Straipsnyje apžvelgiama tautinių mažumų knygų leidyba Estijoje ikikariniu nepriklausomybės laikotarpiu (1918–1940) ir po 1991 m., kai estų kalba buvo paskelbta oficialia Estijos Respublikos kalba. Tyrimas pagrįstas statistiniais duomenimis, gautais remiantis Estijos nacionalinės bibliografijos duomenų baze, temine daugelio mokslinių tekstų analize ir šiai temai aktualiais straipsniais, paskelbtais periodikoje ir internete.
Estija tapo nepriklausoma valstybe 1918 m. Reikšminga šio laikotarpio etninės politikos gairė buvo 1925 m. priimtas Etninių mažumų kultūrinės autonomijos įstatymas. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Estijoje gyveno penkios tautinės mažumos, kurias sudarė daugiau nei 3000 asmenų: rusai (1934 m. gyventojų surašymo duomenimis, jie sudarė 8,2 proc. visų gyventojų, arba 92 656 asmenys), vokiečiai (1,5 proc., 16 346 asmenys), švedai (0,68 proc., 7641 asmuo). Latviai ir žydai sudarė mažiau nei 0,5 proc. Estijos gyventojų. Remdamosi minėtu įstatymu, vokiečių ir žydų mažumos įkūrė savo kultūros savivaldą. Jai priklausė tokios funkcijos kaip mažumos valstybinių ir privačių švietimo institucijų valdymas ir priežiūra, kultūros, sporto ir vadovavimo jaunimui sritys. Labai palankios sąlygos plėtoti mažumų švietimą ir kultūrą tęsėsi iki 1934 metų coup d’etat.
Pagal Estijos nacionalinės bibliografijos duomenų bazę, 1918–1939 m. Estijoje buvo išleista 1034 pavadinimų knygų ir brošiūrų rusų kalba (iš dalies arba vien tik rusų kalba), vokiečių kalba išleistų knygų skaičius siekė 1655. Knygų leidybos kitomis mažumų kalbomis mastai nebuvo dideli – iki šimto leidinių. Estijoje išleistuose leidiniuose latvių kalba pasitaiko tik lygiagrečiuose koncertų programų tekstuose, reklaminiuose leidiniuose ir kitoje taikomojo pobūdžio medžiagoje.
Baltijos vokiečiai, buvusi valdančioji klasė, prarado savo privilegijas ir pavirto mažuma. Vis dėlto jų vaidmuo ekonominiame, finansiniame, socialiniame gyvenime, moksle ir kultūroje buvo svarbesnis nei jų dalis visuomenėje. Dideliu organizuotumu išsiskiriantys vokiečiai įkūrė nemažai draugijų ir kitų organizacijų. 1939 m. Estijos vokiečių draugijų sąjungai (Verband Deutscher Vereine in Estland) priklausė šimtas dvidešimt aštuonios draugijos. Daugelis šių draugijų rengė ir leido skirtingus jų veiklą atitinkančius leidinius. Tarp jų galima paminėti statutų rinkinius, metines ataskaitas, albumus, koncertų, parodų ir sporto renginių programas. Moksliniai leidiniai sudaro didelę dalį vokiečių kalba išleistų knygų – iš viso 312 knygų ir brošiūrų, tai yra 19 proc. visos knygų leidybos vokiečių kalba 1918–1939 m. Daugelis gerai žinomų Baltijos vokiečių mokslinių draugijų tęsė savo veiklą Estijoje. Kai kurių, pavyzdžiui, Baltijos vokiečių gamtininkų draugijos (Naturforscher-Gesellschaft bei der Universität Dorpat) ir Estijos mokslinės draugijos (Gelehrte Estnischen Gesellschaft), veiklą 3-iame ir 4-ame dešimtmetyje perėmė Estijos mokslininkai, tačiau ir toliau jų monografijos ir kita mokslinė medžiaga buvo leidžiama vokiečių kalba. Būtent vokiečių kalba buvo mokslinio bendravimo lingua franca, todėl ją plačiai vartojo Estijoje dirbantys ir mokslinius straipsnius skelbiantys vokiečių, estų, suomių, vengrų ir kitos kilmės mokslininkai. Vadovėliai vokiečių kalba gausioms nacionalinėms mokykloms buvo dažniausiai įvežami iš Vokietijos. Estijoje buvo išleista tik dešimt vadovėlių. Grožinės literatūros leidyba taip pat buvo kukli, nes daug Baltijos vokiečių rašytojų išvyko iš Estijos 1918 metais, kai šalis paskelbė nepriklausomybę. Likusieji gyventi Estijoje dažnai leisdavo savo kūrinius Rygoje arba Vokietijoje. Svarbiausios knygų vokiečių kalba leidyklos buvo Kluge & Ströhm ir jos filialai Wassermann Taline ir J. Krüger Tartu.
Rusų kalba Estijoje 1918–1940 buvo daugiausia leidžiama grožinė literatūra, vadovėliai ir religinė literatūra. Dvi didžiausios rusiškų spaudinių leidyklos – Библиофил (1921–1923) ir Русская Книга (1934–1939) – leido įžymių rusų autorių kūrinius, kurie buvo paklausūs rusų emigrantų bendruomenėse visoje Europoje. Negausios švedų ir žydų bendruomenės daugiausia leido periodinius žurnalus savo nariams aktualiais klausimais.
Įgyvendinus politinius pokyčius ir praūžus Antrajam pasauliniam karui, Estija prarado keturias iš savo penkių istorinių tautinių mažumų. Rusų mažuma išliko ir pagausėjo – 2014 m. ji sudarė 25 proc. (332 816 asmenys) visų gyventojų. Leidyba rusų kalba, įskaitant ir knygų leidybą, pasižymi įvairiapusiškumu ir atspindi visus literatūros žanrus. Didžiausią dalį leidžiamų knygų sudaro grožinė literatūra ir vadovėliai. Pripažinti leidėjai rusų kalba Aleksandra ir KPD daug dėmesio skiria Estijos literatūros vertimų leidybai. To paties siekia ir nauja leidykla Kite (įkurta 2006 m.). Dauguma jaunesnių autorių perėjo į literatūros portalus, pavyzdžiui, Obla.ee, kurį, kaip ir leidyklą Kite, įkūrė Igoris Kotiuchas. Internetą bendravimui naudoja ir negausių mažumų bendruomenės. Be įvairių draugijų ir organizacijų svetainių, informacija tiek apie mažumas, tiek mažumoms skirta medžiaga kaupiama ir portale Etnoweb, kuris buvo sukurtas 2010 m. gavus Kultūros ministerijos paramą.