Karaliaučiaus universiteto profesorius Martynas Liudvikas Rėza (Rhesa, 1776–1840) kreipimesi į lietuvių literatūros bičiulius (1817) ragino rinkti Prūsijos lietuvių dainas ir siųsti jam į Karaliaučių. Apie 1937 m. Kauno universiteto profesorius Juozas Eretas Rėzos archyve Karaliaučiuje surado keletą dainų siuntėjų laiškų – Brėdausių dvaro mokyklos mokytojo Endrikio Budriaus (1783–1852) ir pamario žvejybos vyriausiojo inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (Beerbohm, 1786–1865) – ir juos nusirašė, deja, su kupiūromis. Po Antrojo pasaulinio karo pervežtame į Vilnių Rėzos archyve kai kurių laiškų jau nebebuvo. Išlikę trys Budriaus ir keturi Berbomo laiškai, dabar saugomi LMAVB Rankraščių skyriuje. 1964 m. juos paskelbė Albinas Jovaišas, tačiau nepublikavo gausių laiškų priedų, tai – dainos ir regioninė leksika, žvejų frazeologija, pamario augalų ir marių žuvų lietuviški pavadinimai ir kt. Berbomo atsiųsti vytinių valčių bei poledinės žūklės proceso brėžiniai ir schemos su lietuviškais terminais yra pirmieji lietuviški aiškinamieji ir vaizduojamieji žodynėliai. Šiame straipsnyje plačiau pristatomi respondentai, pateikiamas platesnis susirašinėjimo kontekstas, publikuojamas Ereto kupiūruotas Budriaus laiško fragmentas ir keletas Berbomo laiškų priedų fragmentų. Rėzos laiškų nerasta, tačiau galima teigti, kad šiems respondentams jis parašė mažiausiai keturis–penkis laiškus.