Šio straipsnio tikslas – susisteminti ankstesnių mokslinių empirinių mokslininkų leidybinės elgsenos atvirosios prieigos kontekste tyrimų rezultatus. Tikslo siekiama išsikeliant tokius uždavinius: nustatyti, kokios formuluojamos tyrimo objekto apibrėžtys ir kokie keliami kertiniai tyrimo klausimai; apibūdinti pasirenkamus tyrimo metodus ir įrankius empiriniams duomenims surinkti; išryškinti esminius tyrimų rezultatus. Tyrimo tikslui pasiekti pasitelkiamas metasintezės tyrimo metodas. Mokslininkų leidybinės elgsenos atvirosios prieigos kontekste tyrimai užsienio šalyse priklausomai nuo iškeltų tyrimo tikslų atliekami pasitelkiant anketinės apklausos tyrimo metodą ar derinant anketinės apklausos ir diskusijų grupių bei giluminio interviu tyrimo metodus. Išanalizuotų užsienio šalių mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai atskleidė, kad nors mokslininkai vis daugiau žino apie atvirąją prieigą, tačiau pagrindinė priežastis, kodėl ja nesinaudoja kaip leidybos kanalu, išlieka žinių apie atvirosios prieigos mokslinius žurnalus ir mokslinės informacijos talpyklas stygius. Lietuvoje, nors ir nagrinėti įvairūs su atvirąja prieiga susiję klausimai, iki šiol savarankiško tyrimo, analizuojančio mokslininkų leidybinę elgseną atvirosios prieigos kontekste, nebuvo atlikta.