Straipsnis skiriamas pasikeitimams, aptariamu laikotarpiu patirtiems Lietuvos žydų bendruomenės, naudojusios knygą kultūriniais ir edukaciniais tikslais. Modernėjimo procesas atnešė naujų, besiskiriančių nuo tradicinei bendruomenei būdingų žydų knygos turinio, formų bei funkcionavimo idėjų. Pasikeitimai iš pradžių buvo inicijuoti žydų Apšvietos veikėjų, o nuo XX amžiaus jų dvasiniais įpėdiniais tapo įvairios visuomenės grupės – tiek iš tradicinio bendruomenės segmento, tiek iš sekuliarių, socialiai aktyvių bei kitokių jėgų. Transformavosi tiek knygų spausdinimas (repertuaro plėtotė, naujų auditorijų ir jų poreikių projektavimas, pasaulio literatūros ir mokslo darbų vertimų pagausėjimas, žydų vaikų literatūros „bumas“), tiek knygų vartojimas (spartus įvairiarūšių bibliotekų tinklo plėtojimas, senų knygų, kaip kultūros objektų, saugojimas kultūros ir švietimo organizacijų archyvuose ir kt.). Straipsnyje supažindinama su procesais ir reiškiniais, suformavusiais Vilniaus ir Lietuvos žydų skaitytojų auditoriją kaip diferencijuotą, daugiakalbę, turinčią gausius skaitymo poreikius ir aukštus skaitymo produkcijos reikalavimus. Taip pat aptariama šių kultūrinių poreikių tenkinimo būdų raida. Nacių okupacija sunaikino šią bendruomenę kaip unikalią visumą, tad šiandien įvairiose Lietuvos bibliotekose išlikę spaudiniai gali padėti atkurti žydų bendruomenės dvasinį gyvenimą, kai jis dar buvo aktyvus ir organiškas.