http://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/issue/feed Knygotyra 2019-09-17T19:51:10+03:00 Domas Kaunas domas.kaunas@kf.vu.lt Open Journal Systems <p>Įkurtas 1961 m. Skirtas tarpdisciplininiams spausdintinių ir skaitmeninių leidinių tyrimams, apimantiems knygos ir periodikos istoriją, istoriografiją ir kultūrą, tradicinę ir skaitmeninę leidybą, skaitymo, rašytinių medijų komunikacijos, spausdintinio ir rankraštinio paveldo problemas. Registruotas Scopus nuo 2018 m.</p> http://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/13123 Rankraštinė Jano Heve­lijaus Selenografija Vilniuje 2019-09-17T19:51:10+03:00 Rima Cicėnienė rima.ciceniene@mab.lt <p>Straipsnyje nagrinėjama Abiejų Tautų Respublikos astronomo Jano Hevelijaus (1611–1687) veikalo Selenografija (1647), skirto Mėnulio stebėjimams, vertimo nuorašo kirilika istorija. Tyrimo objektu tapo LMAVB saugomas rankraštinis kodeksas (LMAVB RS F19–318), o lyginamai analizei buvo naudojama Ciuricho mokslo ir technikos universiteto ETH bibliotekoje saugomo egzemplioriaus skaitmeninė kopija. Pasitelkus literatūros analizę, trumpai aptariama astronomijos mokslo istorija XVII a. Europoje, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bei J.&nbsp;Hevelijaus veikalo vieta joje. Kodikologinė vieneto analizė leido atidžiau pažvelgti į kodekso sukūrimo būdą, o kartu ir pabandyti tikslinti jo gamybos vietą bei funkcionavimo istoriją. Pirminiai tyrimo duomenys patvirtina, kad tai Pasiuntinių tarnyboje dirbusio Stepano Čižinskio vertimo nuorašas. Tačiau kodekso gamybos vieta ir paskirtis nėra iki galo aiškios, nes knygos parengimas nėra išbaigtas (trūksta daugelio iliustracijų, lentelių). Pavieniai požymiai leidžia jį priskirti Pasiuntinių tarnybos „leidyklai“, o knygos blokui panaudotas popierius turi bendrų bruožų su LDK perrašytomis knygomis. Atskleista kodekso patekimo į Vilniaus viešąją biblioteką istorija leistų patikslinti tiek kodekso paskirtį, tiek funkcionavimo istoriją.</p> 2019-07-09T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/13124 LDK 1613 m. žemėla­pio laidos: istoriografinis aspektas 2019-09-17T19:51:05+03:00 Alma Braziūnienė alma.braziuniene@kf.vu.lt <p>Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio (1549–1616) suburto profesionalų kolektyvo parengtas ir 1613&nbsp;m. Amsterdame išspausdintas LDK žemėlapis jau yra nagrinėtas kartografijos, kultūros, meno istorikų, semiotikų ir kitų sričių specialistų Lietuvoje ir užsienyje. Straipsnyje šis žemėlapis analizuojamas knygotyriniu žvilgsniu – pateikiama LDK 1613&nbsp;m. žemėlapiui skirtų publikacijų analizė jo leidybos (laidų) aspektu. Nesiekiama išsamaus ir visa apimančio LDK 1613&nbsp;m. žemėlapio istoriografinio tyrimo. Istoriografinėje retrospekcijoje chronologine tvarka nagrinėjant užsienio ir Lietuvos autorių darbus ryškinama, kaip įvairūs autoriai, rašę apie šį žemėlapį, traktavo žemėlapio bibliografinę informaciją, kaip kito požiūris į šio žemėlapio sandarą ir pan. Istoriografinė publikacijų apie LDK 1613&nbsp;m. žemėlapį analizė parodė, kad LDK 1613&nbsp;m. žemėlapio kaip spaudos objekto formalieji radimosi dalykai (kokios vario plokštės buvo parengtos sieniniam žemėlapiui, kaip ir kokios sandaros žemėlapis naudotas Williamo Janszoono Blaeu leidyklos atlasuose ir pan.) yra svarbūs žemėlapio funkcionavimo raidai nustatyti.</p> 2019-07-09T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/13125 Ignoto Oginskio (1755–1786) biblioteka: genealoginio ir religinio tapatumo atspindys 2019-09-17T19:51:01+03:00 Arvydas Pacevičius arvydas.pacevicius@kf.vu.lt <p>Straipsnyje taikant šaltiniotyrinį, biografinį, bibliografinį, proveniencinį ir kt. metodus nagrinėjamos Darsūniškio ir Vaiguvos seniūno Ignoto Oginskio (1755–1786) asmeninės bibliotekos (201 vienetas) perdavimo 1787&nbsp;m. Trakų bernardinų vienuolynui aplinkybės, bendrais bruožais aptariama dovanotojo biografija ir bibliotekos sudėtis, pristatomi veikalai, žadinę istorinę atmintį apie Oginskių giminę ir teikiantys nuorodų apie I.&nbsp;Oginskio pamaldumą, ryšius su bernardinų vienuolija. Nustatyta, kad I.&nbsp;Oginskio, sirgusio nežinoma liga ir anksti mirusio, šeima ir giminė rėmė Trakų bernardinų vienuolyną, užrašė jam nemažas sumas. I.&nbsp;Oginskis, be kita ko, buvo tretininkas ir&nbsp;– galimai&nbsp;– minėto vienuolyno finansinių reikalų patikėtinis (sindikas), o asmeninę biblioteką bernardinams skyrė 1786&nbsp;m. kovo 29 d. Kruonyje sudarytu testamentu. Bibliotekos didesnę dalį sudarė bernardinams, ypač tretininkams, būdinga asketinė lektūra, dvasinės pratybos, pamokslai, nors yra ir Apšvietos epochos pasaulietinių veikalų prancūzų kalba, Vilniaus pijorų spaustuvėje leistų vadovėlių, teikiančių nuorodų į I.&nbsp;Oginskio studijas. Istorijos veikalų, taip pat knygų, kurių dedikacijose minimi Oginskių nuopelnai valstybei ir bažnyčiai, gausa rodo I.&nbsp;Oginskį puoselėjus LDK istorinę atmintį ir vertinus priklausymą kilmingai giminei. O štai asketinė literatūra patvirtina šaltinių duomenis apie tai, kad I.&nbsp;Oginskis buvo įstojęs į pranciškonų observantų (bernardinų) trečiąjį (tretininkų) ordiną.</p> 2019-07-09T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/13126 Iš Vrublevskių bibliotekos istorijos: Platerių Pustinios dvaro knygų rinkinio įsigijimo atvejis 2019-09-17T19:50:56+03:00 Daiva Narbutienė daiva.narbutiene@mab.lt <p>Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fundatorius Tadas Stanislovas Vrublevskis (1858–1925), 1891&nbsp;m. iš tėvų paveldėjęs biblioteką, toliau pats ją ėmė pildyti, įsigydamas knygų, rankraščių, periodinių leidinių, ikonografinių dokumentų kolekcijų ir kitų vertybių iš asmeninių to meto bibliotekų, sukauptų aristokratų dvaruose ar mokslininkų namuose. Vienas iš tokių knygų rinkinių 1907&nbsp;m. buvo pasiūlytas nupirkti iš grafo Henriko de Broel-Platerio (1868 – po 1926&nbsp;m.) Pustinios dvaro, buvusio netoli Kraslavos miestelio tuometinėje Vitebsko gubernijoje (Kraslava – dab. to paties pavadinimo savivaldybės centras, esantis Latvijos Respublikoje, Daugpilio apskrityje, šalia sienos su Rusijos Federacija). Straipsnyje, remiantis Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugoma archyvine medžiaga ir surinktais duomenimis apie šiuo metu identifikuotus leidinius su Pustinios dvaro bibliotekos prove­niencija (apie 350 egzempliorių), aptariamos grafo Henriko Platerio knygų rinkinio įsigijimo aplinkybės, apžvelgiami bibliotekos raidos bruožai, apibūdinamas jos turinys.</p> 2019-07-09T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/13127 Rygoje saugomos Martyno Liudviko Rėzos Abrahamui Jakobui Penzeliui siųstos knygos 2019-09-17T19:50:51+03:00 Ernesta Kazakėnaitė e.kazakenaite@gmail.com <p>Straipsnyje pristatoma ir aprašoma su dviem Martyno Liudviko Rėzos siuntomis Abrahamui Jakobui Penzeliui susijusi problematika. Daugiausia dėmesio jame skiriama pirmajai siuntai (1818), kurios egzempliorių yra žinoma de visu. Straipsnio tikslas – apžvelgti Latvijos universiteto Akademinėje bibliotekoje Rygoje saugomas Rėzos 1818&nbsp;m. Penzeliui siųstas knygas, objektas – jose esantys įrašai. Akstinas tyrimui buvo nauji užtikti įrašai, leidžiantys teigti, kad Rygoje saugomos ne dvi ar trys lietuviškos Rėzos siųstos knygos, bet yra pagrindo manyti, kad penkios. Straipsnyje pateikiama naujos ir aktualios informacijos, papildančios ankstesnių Rėzos veiklos tyrėjų įžvalgas, tačiau klausimas dėl baigtinio siųstų knygų sąrašo vis dar lieka atviras ateities tyrimams.</p> 2019-07-09T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/13128 Martyno Liudviko Rėzos susirašinėjimas su lietuvių dainų rinkėjais provincijoje 2019-09-17T19:50:46+03:00 Liucija Citavičiūtė liucija.cita@gmail.com <p>Karaliaučiaus universiteto profesorius Martynas Liudvikas Rėza (Rhesa, 1776–1840) kreipimesi į lietuvių literatūros bičiulius (1817) ragino rinkti Prūsijos lietuvių dainas ir siųsti jam į Karaliaučių. Apie 1937&nbsp;m. Kauno universiteto profesorius Juozas Eretas Rėzos archyve Karaliaučiuje surado keletą dainų siuntėjų laiškų – Brėdausių dvaro mokyklos mokytojo Endrikio Budriaus (1783–1852) ir pamario žvejybos vyriausiojo inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo (Beerbohm, 1786–1865) – ir juos nusirašė, deja, su kupiūromis. Po Antrojo pasaulinio karo pervežtame į Vilnių Rėzos archyve kai kurių laiškų jau nebebuvo. Išlikę trys Budriaus ir keturi Berbomo laiškai, dabar saugomi LMAVB Rankraščių skyriuje. 1964&nbsp;m. juos paskelbė Albinas Jovaišas, tačiau nepublikavo gausių laiškų priedų, tai – dainos ir regioninė leksika, žvejų frazeologija, pamario augalų ir marių žuvų lietuviški pavadinimai ir kt. Berbomo atsiųsti vytinių valčių bei poledinės žūklės proceso brėžiniai ir schemos su lietuviškais terminais yra pirmieji lietuviški aiškinamieji ir vaizduojamieji žodynėliai. Šiame straipsnyje plačiau pristatomi respondentai, pateikiamas platesnis susirašinėjimo kontekstas, publikuojamas Ereto kupiūruotas Budriaus laiško fragmentas ir keletas Berbomo laiškų priedų fragmentų. Rėzos laiškų nerasta, tačiau galima teigti, kad šiems respondentams jis parašė mažiausiai keturis–penkis laiškus.</p> 2019-07-09T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/13129 Europoje išleisti lietuviški ir lituanistiniai leidiniai JAV lietuvių spaudoje (iki 1904 m.) 2019-09-17T19:50:41+03:00 Remigijus Misiūnas remigijus.misiunas@kf.vu.lt <p>Straipsnyje analizuojama informavimo apie naujus leidinius situacija JAV lietuvių spaudoje lietuviškos spaudos draudimo metais iki 1904 m., pagrindinį dėmesį skiriant pranešimams apie naujus Europos lietuvių spaudinius bei kitakalbę lituanistinę literatūrą. Tyrimas buvo atliktas remiantis tokių leidinių sąrašu, sudarytu peržiūrėjus to meto lietuvišką periodinę spaudą. Jo pagrindu rekonstruojama informavimo apie naujus leidinius lietuvių literatūros augimo metu kylant tautiniam judėjimui sistema JAV lietuvių spaudoje, dėmesys Europos lietuvių spaudai ir kitakalbei lituanistinei literatūrai, informacijos pateikimo specifika, pristatytų leidinių repertuaras, kur dominavo pasaulietinė literatūra.</p> 2019-07-09T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/13130 Tarptautinių daugiakalbių lietuviškųjų periodinių leidinių leidyba (1904–1940) 2019-09-17T19:50:36+03:00 Tomas Petreikis PetreikisT@gmail.com <p>Straipsnyje analizuojama daugiakalbių tarptautinių leidinių, kuriuose buvo spausdinami ir lietuviški tekstai, leidyba. 1904–1940&nbsp;m. iš viso tokių leidinių leista 26. Jų poreikis subrendo dėl XX a. pirmojoje pusėje susidariusių naujų kultūrinių, ekonominių ir politinių sąlygų. Daugiakalbė periodinė spauda startavo kultūrinio bendradarbiavimo plotmėje, bet, po Pirmojo pasaulinio karo Pabaltijyje susikūrus nepriklausomoms valstybėms, dėmesys šiai sričiai sumenko, labiau plėtoti ekonominiai ir politiniai ryšiai. Lietuvos, Vokietijos, Latvijos, Lenkijos ir kt. šalių leidėjams buvo aktualesnė ekonominių ryšių plėtotė. Svarbos įgavo ir Baltijos šalių (Estija, Latvija ir Lietuva) politinis bendradarbiavimas. Propagandos tikslais nemažai daugiakalbių leidinių Pirmojo pasaulinio karo metais leido Vokietija. Daugiakalbiuose leidiniuose šalia lietuvių kalbos buvo pasitelkiamos vokiečių, lenkų, prancūzų, latvių, rusų ir kitos užsienio kalbos. Daugiakalbės periodinės spaudos atsiradimas ir lietuvių kalbos pasirodymas juose atspindėjo lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės tarptautinį pripažinimą, savitų poreikių suvokimą, politinį, ekonominį ir kultūrinį dialogą.</p> 2019-07-09T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/13131 Sūduvių knygelės autorystės problema 2019-09-17T19:50:31+03:00 Rolandas Kregždys rolandaskregzdys@gmail.com <p>Remiantis tipologiniu ir analitiniu aprašomuoju metodais bei gematrijos numerologine grafinių žymenų dešifravimo sistema, straipsnyje įvardijami Sūduvių knygelės, arba Der vnglaubigen ‖ Sudauen ihrer bockheiligung mit sambt andern Ceremonien, so sie tzu brauchen gepflegeth, – jotvingių genties bene išsamiausio ir svarbiausio etnokultūrinės tradicijos, užfiksuotos Reformacijos laikotarpiu, aprašo iki šiol nenustatyto autoriaus identifikavimo kriterijai. Taip pat pateikiama šio šaltinio mitonimų sekos latentiniu akrostichu užkoduoto autonimo analizė. Iškeliama hipotezė, kad šio rankraštinio XVI&nbsp;a. pradžios veikalo kūrėjas – Johannesas Poliandras, arba Johannas Graumannas, hebrajišką savo tapatybės įvardijimą – Išmǝrai Sābā bēn Āḏām – nurodęs ne tik skaitmenine, bet ir grafemų retrogradine AvGaḏ seka.</p> 2019-07-09T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/13132 Knygos ir visuomenė Latvijoje iki 1945 m. 2019-09-17T19:50:27+03:00 Marija Prokopčik marija.prokopcik@mb.vu.lt <p>Grāmata un sabiedrība Latvijā līdz 1945. gadam: rakstu krājums. Latvijas Nacionālā bibliotēka; Galvenais redaktors Andris Vilks; atbildīgā redaktore Sanita Briežkalne. Rīga: Latvijas Nacionālā bibliotēka, 2019. 367&nbsp;p.: diagramma, faksimili, ilustrācijas, portreti, shēmas.&nbsp;ISSN 1691-5941. (Zinātniskie raksti, 4 (XXIV)</p> 2019-07-09T00:00:00+03:00 Autorinės teisės (c) 2019 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press