IŠ NAUJO PERMĄSTANT DOKUMENTUS, ARCHYVUS, JŲ VAIDMENIS IR REIKALAVIMUS TINKLAVEIKOS VISUOMENĖJE
Department of Information Studies
University of California Los Angeles
GSE&IS Building, Box 951520
Los Angeles, CA 90095-1520
E-mail: Gilliland@gseis.ucla.edu
Institucinės ir asmeninės veiklos metu sukurti dokumentai turi būti archyvų veiklos dėmesio centre, nepriklausomai nuo šių dokumentų formos ar pateikimo būdo. Straipsnyje nagrinėjami tinklaveikos visuomenei būdingi pokyčiai, nulemiantys tokių dokumentų kūrimo formą ir būdus; analizuojama ir tai, kaip patys archyvarai pateikia, apibrėžia ir vertina šiuos dokumentus; tiriami galimi jų paieškos bei vartojimo būdai. Autorė teigia, kad, reaguojant į tinklaveikos visuomenėje vykstančią plėtrą ir jos implikacijas, archyvų veikloje turi įvykti tam tikrų pokyčių – nuo saugojimu ir instituciniu principu pagrįsto požiūrio, vyravusio šioje srityje ištisus amžius, būtina pereiti prie tinklaveikos pagrindu suformuotos pozicijos. Straipsnyje pateikiami potencialių tinklaveikos dokumentų (angl. networked records) koncepcijų pavyzdžiai: daugialypės kilmės įstaigos dokumentas (angl. the multi-provenance bureaucratic record) ir masių dokumentas (angl. the record created by the crowd); metaduomenų dokumentas (angl. the metadata record); neinstitucinis dokumentas (angl. the extra-institutional record), tarpinstitucinis (angl. the transinstitutional) ir transjurisdikcinis dokumentas (angl. transjurisdictional record) bei mobilusis (angl. the mobile) arba keliaujantis dokumentas (angl. itinerant record); kartu sudarytas dokumentas (angl. the stitched-together record); apibrėžtas (angl. the mined), pažymėtas (angl .mapped) ir sudarytas dokumentas (angl. compiled record); numanomas (angl. the implied) arba išvestinis dokumentas (angl. inferred record).
Straipsnyje nagrinėjamos ir kai kurios sklaidos bei prieigos poblemos, su kuriomis susiduria archyvarai, kai besikaupiantys tinklaveikos dokumentai ir jų metaduomenys pavirsta virtualiu archyvų rinkiniu. Aktualu rasti būdų ir metodų visiems šiems archyvų tekstyno klodams tirti. Be to, būtina atlikti išsamią analizę bei kryžminį sudarymą, nustatyti trūkstamas vietas, papildyti, kitaip vykdyti paiešką ar pažymėti. Tokia veikla gali būti pravarti organizaciniams, moksliniams, bendruomenės ar asmenų interesams arba, priešingai, nesuteikti jokios naudos. Nustačius, kad svarbiau sutelkti dėmesį į visumą žmogiškųjų veiksnių, kurie, kaip manoma, turėtų padėti plėtoti tokią archyvų veiklą kaip vertės ekspertizė, aprašymas ir sklaida, užuot ir toliau koncentravusis į dokumentų rinkinių pridedamąją vertę, duomenis ar užduotis orientuotais principais, daroma išvada, kad vien tradicinių vertinimo metodikų nebepakanka šiems iššūkiams atremti. Būtina plėtoti bendradarbiavimą su informacijos paieškos specialistais (angl. information retrieval). Ne mažiau svarbu ieškoti archyvinės informacijos saugojimo ir paieškos naujovių nustatant būdus, kaip geriau panaudoti tinklaveikos dokumentų fondą; svarbu rasti dokumentų ir kitų pirminių duomenų bei jų metaduomenų panaudojimo optimalių būdų ir neatsilikti šioje srityje siekiant apsaugoti dokumentus nuo potencialių grėsmių, ypač susijusių su privatumu ir saugumu.