Ar yra motyvacija skaityti? Skaitymas tarp aukštesniosios klasės vaikų Suomijoje XVII ir XVIII a.
Ankstyvuoju moderniuoju laikotarpiu Suomijoje nebuvo vaikų literatūros, o tik keletas vaikams skirtų katekizmų. Visų socialinių klasių vaikai buvo priversti skaityti suaugusiųjų literatūrą. Suomija buvo Švedijos dalis iki 1809 m., o švedų literatūra buvo ypač prieinama aukštesniosios klasės atstovams ir net paprastiems žmonėms švediškai kalbančiame vakariniame krante. Trys atvejų tyrimai apie XVII ir XVIII a. aukštesniosios klasės suomių vaikus byloja apie vaikų skaitymo įpročius, požiūrį į skaitymą ir motyvaciją skaityti. Richardo M. Ryano ir Edwardo L. Deci apsisprendimo teorija buvo naudojama kaip teorinis pagrindas. Ji apibrėžia trijų pagrindinių psichologinių poreikių (autonomijos, kompetencijos ir ryšių) derinį, vedantį į motyvaciją.
Autonomija buvo labiausiai apribota XVII a. ir laipsniškai išryškėjo XVIII a. pabaigoje. Ryšiai priklausė nuo aplinkybių šeimoje. Jei šeima gyveno aktyvų socialinį gyvenimą, tai atsispindėjo ir šeimos narių skaitymo įpročiuose. Visi šio tyrimo vaikai priklausė aukštesniajai klasei, todėl knygos jiems buvo prieinamos ir jie stropiai mokėsi, jautė turintys gebėjimų. Artimieji ragino juos mokytis, o tai išryškino jų pasitikėjimą savimi. Motyvacija pradžioje buvo daugiausia išorinė, tačiau kai kuriais atvejais ji po truputį kito judėdama vidinės motyvacijos kryptimi. Remiantis šiais atvejais galima teigti, kad aukštesniosios klasės mergaitės turėjo daugiau laisvės skaityti tai, kas joms patinka, nei berniukai. Palyginti su berniukais, jos buvo mažiau išsilavinusios, tačiau tuo pačiu metu jų pažangai raštingumo srityje buvo keliami mažesni reikalavimai. Jei pareigos namuose leisdavo, savo laisvalaikį jos galėjo naudoti grožinės literatūros skaitymui. Berniukai buvo priversti galvoti apie būsimą profesinę veiklą ir su ja susijusius svarbius dalykus.