„ŽYDŲ KRONIKA“ IR SUOMIJOS ŽYDŲ TAPATYBĖS FORMAVIMASIS 1918–1920 METAIS
Straipsniai
Teuvo Laitila
Publikuota 2016-06-23
https://doi.org/10.15388/kn.v66i0.10019
PDF

Reikšminiai žodžiai

...

Kaip cituoti

Laitila, T. (2016). „ŽYDŲ KRONIKA“ IR SUOMIJOS ŽYDŲ TAPATYBĖS FORMAVIMASIS 1918–1920 METAIS. Knygotyra, 66, 86-103. https://doi.org/10.15388/kn.v66i0.10019

Santrauka

Straipsnyje aptariamos trumpai, 1918–1920 metais, gyvavusio Suomijos žydų žur­nalo „Judisk Krönika“ (Žydų kronika) pastangos atgaivinti žydų tapatybę Suomijoje. Iki nepriklau­somybės paskelbimo Suomijoje 1917 m. žydų gyvenimas buvo reglamentuojamas specialiais teisės aktais, pavertusiais juos antrarūšiais piliečiais. 1918 m. jiems formaliai buvo suteiktos visos pilieti­nės teisės. Tuo pačiu metu dėl Palestinos įvykių žydams buvo suteikta galimybė tapti žydų valstybės piliečiais, įgyvendinant 1917 m. Balfūro deklaracijoje įtvirtintą pažadą. „Žydų kronika“ iš esmės buvo atvira visoms diskusijoms apie žydų kultūrą ir žydų visuomenės interesus. Vis dėlto daugelyje žurnalo straipsnių buvo pateikiama medžiaga diskusijai, kaip Suomijos žy­dai galėtų būti ar nuspręstų būti lojalūs Suomijos piliečiai ir tikri žydų tautos nariai. Žurnale buvo teigiama, kad svarstydami šią „dvigubą tapatybę“ žydai turėtų paisyti dviejų veiksnių: viena, jie privalo atsižvelgti į kylančio antisemitizmo ir su ginkluotais konfliktais susijusių pogromų, visų pirma buvusios Rusijos imperijos teritorijoje, riziką; antra, jie turi kitą pasi­rinkimą – jungtis į sionistų judėjimą ketinant vėl paversti Palestiną žydų tėvyne. Atrodė, kad žurnalas palaikė sionizmą ir aktyvų žydų nacionalinės tapatybės kūrimą, tačiau ne­atmetė ir žydų emancipacijos. Taigi žurnale tiek žydų, tiek Suomijos žydų tapatybei buvo teikiamas vienodas svoris.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.