KRISTIJONAS DONELAITIS IR PETTERIS DASSAS – LIETUVIŲ IR NORVEGŲ POEZIJOS PRADININKAI (anglų kalba)
Hedmark University College
Ringgata 175
NO-2318 Hamar
E-mail: vistdal@online.no
Kristijono Donelaičio Metai Skandinavijoje nėra gerai žinomas literatūros kūrinys. Jis nebuvo išverstas į Skandinavijos kalbas iki 1991 metų, kai pasirodė Lennarto Kjellbergo Metų vertimas į švedų kalbą.
Straipsnyje siekiama nustatyti K. Donelaičio Metų ir Skandinavijos poezijos sąsajas. Būtų sunku įrodyti ryšius su lietuvių poeto amžininkais, tačiau galima įžvelgti ryškių netiesioginių analogijų su tam tikrais kūriniais, ypač su XVII a. Norvegijos literatūros pavyzdžiais, tai yra iki K. Donelaičio laikmečio sukurtais kūriniais. Ryškiausias pavyzdys – Petterio Dasso epinė poema Šiaurės trimitas (Nordlands Trompet) (1678–1696, išleistas po autoriaus mirties 1739 m.).
Kaip ir K. Donelaitis, P. Dassas (1647–1707) buvo liuteronų pastorius, kūręs ir baroko himnus, ir topografinę poeziją. P. Dasso poetinė duoklė gimtajam Arktandrijos regionui – svarbiausias Norvegijos literatūros kūrinys, sukurtas iki romantizmo laikų. Daugeliu atžvilgiu šį kūrinį galima sulyginti su K. Donelaičio Metais: abi poemos žymi šiuolaikinės literatūros pradžią Norvegijoje ir Lietuvoje. K. Donelaitis kūrė savo gimtąja kalba, P. Dassas – danų kalba.
P. Dasso gyvenamuoju laikotarpiu Danija ir Norvegija buvo vieninga valstybė, kurioje danų kalba buvo bendra rašytinė kalba. Vis dėlto nuo XVII a. pabaigos vis daugiau autorių įtraukdavo norvegų kalbos elementus į danų kalbą. Būtent P. Dassas ir laikomas šio proceso pradininku. Sukūręs epinę poemą Šiaurės trimitas, jis įrodė – kaip ir K. Donelaitis – literatūrinį savo gimtosios kalbos potencialą ir nutiesė kelią nacionalinei literatūrai ateities kartoms.
Verta atkreipti dėmesį ir į gausias Šiaurės trimito ir Metų paraleles perteikiant kūrinio nuotaiką ir išsakant leitmotyvus, kurie kuriami vadovaujantis bendru estetiniu skoniu ir panašiomis literatūros priemonėmis.
Šiaurės trimitas yra rimuota topografinė panegirika, sueiliuota anapesto metru. Poemoje aprašomas kasdienis gyvenimas, gamtinės ir prekybinės Arktikos regionų sąlygos. Joje pateikiamas teminis vietovės, astronominių ir meteorologinių sąlygų aprašymas, fiksuojamos paukščių, žuvų ir banginių gyvenimo akimirkos, aprašomas žemės ūkis, turgavietės ir etniniai-kultūriniai ypatumai, tai yra gyvenimo tarp samių (ar lapių) būdas ir papročiai.
Kaip ir K. Donelaitis, P. Dassas aprašo žmones ir vietoves, įvairius kasdienius reikalus ir papročius, derindamas pamaldumą su humoru. Ši pasakojimo ypatybė būdinga abiem aptariamiems poetams. Pagrindinė tema P. Dasso poemoje – sezoninė veikla, ypač susijusi su žvejyba ir prekyba, o K. Donelaitis didžiausią dėmesį skiria žemės ūkio darbams. Kaip ir K. Donelaičio Metuose, P. Dasso Šiaurės trimite vaizduojamos įdomios švenčių ir iškilmių akimirkos – šiuose kūriniuose esama burleskiškų vestuvių ceremonijų aprašymų.
Abiejose poemose itin daug dėmesio skiriama paukščiams. Lietuvoje avasario pasiuntiniais laikomi gandrai ir lakštingalos. Šiaurės Norvegijoje šie paukščiai nežinomi, todėl ir neaprašyti P. Dasso poemoje, bet čia randame Arktikos jūrų paukščius pufinus ir gagas. Pabrėžiama šių paukščių mėsos, kiaušinių ir plunksnų svarba kaip ištisus šimtmečius gyvavęs pragyvenimo šaltinis.
Ir Metai, ir Šiaurės trimitas laikomi svariu indėliu į Europos literatūrą. Abiejose poemose galima įžvelgti panašumų aprašant gamtą, gyvenimo sąlygas ir kultūrą. Nepaisant reikšmingų gyvenimo būdo ir geografinių sąlygų skirtumų (Baltijos regione vyrauja laukai ir miškai, o Arktikos regiono pakrantes skalauja jūros), šias poemas vienija daug panašumų.