Kriminologijos studijos http://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos <p>Įkurtas 2014 m. Siekia stiprinti kriminologų bendradarbiavimą Lietuvoje ir informuoti mokslo atstovus, kurie domisi kriminologija, apie vykdomus mokslinius darbus ir tų darbų rezultatus bei supažindinti Lietuvos mokslo bendruomenę su naujausiais užsienio šalių kriminologų darbais.&nbsp;</p> Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press lt-LT Kriminologijos studijos 2351-6097 <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> Politinis smurtas: tipologija http://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/11929 <p>[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]</p> <p>Šis straipsnis pateikia skirtingų politinio smurto formų tipologiją, susiedamas jas į tam tikrą kontinuumą ir tarpusavyje susijusių jėgų lauką. Įvardytosios formos yra sisteminis smurtas, institucinis smurtas, grupinis smurtas, ginkluota kova, terorizmas ir karas. Paskutinėje dalyje, pateikus diskusiją apie įtaką, kurią šios smurto rūšys daro viena kitai, pasiūloma strategija, kaip suderintai ir vienu metu jas mažinti.</p> Vincenzo Ruggiero Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-10-19 2018-10-19 5 43 63 Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų asmenybės charakteristikos taikant MMPI-2 http://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/11930 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <div> <p>Minesotos daugiafazis asmenybės aprašas-2 (MMPI-2) yra vienas dažniausiai pasaulyje naudojamų savistata paremtų klausimynų, skirtų pradiniam asmenybės savybių ir psichopatologijos įvertinimui įvairiausiose srityse, įskaitant ir teisėsaugą. Skirtingose nuteistųjų asmenų populiacijose atliekamuose tyrimuose dažniausiai nustatoma, kad teisės pažeidėjams būdingas asocialumas, impulsų kontrolės stygius, neatsakingumas ir kitos charakteristikos, atsispindinčios atskirų MMPI-2 skalių įverčiuose. Šio tyrimo tikslas – įvertinti laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje atliekančių vyrų ir moterų asmenybės charakteristikas naudojant MMPI-2 ir išanalizuoti rezultatus gretinant juos su įprastai teisės pažeidėjų populiacijų tyrimuose gaunamais rezultatais. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos nuteistuosius charakterizuojančios skalės atitinka kitose kultūrinėse aplinkose atliktų tyrimų rezultatus. Laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius geriausiai charakterizavo aukštesni Psichopatiškumo (Pd), Paranojiškumo (Pa), Antisocialaus elgesio (RC4), Persekiojimo idėjų (RC6), Nesivaldymo (DISC), Perdėtai kontroliuojamo priešiškumo (O-H), MacAndrew taisytos alkoholizmo (MAC-R) skalių įverčiai bei žemesni Ego stiprumo (Es) ir Socialinės atsakomybės (Re) skalių įverčiai. Gauti rezultatai atitinka daugelio kitų tyrimų rezultatus, ir tai pagrindžia MMPI-2 naudojimą nuteistųjų psichologiniam įvertinimui Lietuvoje.</p> </div> Alfredas Laurinavičius Ilona Laurinaitytė Laura Ustinavičiūtė Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-10-19 2018-10-19 5 64 90 Mediacija Lietuvos baudžiamojoje ir administracinių nusižengimų justicijoje teisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje http://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/11931 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnyje nagrinėjamos mediacijos baudžiamojoje ir administracinių nusižengimų justicijoje įgyvendinimo galimybės teisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Tyrimas apima: 1) pagrindinius konflikto šalių abejojimus, susijusius su dalyvavimu mediacijos procese, nes daug mediacijos procesų neįvyksta dėl konflikto šalių nenoro dalyvauti mediacijoje; 2) mediacijos taikymo pagrindus baudžiamojoje ir administracinių nusižengimų justicijoje teisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje; 3) meditacijos proceso ypatumus teisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Atliekant tyrimą buvo taikomi sisteminės analizės, lyginamasis metodai, analizuojama mokslinė literatūra, teisės aktai ir teismų praktika. Straipsnyje daug dėmesio skiriama Šiaulių apylinkės teismo sprendimams baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose, kuriose taikyta mediacija, nes būtent šio teismo jurisprudencijoje plačiai naudojama meditacijos paslauga atsiradus mediacijos pareigybei Lietuvos probacijos tarnybose.<br>Kadangi absoliuti dauguma aptartų konflikto šalių abejojimų dėl ginčo sprendimo mediacijos būdu iškyla dėl atitinkamų žinių stokos, tai visuomenės švietimas apie meditaciją turi vykti nuolat įvairių teisinių profesijų atstovų. Tačiau ypatingą vaidmenį šioje srityje reikėtų skirti teisėjams, pirmiausia atsižvelgiant į jų autoritetą baudžiamojoje ir administracinėje justicijoje. Institucinė sąranga, o būtent probacijos tarnybose dirbantys mediatoriai, sudaro galimybes teisėjui į teismą kviesti mediatorius, kaip probacijos tarnybos atstovus, ir išklausius jų bei proceso šalių nuomonės, bylą perduoti meditacijos procesui. Mediacijos metu ne visada galima pasiekti susitarimą, tačiau dėl tarpusavio pagarbos šis instrumentas leidžia konflikto dalyviams kultūringai koegzistuoti ateityje.</p> Mantas Liesis Ilona Michailovič Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-10-19 2018-10-19 5 91 114 Paauglių kognityvinių iškraipymų, socialinių įgūdžių ir probleminio elgesio pokyčiai taikant EQUIP programą Lietuvos vaikų socializacijos centruose http://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/11932 <div> <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnyje nagrinėjamas kognityvinės-elgesio korekcinės programos EQUIP poveikis Lietuvos vaikų socializacijos centrų auklėtinių kognityviniams iškraipymams, socialiniams įgūdžiams ir probleminiam elgesiui. Atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 124 11–17 m. amžiaus VSC auklėtiniai (74 vaikinai ir 50 merginų). Tyrimo metu buvo lyginami EQUIP ir Palyginamosios grupės duomenys prieš ir po EQUIP programos vykdymo, naudotas mąstymo klaidų klausimynas HIT, socialinių įgūdžių vertinimo metodika bei demografinė anketa. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė reikšmingus EQUIP programoje dalyvavusių VSC auklėtinių mąstymo klaidų, elgesio problemų ir socialinių įgūdžių pokyčius, tuo tarpu VSC auklėtinių, nedalyvavusių korekcinėje programoje, kintamųjų pokyčių nenustatyta arba jie nėra statistiškai reikšmingi. Analizė patvirtino, kad EQUIP programos dalyvių amžius bei programos vykdymo intensyvumas yra svarbios sąlygos siekiant didesnio EQUIP programos poveikio.</p> </div> Virginija Klimukienė Vaida Kalpokienė Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-10-19 2018-10-19 5 115 132 Keli pasvarstymai apie atkuriamąjį teisingumą prieš šiuolaikines Vakarų valstybes ir už jų ribų http://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/11738 <p>[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]</p> <p>Straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės atkuriamojo teisingumo diskusijų temos bei&nbsp;prieštaros Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų kontekstuose, pagrindinį dėmesį&nbsp;skiriant aukų bei tarpininkų vaidmenims. Ši diskusija yra kontekstualizuojama trumpai&nbsp;apibūdinant tiek valstybinį, tiek bendruomeninį atkuriamuosius teisingumus kaip&nbsp;atsakus į įstatymų pažeidimą. Čiabuvių ir ikivalstybinių bendruomenių atsakai į nusikaltimus&nbsp;daugiausia buvo atkuriamojo pobūdžio ir pasižymėjo siekiu atitaisyti žalą,&nbsp;kurią buvo patyrę visi dalyviai. Tai buvo daroma siekiant atkreipti dėmesį į socialines&nbsp;problemas ir sustiprinti visą bendruomenę.</p> Annette Kuhlmann Helmut Kury Autorinės teisės (c) 2018-04-19 2018-04-19 5 5 42 Mediation in Germany and Other Western Countries http://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/10726 <p>Empirical studies over the past decades have repeatedly shown the limited usefulness of harsh punishment in reducing crime. In response to these research results, historical approaches to crime reduction, such as mediation and restorative justice, have regained prominence, especially in Germany and other western European countries. The women’s movement and the growing role of victimology have contributed to the increased use of these methods as alternatives to incarceration. The debates across these countries vary depending on the historical background of the penal climate in these states, which particularly explains the differences between Eastern and Western European countries in this regard. Empirical studies show the positive impact of mediation on offenders as well as victims. Yet in spite of these results, in most countries, including Germany, the use of mediation remains limited, especially in regard to adult offenders. At the same time, the uses of mediation in non-criminal conflict settings, such as schools, family or work disputes have increased significantly with positive results.</p> HELMUT KURY ANNETTE KUHLMANN Autorinės teisės (c) 2017 Kriminologijos studijos 2017-06-27 2017-06-27 5 5 46 10.15388/CrimLithuan.2016.4.10726 How to Improve the Productivity of Crime Statistics http://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/10727 <p><strong>Problem.</strong> Police statistics are the most comprehensive continuous database on crime in most industrialized countries. They also form an important source for quantitative criminological research. They are produced primarily for administrative use and their definitions are closely connected with national legal systems. Because of this, they comprise only a selected and biased part of crime and their comparability across jurisdictions is usually poor. This also applies to their comparability with other information sources of crime, including victimization surveys.<br /><strong>Aim.</strong> In this article, we demonstrate that by including a few basic descriptive variables (referring to the main characteristics of each criminal case) in the existing police data collecting systems, we can hugely improve their information value and their comparability.<br /><strong>Method.</strong> We have used empirical data from Finland as an example. We have coded a randomized data sample of the assault offences reported to the police in 2005 by using two descriptive variables, proposed by the Expert Group on Violence, appointed by the Finnish National Council for Crime Prevention. After that, we have compared the results with those of the 2006 National Victimization Survey that referred to the same period and used similar descriptive variables.<br /><strong>Results.</strong> Even using just the fe additional variables, the comparison of the two data sources gave amply new information of the measured characteristics, and in the process of both data sources. Some of the results were expected; for example, the comparison showed that violence recorded in police statistics was in terms of the injuries for men and women on average clearly more serious than the violence captured by the victimization survey. Similarly, partner violence by men had clearly been recorded in the police data more completely than partner violence by women. Some were, however, unexpected: according to our findings, for example, partner violence in private locations had the highest recording rate of the types of violence against women.<br /><strong>Conclusions.</strong> We are proposing that national statistics authorities adopt a simple improvement that increases the usefulness of their police crime data. The only requirements are that the database is electronic and that it records crime as individual events. The improvement is done by adding a small number or descriptive variables to the already existing variables. The descriptive variables should be about the parties involved in the offence, their relationship, and some concrete circumstances of the crime. This proposal does not require a complex reorganization of the existing information systems of police forces. The reform would only mean that a few new standard variables are introduced. Most of the required information is already known to the police, it is just not coded by using standard codes.<br />This reform would greatly improve the usefulness of the police crime data for purposes of crime analysis. It would also allow much better interpretations of crime trends and of regional crime differences. A further advantage of this reform would be that police-recorded crime and victimization survey data become directly comparable if they contain identical variables that describe the crime events. Our approach is not restricted by criminal codes, since we are not suggesting any changes to the recording principles currently applied. We are only suggesting additional variables. We emphasize that our proposal is much simpler and much more easily introduced than the one being currently recommended by the United Nations (International Classification of Crime 2015).</p> KAUKO AROMAA MARTTI LEHTI Autorinės teisės (c) 2017 Kriminologijos studijos 2017-06-27 2017-06-27 5 47 71 10.15388/CrimLithuan.2016.4.10727 Nusikaltimų prevencijos programų Lietuvoje nuostatos: tarp absurdo ir kokybės http://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/10728 <p>Straipsnyje dviejų paskutinių Lietuvoje patvirtintų nusikaltimų prevencijos programų pavyzdžiu analizuojami nusikaltimų prevencijos pagrindai, kertinės nuostatos, veiksmingumo prielaidos ir ideologinis kontekstas. Nusikaltimų prevencijos siekiai ir kuriamos priemonės jiems įgyvendinti priklauso nuo požiūrio į nusikalstamo elgesio esmę, kurį formuoja ir vyraujantis socialinis tikėjimas, ir turimos kriminologinės žinios bei noras ir gebėjimas jomis pasinaudoti. Nusikaltimų prevencijos karžygiai dažniausiai sulaukia visokeriopo palaikymo, nepaisant kylančios ar prognozuojamai kilsiančios grėsmės, su kuria jie pasiryžę kovoti, dydžio bei realumo, taip pat pasirinktų ir siūlomų priemonių (ginklų) veiksmingumo. Todėl viena iš kriminologijos mokslo užduočių yra siūlomus nusikaltimų prevencijos modelius, nuostatas, priemones kritiškai įvertinti per sukauptų žinių ir reflektuotos praktikos prizmę, tai ir mėginama padaryti šiame straipsnyje, skatinant tolesnę mokslinę diskusiją.</p> GINTAUTAS SAKALAUSKAS Autorinės teisės (c) 2017 Kriminologijos studijos 2017-06-27 2017-06-27 5 72 97 10.15388/CrimLithuan.2016.4.10728 The Roots of “Penal Populism”: the Role of Media and Politics http://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/10729 <p>Penal populism is often labeled as a process whereby politicians devise punitive penal policies, which are adjudged to be “popular” within the general public, and are designed to mobilize votes rather than improve the crime and justice situation. A “tough on crime” policy stance is usually most manifest during election campaigns. [...]</p><p> </p><p> </p><p> </p> MARGARITA DOBRYNINA Autorinės teisės (c) 2017 Kriminologijos studijos 2017-06-27 2017-06-27 5 98 124 10.15388/CrimLithuan.2016.4.10729 Delinkvencinis elgesys ir lyčių skirtumai: situacinio veiksmo teorijos tikrinimas (pagal Tarptautinio jaunimo delinkvencinio elgesio, nuostatų ir viktimizacijos tyrimo (ISRD-3) duomenis) http://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/10730 <p>Šiame straipsnyje, pasitelkiant Tarptautinio jaunimo delinkvencinio elgesio, nuostatų ir viktimizacijos tyrimo (The Third International Self-Report Delinquency Study (ISRD-3)1) Lietuvoje duomenis, tiriamos situacinio veiksmo teorijos prielaidos lyties aspektu. Siekiama patikrinti, ar situacinio veiksmo teorijos prielaidos pasitvirtina aiškinant nepilnamečių delinkvencinį elgesį Lietuvoje ir ar šios teorijos prielaidos gali vienodai paaiškinti tiek vaikinų, tiek merginų delinkvencinį elgesį. Gauti tyrimo rezultatai leidžia kalbėti apie tai, kad ne visos situacinio veiksmo teorijos prielaidos buvo patvirtintos, o merginų ir vaikinų delinkvencinį elgesį prognozuoja kiek skirtingi veiksniai.</p> SVETLANA JUSTICKAJA RENATA GIEDRYTĖ-MAČIULIENĖ Autorinės teisės (c) 2017 Kriminologijos studijos 2017-06-27 2017-06-27 5 125 144 10.15388/CrimLithuan.2016.4.10730