Kriminologijos studijos
https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos
<p>Įkurtas 2014 m. Publikuoja kriminologijos tematikos straipsnius.</p>Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University PressenKriminologijos studijos2538-8754<p>Susipažinkite su autorių teisėmis <a href="http://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/journalpolicy">žurnalo politikoje</a> skiltyje Autorių teisės. </p>Pakartotinio smurto prieš intymų partnerį rizikos valdymas probacijos tarnyboje: praktikos Lietuvoje ir užsienio šalyse apžvalga
https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/33517
<p><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;">Remiantis oficialiais statistikos duomenimis, kasmet Lietuvos probacijos tarnyba (toliau – LPT) vykdo ganėtinai didelio asmenų, smurtavusių prieš intymų partnerį, skaičiaus priežiūrą. Straipsnyje analizuojamos mokslu grįstos pakartotinio smurto prieš intymų partnerį rizikos valdymo priemonės, užsienio šalių ir LPT praktika, organizuojant darbą su smurtavusiais prieš intymų partnerį asmenimis. Pastarųjų metų praktikos analizė rodo, kad, lyginant su užsienio šalimis, Lietuvoje darbas su šia teisės pažeidėjų grupe neretai neatitinka Rizikos, poreikio ir atliepiamumo modelio principų bei pačios grupės heterogeniškumo. Atsižvelgiant į gerąją užsienio šalių praktiką ir Lietuvos kontekstą, siūloma tobulinti darbą su šia asmenų grupe revizuojant individualaus asmens vertinimo procesą, parengiant diferencijuotus pagalbos teikimo protokolus bei pritaikant LPT turimas priemones darbui su smurtavusiais prieš intymų partnerį asmenimis.</span></p>
Straipsniaismurtas prieš intymų partnerįpakartotinio smurto rizikos valdymasprobacijaLiubovė JarutienėIlona Laurinaitytė
Autorių teisių (c) 2024 Liubovė Jarutienė | Ilona Laurinaitytė
https://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2024-03-052024-03-0583110.15388/CrimLithuan.2023.11.1Religijos-viktimizacijos modulio link tarptautinio jaunimo delinkvencijos ir viktimizacijos tyrimo (ISRD) kontekste: mokymasis iš praeities pavyzdžių
https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/32635
<p><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;">Postsekuliarios visuomenės samprata pabrėžia didėjančią religijos reikšmę socialinėje, kultūros ir politikos srityse. Atsižvelgiant į šią tendenciją, kriminologija turėtų skirti daugiau dėmesio klausimui, kaip religija susijusi su viktimizacija ir nusižengimais. Kadangi religijos ir nusikaltimų tyrimai tradiciškai labiau telkė dėmesį į nusižengimus, itin nedaug žinoma apie religijos sąsajas su viktimizacija. Religijos veiksnio analizė tarptautiniuose tyrimuose ypač aktuali religiškai nevienalytėse bendruomenėse. Šiame straipsnyje pristatomas apklausos modulis, kuris galėtų būti taikomas Tarptautiniame jaunimo delinkvencijos ir viktimizacijos tyrime (ISRD). Pirmiausia buvo išnagrinėta naujausia tyrimo banga ISRD-4. Siekiant aptikti šio tyrimo spragas, atlikta kitų tarptautinių tyrimų, įskaitant moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimą (HBSC), Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimą (ESPAD), Europos socialinį tyrimą (ESS), Pasaulio vertybių tyrimą (WVS) ir Tarptautinį nusikaltimų aukų tyrimą (ICVS), kuriuose buvo nagrinėjamas religijos aspektas, apžvalga. Remiantis šiais pavyzdžiais, straipsnyje pristatomas naujas ISRD modulis (Priedas), skirtas religijos ir viktimizacijos sąsajai tirti tarptautiniuose nusikaltimų tyrimuose. Straipsnio autoriai prieina prie išvados, kad kriminologiniuose tyrimuose, šalia tradicinių socialinių, ekonominių, struktūrinių ir individualių veiksnių, didesnį dėmesį verta skirti religijai ir kitiems kultūriniams kintamiesiems.</span></p>
Straipsniaikriminologijaneapykantos nusikaltimaiviktimizacijareligijatarptautiniai tyrimaiISRDSophie LitvakJanne KivivuoriMarkus Kaakinen
Autorių teisių (c) 2022 Sophie Litvak | Janne Kivivuori | Markus Kaakinen
https://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2023-12-282023-12-28557910.15388/CrimLithuan.2022.10.6Sexual harassment and abuse in sport: some legal and criminological considerations
https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/32452
<p><strong> </strong>Seksualinis priekabiavimas ir seksualinė prievarta yra neretas reiškinys sporto pasaulyje. Daug sportininkų, ypač sportininkių, yra tapę smurto ir prievartos aukomis. Daugelį metų aukos tylėjo ir slėpė savo patirtį, bijodamos visuomenės ir žiniasklaidos pasmerkimo, tačiau pastarojo meto tendencijos rodo, kad padėtis gerėja: vis daugiau atletų(čių) kalba apie seksualinį priekabiavimą ir prievartą sporte. Teisiniu požiūriu pagrindinis seksualinio priekabiavimo bylų bruožas yra tas, kad įrodinėjimo našta gali būti perkeliama kaltinamajam. Baudžiamojoje teisėje šis mechanizmas kelia abejonių dėl galimo nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo. Tačiau kadangi tarptautinės sporto federacijos drausminėse bylose taiko žemesnį įrodinėjimo standartą, ši procesinė ypatybė vertinama palankiai. Kartu būtina pažymėti, jog žemesnis įrodinėjimo standartas jokiu būdu nereiškia, kad seksualinio priekabiavimo ir prievartos bylos gali būti tiriamos ne taip delikačiai ar atsakingai. Atvirkščiai, šio reiškinio teisinė ir kriminologinė specifika implikuoja, kad būtina aiškiai nustatyti ribas tarp seksualinės prievartos, seksualinio priekabiavimo, neprofesionalaus elgesio ar tiesiog flirto. Atitinkamas ribų nustatymas, viena vertus, užtikrina, kad kaltininkai neišvengtų atsakomybės net jei ji santykinai nedidelė, antra vertus, apsaugo nekaltus asmenis nuo nepagrįstų kaltinimų.</p>
Straipsniaiseksualinis priekabiavimasseksualinė prievarta teisinė atsakomybėįrodinėjimo naštaSalomėja Zaksaitė
Autorių teisių (c) 2023 Salomėja Zaksaitė
https://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2023-11-172023-11-179711810.15388/CrimLithuan.2022.10.5Įtariamojo apibūdinimo ir galimo veikos motyvo poveikis išreiškiant įtarimą ikiteisminio tyrimo metu: policijos pareigūnų ir studentų grupių palyginimas
https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/26275
<p><strong>Įvadas. </strong>Išreikšdami įtarimą konkrečiam asmeniui, ikiteisminio tyrimo pareigūnai gali vadovautis ne konkrečių faktų vertinimu, o siekti patvirtinti nuomonę, paremtą ankstesnėmis žiniomis ar lūkesčiais. Šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kaip įtariamojo asmens apibūdinimas ir galimas motyvas veikia išreiškiant įtarimą ir vertinant tolesnę įvykio informaciją.<br /><strong>Metodai.</strong> Tyrime dalyvavo policijos pareigūnai (N = 40), kriminologijos (N = 63) ir teisės (N = 53) studijų studentai. Vidutinis policijos pareigūnų amžius – 36,95 m., kriminologijos studentų – 20,98 m., teisės studentų – 22,28 m. Didžiąją tyrimo dalyvių dalį sudarė moteriškos lyties atstovės (policijos pareigūnų imtyje 70 proc., kriminologijos studentų – 88,9 proc., teisės studentų – 67,3 proc.). Tyrimo dalyviai susipažino su medžiaga iš baudžiamosios bylos dėl apiplėšimo. Eksperimentinės grupės dalyviams pateiktas neigiamas įtariamojo asmens apibūdinimas (pvz., masyvi tatuiruotė smilkinio srityje, įžūlus elgesys apklausiant) ir galimas motyvas – buvo įsiskolinęs, ieškojo greitų pajamų (kontrolinei grupei apibūdinimas ir motyvas nepateikti). Tikėtasi, kad eksperimentinės grupės dalyviai išreikš stipresnį įtarimą (patvirtinimo šališkumo hipotezė), kitus „naujus“ bylos faktus vertins kaip labiau rodančius kaltę (tendencingo informacijos apdorojimo hipotezė) ir pasirinks daugiau kaltę preziumuojančių tolesnių tyrimo veiksmų (selektyvios informacijos paieškos hipotezė) nei kontrolinės grupės dalyviai.<br />Analizė.<strong> </strong>Hipotezėms patikrinti atlikti vidurkių palyginimai taikant dispersines analizes.<br /><strong>Rezultatai</strong>. Eksperimentinės grupės dalyviai išreiškė stipresnį įtarimą, papildomas aplinkybes vertino kaip labiau nurodančias kaltę nei kontrolinės grupės dalyviai, tačiau informacijos, patvirtinančios išreikštą įtarimą, selektyviai neieškojo. Aptikta skirtumų tarp policijos pareigūnų ir studentų informacijos apdorojimo.<br /><strong>Išvados.</strong> Neigiamas įtariamojo asmens apibūdinimas ir galimas motyvas skatina stipresnį įtarimą ir tendencingesnį tolesnės informacijos vertinimą.</p>
Straipsniaisprendimų priėmimaspatvirtinimo šališkumasnusikalstamų veikų vertinimasGintarė CicėnaitėDovilė Barysė
Autorių teisių (c) 2022 Gintarė Cicėnaitė | Dovilė Barysė
https://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2022-12-302022-12-30729610.15388/CrimLithuan.2022.10.4Bausmių bendrinimo ypatumai ir galutinės bausmės teisingumas Lietuvos teismų praktikoje
https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/33076
<p><span style="color: #000000; font-family: 'Times New Roman'; font-size: medium; font-style: normal; font-variant-ligatures: normal; font-variant-caps: normal; font-weight: 400; letter-spacing: normal; orphans: 2; text-align: start; text-indent: 0px; text-transform: none; widows: 2; word-spacing: 0px; -webkit-text-stroke-width: 0px; white-space: normal; text-decoration-thickness: initial; text-decoration-style: initial; text-decoration-color: initial; display: inline !important; float: none;">Bausmių bendrinimo klausimas baudžiamosios teisės mokslininkų jau kurį laiką nenagrinėjamas ir nepelnytai pamirštas, nors kaltininkui bausmių bendrinimo būdas ir galutinės bausmės dydis yra labai svarbus. Reikia pabrėžti, kad teismų praktikoje gana dažnai kyla įvairių problemų, susijusių su teisingu ir tinkamu bausmių subendrinimu, dėl to kartais labai lengva pasiklysti bausmių dydžių, skaičių ir galutinės bausmės skaičiavimo labirintuose. Straipsnis pradedamas pateikiant neigiamą teismų praktikos pavyzdį, kai žemesnės instancijos teismas, ignoruodamas apeliacinės instancijos teismo sprendimą, po bausmių subendrinimo nutarė atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Toliau autorius kelia klausimą, kodėl baudžiamasis įstatymas numato tik pridedamų bausmių minimalius dydžius, tačiau, bendrinant kelis nuosprendžius, nėra privaloma pridėti bent minimalią bausmių dalį. Kita vertus, šios problemos kontekste galime pagrįstai abejoti, ar tais atvejais, kai kaltininkas padaro keliasdešimt ar kelis šimtus nusikalstamų veikų, bendrinant bausmes ir pridedant po minimalią kiekvienos bausmės dalį, galutinės bausmės dydis nėra per griežtas. Galiausiai straipsnio pabaigoje parodomi bausmių bendrinimo sunkumai, kai bausmes tenka bendrinti vienu metu taikant LR baudžiamojo kodekso 63 straipsnį ir LR baudžiamojo kodekso 64 straipsnį.</span></p>
Straipsniaiteisinga bausmėbausmių bendrinimasgalutinė bausmėproporcingumasDarius Pranka
Autorių teisių (c) 2024 Darius Pranka
https://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2024-03-052024-03-05325010.15388/CrimLithuan.2023.11.2Kai kurios aktualios nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausų problemos teisėsaugos institucijų praktikoje baudžiamojo proceso metu
https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/31455
<p>. Kiek daugiau nei prieš dešimt metų Lietuvoje buvo atliktas vaiko teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu auditas, kurio metu nustatyti vaikų apklausų trūkumai ir problemos. Šios problemos buvo sprendžiamos 2017 metais priėmus baudžiamojo proceso įstatymo pakeitimus, nuo kurių įsigaliojimo praėjo kiek daugiau nei penkeri metai. Straipsnyje siekiama išanalizuoti aktualią (daugiausia pastarųjų metų) teisėsaugos institucijų praktiką vykdant nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausas baudžiamojo proceso metu. Atliktos analizės ir empirinio tyrimo metu nustatyta, kad nepilnamečiai neretai apklausiami ne specialioje vaiko apklausos patalpoje dėl nepateisinamų priežasčių, jiems ne visada išaiškinamos jų teisės, ypač teisė neliudyti prieš savo artimuosius ar šeimos narius, aptariama tokio procesinio pažeidimo teisinė reikšmė. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai dažniausiai tinkamai nesiruošia vaikų apklausoms, apibendrinami kiti atlikto empirinio tyrimo rezultatai.</p>
Straipsniainepilnametisapklausavaiko interesaivaiko teisėsDarius Pranka
Autorių teisių (c) 2022 Darius Pranka
2023-06-062023-06-06487110.15388/CrimLithuan.2022.10.3Minimali konfiskuotino turto vertė legalumo ir proporcingumo principų bei racionalios baudžiamosios politikos kontekste
https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/29668
<p>Straipsnyje kvestionuojama Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta sąlyga, kuria ribojama teismo galimybė konfiskuoti iš nusikaltimų gautą mažesnės nei 12 500 Eur vertės turtą išplėstinio turto konfiskavimo tvarka. Besivystanti ir, galima sakyti, įsibėgėjanti išplėstinio turto konfiskavimo taikymo praktika daro šį klausimą jau ne tik principinį, bet ir praktinį. Straipsnyje analizuojama, kiek tokia sąlyga dera su legalumo principu, iš kurio išplaukia principas <em>iš neteisės teisė nekyla</em>, o aptariamame kontekste – iš nusikaltimo nekyla net ir nedidelės vertės turtinė teisė. Kartu pristatomi argumentai, kuriais teisinamas aptariamas ribojimas konfiskuoti nedidelės vertės nusikalstamu būdu gautą turtą – racionalaus teisėsaugos darbo organizavimo, proporcingumo, sistemiškumo. Prieinama prie išvados, kad vis dėlto pastarieji argumentai nėra vartojami tiksliai ir pagrįstai, ir jie neturi pakankamai svorio, kad pateisintų išimtį iš principo, kad iš neteisės teisė nekyla. Kartu straipsnyje prieinama prie išvados, kad konfiskuotino turto vertės ribojimas prieštarauja Europos Sąjungos teisei – Direktyvai 2014/42/ES.</p>
Straipsniaiišplėstinis turto konfiskavimaslegalumo principasracionali baudžiamoji politikaDirektyva 2014/42/ESminimali turto vertėSkirmantas Bikelis
Autorių teisių (c) 2022 Skirmantas Bikelis
2022-12-302022-12-30304710.15388/CrimLithuan.2022.10.2Suklastotų medicinos gaminių aptikimas ir tyrimas Slovėnijoje
https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/28053
<p>Šiame straipsnyje pateikiamos įžvalgos apie suklastotų medicinos gaminių aptikimą, tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už juos Slovėnijoje ir kitose valstybėse. Straipsnyje apibendrinamos Interpolo ir Europos Sąjungos veiklos šioje srityje ataskaitos, taip pat naudojamos šios srities ekspertų nuomonės ir įžvalgos, pateiktos šio straipsnio autorių atliktų interviu metu. Nors su suklastotais medicinos gaminiais susijusios problemos mastas visame pasaulyje didėja, Slovėnijoje ši problema nesulaukio didelio dėmesio. Nebuvo rasta suklastotų medicinos gaminių, kurie patektų į legalaus tiekimo grandinę. Apskritai suklastotų medicinos gaminių aptikimo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo apimtys yra labai mažos. To priežastys gali būti susijusios su vykstančiomis diskusijose dėl suklastotų medicinos gaminių apibrėžimo ir nuolatinio visuomenės informuotumo apie juos trūkumu. Jei visuomenė nesupranta ar net nežino apie suklastotus medicinos gaminius, ji nepraneš apie galimus susidūrimus su jais, todėl juos aptikti bus dar sunkiau. Šiame straipsnyje pateiktas tyrimas (iš dalies) patvirtino, kad patikima ir socialiai orientuota sveikatos priežiūros sistema, kurioje reikalingi vaistai yra plačiai prieinami, galėtų būti veiksminga atgrasymo priemonė suklastotų medicinos gaminių prekybai. Todėl svarbu vystyti tokią sistemą palaikančią teisinę bazę.</p>
Straipsniaisuklastoti medicinos gaminiaisuklastotų gaminių aptikimasbaudžiamasis tyrimasBoštjan SlakDanijela Frangez
Autorių teisių (c) 2022 Boštjan Slak | Danijela Frangez
2023-01-272023-01-2782910.15388/CrimLithuan.2022.10.1Neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis bei jų platinimu kaltinamų moterų individualios charakteristikos ir baudimo praktika
https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/27661
<p>Remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, Lietuvoje moterys sudaro apie 10 proc. nuteistųjų ir apie 5 proc. laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų populiacijos (Statistikos departamentas 2022). Dėl santykinai nedidelio jų skaičiaus moterys neretai lieka teisėsaugos sistemos ir bausmių vykdymo sistemos paraštėse, o moterų nusikalstamo elgesio aplinkybės ir jų baudimo praktika Lietuvoje iki šiol išlieka menkai tyrinėta tema. Šio tyrimo tikslas – atskleisti neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis bei jų platinimu kaltinamų moterų sociodemografines charakteristikas, nusikaltimų įvykdymo aplinkybes ir šioms moterims skiriamų bausmių tendencijas. Tyrimo metu atlikta teismų praktikos ir interviu su nuteistomis moterimis analizė atskleidė, kad moterys dažniau nei tokias pat veikas padarę vyrai neturėjo stabilaus pajamų šaltinio, privalėjo rūpintis nepilnamečiais vaikais ir išlaikyti šeimą. Be to, kitaip nei vyrai, moterys nusikalsdavo bendrininkų, o ne organizuotoje grupėje, o papildomi jų įvykdyti nusikaltimai siejosi išskirtinai su narkotikų vartojimu. Galiausiai, tyrimo rezultatai rodo, kad, lyginant su vyrams skiriamomis bausmėmis, teismai buvo linkę laikytis švelnesnės pozicijos moterų atžvilgiu. Šis tyrimas skatina gilintis į moterų nusikalstamo elgesio kontekstą ir ieškoti galimybių individualizuoti moterims skiriamas bausmes.</p>
Straipsniaimoterų nusikalstamas elgesysteismų praktikanarkotikų platinimasLiubovė Jarutienė
Autorių teisių (c) 2022 Liubovė Jarutienė
2022-10-252022-10-2519923110.15388/CrimLithuan.2021.9.8Laisvės atėmimo bausmės konstravimo prielaidos Lietuvoje kritinės kriminologijos požiūriu: įkalinimo tikslų analizė
https://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/29630
<p>Pasaulyje ir Lietuvoje deklaruojami laisvės atėmimo bausmės tikslai yra apsaugoti visuomenę nuo nusikaltimų ir sumažinti recidyvą; pripažįstama, kad šie tikslai gali būti pasiekti tik tuomet, jeigu laisvės atėmimo laikotarpis yra skiriamas kalinio laipsniškam grąžinimui į visuomenę (UNODC 2015). Vis dėlto naujausiuose Lietuvos strateginiuose dokumentuose pažymima, kad bausmių vykdymo sistema neskatina nuteistųjų keisti kriminalinio pobūdžio įpročių, nuteistųjų resocializacija yra fragmentuota ir tai, kad įkalinimo įstaigų darbuotojai atlieka nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, o ne resocializaciją ir socialinės pagalbos teikimą (LR Vyriausybė 2021b). Straipsnyje remiantis socialinio konstrukcionizmo tradicijos (Berger, Luckmann 1999) ir kritinės kriminologijos (Christie 1999; Hulsman 1997; Quinney 2004; Mathiesen 2006) idėjomis nagrinėjami laisvės atėmimo bausmės tikslai Lietuvos bausmių vykdymo sistemos pertvarkos kontekste ir nurodomos galimos deklaruojamų įkalinimo tikslų įgyvendinimo problemos. Dokumentų analizė parodė, kad įkalinimo problemų iškėlimas ir įvardijimas yra sąlygotas įsipareigojimų tarptautinėms organizacijoms ir projektams bei Lietuvos politinės darbotvarkės tikslų kaskadavimo. Lietuvoje laisvės atėmimo tikslai išlieka gana bendri ir instrumentiški, siekiantys pateisinti esamas arba numatytas reformos priemones, o iš pataisos įstaigų veiklos reikalaujama ilgalaikio teigiamo poveikio asmeniui ir kiekybinių rodiklių įgyvendinimo. Daroma prielaida, kad resocializacijos ir socialinės integracijos idėjos, kaip pagrindinis deklaruojamas laisvės atėmimo bausmės tikslas, yra „įkalintos“ politiniame diskurse, stokojančiame kritinės analizės ir nesuteikiančiame daug šansų sėkmei.</p>
Straipsniailaisvės atėmimo bausmėsocialinio konstrukcionizmo tradicijakritinė kriminologijaLietuvos penitencinė sistemaJolanta AleknevičienėIgnė KalinauskaitėLoreta Matačiūtė
Autorių teisių (c) 2022 Authors
2022-10-282022-10-2823225310.15388/CrimLithuan.2021.9.9