Straipsnis skiriamas dabartinei Lietuvos literatūrinių premijų situacijai įvertinti: nagrinėjama, kiek ir kokių premijų yra šiuo metu Lietuvoje ir kaip literatūrines premijas vertina Lietuvos leidėjai, kaip šios premijos panaudojamos leidybai. Atsiribojama nuo vaikų literatūros apdovanojimų, premijų grožinės literatūros vertėjams, įvairiems kitiems meno kūrėjams, knygos meno apdovanojimų, įvairių literatūros konkursų. Tyrimas atliktas remiantis interviu su Lietuvos leidyklų atstovais medžiaga bei jos interpretacija, pasitelkus Claire Squires premijų funkcijų modelį. Prieita prie išvados, kad Lietuvos literatūrinių premijų gausa (36) žinoma ne visiems leidėjams, ypač tai pasakytina apie miestų ir rajonų savivaldybių premijas, bet leidyklos patvirtina, jog tokios premijos – reikšmingas rajonų kultūrinio gyvenimo ir literatūrinio poreikio skatinimas. Lietuvoje reiškiasi tik pirmasis literatūrinių premijų vaidmuo: kūrėjų darbai yra pastebimi ir vertinami, tačiau leidyboje nepasinaudojama kitomis premijų teikiamomis galimybėmis. Pasaulio premijų kontekste ryški knygų diskusijų kultūra Lietuvoje yra didžiausia menko premijų žinomumo ir panaudojimo spraga – tokios kultūros mes neturime. Trūksta kanalų knygoms aptarti, premijos negeba pritraukti žiniasklaidos dėmesio arba jis būna itin mažas, stokojama premijų organizatorių ir leidyklų bendradarbiavimo. Lietuvos leidyklos stengiasi kreipti dėmesį į literatūrines premijas, tačiau tai daro per menkai, nesistemingai, tik pavieniais atvejais, nedrįsta eksperimentuoti ir rizikuoti. Premijos, turinčios sukurti masinį skaitančios visuomenės susidomėjimą literatūra, Lietuvoje tinkamai nepanaudojamos.