JAV LIETUVIŲ ŠVIETIMO, SAVIŠVIETOS IR SKAITYMO KLAUSIMAI IŠEIVIJOS PERIODIKOJE (IKI 1904 M.)
Švietimas ir savišvieta yra vienos esminių knygų leidybos plėtros sąlygų. Švietimo, savišvietos, skaitymo temos buvo aktualios įvairiuose JAV lietuvių išeivijos laikraščiuose. Peržiūrėjus beveik 20 įvairios apimties išeivių periodikos leidinių komplektų, galima teigti, kad XIX a. pabaigoje JAV pradėjo formuotis vaikų ir suaugusiųjų švietimo struktūros, atsirado institucijos, rėmusios aukštojo išsilavinimo siekį. Visa tai tiesiogiai ar netiesiogiai siejosi su leidyba. Kartu pradėjo klostytis ir savišvietos tradicijos, nuolat augo spaudos, kaip pagrindinio jos šaltinio, reikšmė, didėjo skaityti išmokusių išeivių skaičius. Taip gausėjo spaudos skaitytojų bei pirkėjų, formavosi leidybos santykis su švietimo įstaigomis. Straipsnyje analizuojami šie ir kiti su tuo susiję klausimai (tuo metu besiformavusių išeivijos politinių dešiniosios ir kairiosios srovių požiūriai į švietimą ir savišvietą, ypač skaitymą). Nagrinėjama, kaip šios politinės srovės išnaudojo švietimą ir savišvietą savo ideologijos plėtrai pasitelkdamos leidybą ir taip plėsdamos jos repertuarą bei kiekybinius rodiklius.