; Citavičiūtė, Liucija. Iš Goethe’s ir Schillerio archyvo Weimare..., p. 201.

[6]Citavičiūtė, Liucija. Iš Goethe’s ir Schillerio archyvo Weimare..., p. 201.

[7]Lietuvos TSR bibliografija. Serija A. Knygos lietuvių kalba, t. 1: 1547–1861. Vilnius, 1969, įrašo nr. 863a, 863b (čia ir toliau pateikiamas unikalus leidinio numeris bibliografijoje, ne puslapis).

[8]Eretas, Juozas. Rėzos santykiai su Goethe, p. 17.

[9]Penzel, Königsberg, gedruckt b. Hartung: Das Jahr, in vier Gesängen [...], Jenaische Allgemeine Literaturzeitung (152), 1818, August, p. 297–302; perrašą ir vertimą į lietuvių kalbą žr. Rėza, Martynas Liudvikas. Raštai IV. Sud. Liucija Citavičiūtė. Vilnius, 2014, p. 567–570, 272–277.

[10]Jovaišas, Albinas. Liudvikas Rėza, p. 39.

[11]Bibliografijoje šio egzemplioriaus apraše (Lietuvos TSR bibliografija, 1969, t. 1, įrašo nr. 318) yra paminėta tik dalis viso antraštiniame lape esančio įrašo ir spėjama, kad tai galbūt Rėzos ranka, o apie priklausymą Penzeliui neužsimenama. Greičiausiai todėl naujausiame L. Citavičiūtės darbe ši knyga liko nepaminėta.

[12]Aleknavičienė ir Šinkūnas (žr. Aleknavičienė, Ona; Šinkūnas Mindaugas. Rankraštiniai Gotfrydo Ostermejerio įrašai..., p. 138), teikdami nuorodą į D. Kauno darbą (Kaunas, Domas. Kristijono Donelaičio atminties paveldas, p. 51–53), teigia, kad dalis siuntinio turinio vėliau rasta ne tik Rygoje, bet ir Miuncheno bibliotekoje. Vis dėlto bent jau šiuo metu de visu nežinoma jokių Miuncheno bibliotekos egzempliorių, kurie galėtų būti iš Rėzos siųstų leidinių, Miunchenas D. Kauno paminėtas spėjant: „Mano galva, žvilgsnį reikėtų kreipti <...> galbūt į Bavarijos valstybinę biblioteką Miunchene“ (Kaunas, Domas. Kristijono Donelaičio atminties paveldas, p. 53). Apie Bavarijos valstybinėje bibliotekoje Miunchene saugomą dalinį Penzelio palikimą (vad. Penzeliana) žr. daugiau: Gerulaitienė, Vilija. Abrahamas Jakobas Penzelis ir Rytų Prūsija, p. 333.

[13]Tai 1819 m. pirmąją Velykų dieną (balandžio 11 d.) rašytas Rėzos laiškas Scheffneriui, žr. Eretas, Juozas. Rėzos santykiai su Goethe, p. 29–30; Rėza, Martynas Liudvikas. Raštai IV, p. 266–267, 564.

[14]Tai 1826 m. kovo 20 dienos Rėzos laiškas Goetheʼei, žr. RĖZA, Liudvikas. Lietuvių liaudies dainos 2, p. 361–365.

[15]Šis faktas žinomas iš Penzelio 1819 m. sausio 24 d. laiško Goetheʼei, kuriame rašoma: „<...> tikriausiai jau būčiau gavęs atsakymą, jeigu Karaliaučiaus Oberprezidentas čia nebūtų liepęs sulaikyti senųjų prūsų ir lietuvių literatūros knygų siuntą ir palaukti, kol atsiras palanki proga jas išsiųsti [iš Karaliaučiaus] be mokesčio“ (Citavičiūtės vertimas, žr. Citavičiūtė, Liucija. Iš Goethe’s ir Schillerio archyvo Weimare..., p. 224; taip pat Köppe, Hans. Abraham Jakob Penzels Lebensirrfahrten. Leipzig, 1936, p. 373–374).

[16]Tokią viltį išsako ir pats Penzelis minėtame laiške: „Galbūt naujai paskirtasis superintendentas atgabens man ilgesingai lauktąją [siuntą]“ (Citavičiūtės vertimas, žr. Citavičiūtė, Liucija. Iš Goethe’s ir Schillerio archyvo Weimare..., p. 224).

[17]„Des Großherzogs, Königliche Hoheit, haben den Königl. Preußischen Consistorial=Rath, Superintendent und ordentl. Professor der Theologie, zu Königsberg, Herrn Dr. theol. Johann Friedrich Krause, zu Höchst Ihro Oberhof=prediger, Beichtvater, Oberconsistorial= und Kirchenrath, auch General=Superintendenten und Oberpfarrer hieselbst berufen und resp. bestätigt, laut höchster Vocations= und Confirmations=Urkunden vom 30. August vorigen und 16. Februar dieses Jahres“ (Grosherzogl. S. Weimar=Eisenachisches Regierungs=Blatt auf das Jahr 1819, 1819, Saxe-Weimar-Eisenach, p. 13).

[18]Žr. Allgemeine deutsche Real-Encyclopaedie für die gebildeten Stände (12–13). Leipzig, 1829, p. 590; Döring, Heinrich. Die gelehrten Theologen Deutschlands im achtzehnten und neunzehnten Jahrhundert: nach ihrem Leben und Wirken. Orla, 1832, p. 198.

[19]RĖZA, Liudvikas. Lietuvių liaudies dainos 2, p. 361.

[20]Bulling, Karl. A. J. Penzel und Chr. L. Lenz, Zwei Bittsteller aus Goethes Spätzeit. Fünf unbekannte Briefe zur Geschichte der Jenaer Bibliothek. Jahrbuch der Goethe-Gesellschaft, 1950, t. 12, p. 270.

[21]Rėza, Martynas Liudvikas. Raštai IV, p. 266, 564.

[22]Ankstesnių tyrėjų darbuose galima rasti nurodytą pirmojo šios gramatikos leidimo datą – 1761 m. Vis dėlto Rėzos laiške siunčiamų knygų datos nėra nurodomos, o Stenderio gramatika iki XIX a. pasirodė tris kartus (dar 1763 ir 1783; žr. APĪNIS, Aleksejs (ed.). Seniespiedumi latviešu valodā, 1525–1855: Kopkatalogs. Rīga, 1999, įrašo nr. 243), todėl šiame straipsnyje, nenorint klaidinti(s), neteikiama jokia data. Be to, yra žinoma, kad pats Rėza savo bibliotekoje turėjo tik trečiąjį, 1783 m., Stenderio gramatikos leidimą (žr. Rėza, Martynas Liudvikas. Raštai I, p. 517, įrašo nr. 1017).

[23]1826 m. kovo 20 dienos laiške Goethe’ei Rėza rašė: „Taip pat visiškai nieko nesužinojau ir apie dėžę lietuviškų knygų <...> gabentų Penceliui į Jeną“ (Jovaišo vertimas, žr. Rėza, Liudvikas. Lietuvių liaudies dainos 2, p. 361).

[24]J. Tumelis mini Mokslo akademijos biblioteką, kuri rengiant Lietuvos TSR bibliografiją taip ir buvo vadinama, tačiau 1992 m. pervadinta Latvijos akademine biblioteka, o nuo 2009 m., biblioteką prijungus prie Latvijos universiteto, ji vadinama Latvijos universiteto Akademine biblioteka.

[25]Lietuvos TSR bibliografija, 1969, t. 1, įrašo nr. 863a, 863b; Lietuvos bibliografija, 1990, t. 1, įrašo nr. 863a, 863b.

[26]Pvz., prie Hassensteino knygos (Lietuvos TSR bibliografija, 1969, t. 1, įrašo nr. 318) nurodyta tik pirma greta esančio įrašo dalis, spėjant, kad tai Rėzos ranka įrašyta, ir nepateikiant toliau esančio įrašo, iš kurio paaiškėja, kad rašyta Penzelio (žr. 1 pav.).

[27]Lietuvos TSR bibliografija, 1969, t. 1, įrašo nr. 318.

[28]Aiškaus atsakymo, kaip 2 paveiksle esantį įrašą reikėtų tiksliai šifruoti ir ką inicialai galėtų reikšti, nepavyko rasti. Spėjimų daug: D.Y.L.K., D.H.L.R., D.Y.L.R. (o gal vis dėlto trečioji raidė yra E ar C?). Jei manytume, kad pastarasis, galbūt tai yra D[r].Y[edemin].L[udwig].R[hesa] – Rėzos kriptonimas, iš dalies sutampantis su inicialais, pasirašytais „Lietuviškosios Biblijos istorijoje“, Donelaičio Metų (1818) leidime bei vėlesniame Ezopo pasakėčių leidime (1824) – „D. L. J. Rhesa“. Tačiau braižas neatrodo darytas Rėzos ranka, be to, įrašas randamas tik dviejose Rygoje saugomose knygose (žr. dar 10 paveikslą; abiejų autorius yra Hassensteinas), todėl kyla abejonių, ar tikrai taip jį reikėtų šifruoti, nes būtų galima tikėtis, kad ir kitos knygos turėtų tokį priklausomybės įrašą, tačiau neturi. Galbūt inicialus būtų galima šifruoti kaip „D.H.C.(?)“, šiuo atveju D[aniel] H[assenstein] C[ristian], tačiau vėlgi sunku pasakyti, ar pats autorius turėjo šį knygos egzempliorių (nors, tiesa, šiuo aspektu įdomi įrašo 1 paveiksle pradžia „Vom Pfarrer Haßenstein“). Taip pat negalima atmesti galimybės, kad tai knygą įsigijusio žmogaus kriptonimas. Taigi, klausimas lieka atviras ateities tyrimams, galbūt radus daugiau Rėzai priklausiusių knygų pavyktų išsiaiškinti.

[29]Įrašas nėra aiškus. Jei tai tikrai suma, g gali žymėti guldenus (florinus), o d – denarus.

[30]Čia ir toliau, nes antspaudai visose minimose knygose kartojasi, „Pārbaudīts“ ir „Pārb.“ reiškia ‘patikrinta’, įspausti visada mėlynu rašalu XX a.; „Bibliothek der Lett. Liter. Societaet.“ – tai Latvių literatūrinės draugijos (vok. Lettisch-literärische Gesellschaft) biblioteka, visada juodu rašalu, greičiausiai XIX a.; „Latvijas PSR Zinātņu akademija Fundamentālā biblioteka dib. 1524“ ir „ZA FB R17298“ – yra Latvijos TSR Mokslų akademijos Fundamentinė biblioteka (ir jos trumpinys), tokiu pavadinimu veikusi 1946–1992 m. (žr. ir 24 išnašą), visada mėlynu rašalu, XX a.

[31]Lietuvos TSR bibliografija, 1969, t. 1, įrašo nr. 863a; Lietuvos bibliografija, 1990, t. 1, įrašo nr. 863a.

[32]Lietuvos TSR bibliografija, 1969, t. 1, įrašo nr. 863b.

[33]Čia teikiamas perrašas skiriasi nuo bibliografijoje pateikto (žr. 6 pav.).

[34]Lietuvos TSR bibliografija, 1969, t. 1, įrašo nr. 1103.

[35]Bulling, Karl. A. J. Penzel und Chr. L. Lenz, Zwei Bittsteller aus Goethes Spätzeit..., p. 270.

[36]Lietuvos TSR bibliografija, 1969, t. 1, įrašo nr. 320; Lietuvos bibliografija. Serija A: Knygos lietuvių kalba, t. 1: 1547–1861 (Papildymai). Vilnius, 1990, įrašo nr. 320.

[37]Žr. 28 išnašą.

[38]Penzelis kelis kartus nesėkmingai prašęs Scheffnerio lituanistinių knygų, žr. Wahrda, Arthur. Briefe an und von J. G. Scheffner, Bd. 3. München, Leipzig, 1928, p. 453–454, 466, 475, 481.