INFORMACIJOS MOKSLO EPISTEMOLOGINIS VAIDMUO IR JO POVEIKIS BIBLIOTEKININKYSTËS IR ARCHYVISTIKOS STUDIJOMS
Švedijos bibliotekininkystės ir informacijos mokslo mokykla
Buroso universitetinis koledžas, SE-50190, Švedija
El. paštas: wilsontd@gmail.com
Epistemologija – tai žmogaus pažinimo, žinių galimybių ir prigimties tyrimas. Kadangi bibliotekos ir informacijos įstaigos – tai organizacijos, kurios rūpinasi tokių žinių įrašais (šiais laikais ir skaitmeniniais, ir spausdintais), tai verta išnagrinėti bibliotekų ir informacijos darbo epistemologiją, jos įtaką bibliotekininkystės ir informacijos studijoms. Aišku, kad nepriklausomai nuo to, kaip suprantame žmogaus kuriamų žinių procesą, tų žinių įrašai tam tikra prasme egzistuoja „tikrovėje“. Žinios, t. y. individo intelekto mechanizmas (ar, pasak Druckerio, tai, „kas yra tarp dviejų ausų“), gali būti konstruojamos socialiai, tačiau tai, ką iš tų žinių užrašome, o tiksliau, ką vadiname „informacija“, įgyja „realią“ formą. „Reali“ forma gali būti nematoma (pavyzdžiui, lazeriu įrėžti ženklai kompaktinėje plokštelėje ar standžiajame diske įrašyti bitai), tačiau ji yra. Šiame straipsnyje aptariamos realistinės epistemologijos pasekmės bibliotekų ir archyvų veiklai ir mokslui, poveikis šių sričių studijoms.