LEONO PANAVO KNYGŲ ĮRIŠAI TAIKOMOSIOS IR MENINĖS KNYGRIŠYSTĖS POŽIŪRIU

Rūta Taukinaitytė-Narbutienė

Santrauka


Straipsnyje analizuojamas knygrišio Leono Panavo knygrišystės pali­kimas, siekiama apibrėžti jo darbų taikomąją istorinę vertę, aptarti jo atliktų knygų įrišų meninę raišką, techninius ypatumus, darbo aplinky­bes, priemones ir inspiracijas. Atskleidžiama, kokiu būdu sovietmečio sąlygomis metalo apdirbėjo profesija ir asmeniniai pomėgiai bei gebėjimai sudarė prielaidas savamoksliui tapti meistru, vietinių knygrišystės amato tradicijų tęsėju. Remiantis L. Panavo knygų įrišais nagrinėjami bibliofi­lijos ir knygrišystės saitai. Prieinama prie išvados, kad vadinti L. Panavą knygrišystės amato profesionalu negalime, nes jis neturėjo visų būtinų šiam amatui žinių, naudojo tik įprastas pramonines masinės įrišų gamy­bos technologijas. Vis dėlto L. Panavo įrišuose išryškėja nuo pat XIX a. būdingi bendrieji estetiniai lietuviškosios knygrišystės bruožai.


Raktiniai žodžiai


Leonas Panavas, knygrišystė, knygrišiai, bibliofilija, asmeninė biblioteka, odinių viršelių dekoras, knygų įrišų paveldas

Pilnas tekstas:

PDF

DOI: https://doi.org/10.15388/Knygotyra.2017.68.10721