Straipsnyje gvildenamos bibliografinių priemonių priskyrimo prie informacinių modelių klasės galimybės bei pateikiama bibliografinio proceso, kaip informacinio modeliavimo, interpretacija. Bibliografinių priemonių nagrinėjimas tokiu aspektu naujai peržvelgia plačiai pasklidusią „vartotojišką“ pažiūrą į bibliografiją ir nurodo kai kurias bibliografinių rodyklių kaip modelių sudarymo bei panaudojimo ypatybes. Straipsnyje aprašomos svarbiausios bibliografinio modeliavimo funkcijos (dokumentinės medžiagos registravimas, kontrolė, akivaizdumas, paieška); nurodoma, kad bibliografiniai metodai pagal savo reikalingumą ir platų panaudojimą įvairiose mokslo ir kultūros srityse prilygsta kitiems (jų tarpe ir matematinio) mode1iavimo metodams. Pateikti samprotavimai apie modeliavimo prado svarbą bibliografijos teorijai ir praktikai (bibliografinių-informacinių sistemų įvertinimas euristinių galimybių atžvilgiu). Straipsnyje pasiūlytas naujas bibliografijos. kaip intelektualinio progreso antrinio modeliavimo būdo, apibrėžimas.