Kriminologijos studijos http://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos <p>Įkurtas 2014 m. Siekia stiprinti kriminologų bendradarbiavimą Lietuvoje ir informuoti mokslo atstovus, kurie domisi kriminologija, apie vykdomus mokslinius darbus ir tų darbų rezultatus bei supažindinti Lietuvos mokslo bendruomenę su naujausiais užsienio šalių kriminologų darbais.&nbsp;</p> Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press en-US Kriminologijos studijos 2538-8754 <p>Susipažinkite su autorių teisėmis&nbsp;<a href="http://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/journalpolicy">žurnalo politikoje</a>&nbsp;skiltyje Autorių teisės.&nbsp;</p> Redakcinė kolegija ir turinys http://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/12670 <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> Kriminologijos Studijos Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 6 1 7 Nurodymai autoriams ir bibliografiniai duomenys http://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/12671 <p>[tekstas lietuvių kalba]</p> Kriminologijos Studijos Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 6 116 118 Suėmimo taikymo pokyčiai Lietuvoje: teisinės kultūros perspektyva http://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/12672 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnio pagrindas yra tarptautiniame moksliniame projekte „DETOUR: Towards Pre-Trial Detention as Ultima Ratio“ atlikti tyrimai. Straipsnyje bent keliais pjūviais analizuojamos kardomosios priemonės – suėmimo taikymo ikiteisminiame tyrime praktika, ypač daug dėmesio skiriant teisinės kultūros ypatumams ir pokyčiams</p> <p>Lietuvoje. Pateikiama išgryninta suėmimo taikymo statistinė dinamika, apžvelgiamos objektyvios aplinkybės, galėjusios per tiriamąjį laikotarpį (2004–2017) sudaryti prielaidas teisinės kultūros pokyčiams, ir parodomi konkretūs teisinės kultūros taikant suėmimą ypatumai bei jų raida. Galiausiai Lietuvos situacija pateikiama Europos valstybių kontekste, kuris rodo, kad, nepaisant ženklaus poslinkio europinių standartų įgyvendinimo link, Lietuvoje dar lieka nemažai erdvės teisinės kultūros taikant kardomąsias priemones plėtotei.</p> Skirmantas Bikelis Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 6 8 28 10.15388/CrimLithuan.2018.6.1 Korupcijos suvokimas tarp ekspertų, gerai informuotų piliečių ir eilinių gyventojų http://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/12673 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Straipsnyje, vadovaujantis sociologo fenomenologo A. Schutz’o episteminės stratifikacijos schema, analizuojama, kaip korupciją Lietuvoje ir jos priežastis suvokia trys episteminės grupės: „ekspertai“, „gerai informuoti piliečiai“ ir „žmonės iš gatvės“. Analizė atliekama nagrinėjant šių grupių diskursus apie korupciją mikro-, mezo- ir makrolygmenimis ir jų korupcijos kontrolės ir prevencijos Lietuvoje vertinimus. Prieinama prie išvados, jog daugiausia dėmesio telkiama ties korupcijos raiška visuomenės lygmeniu menkai tesigilinant į korupcijos ištakas individo lygmeniu. Pastebima, kad tarp gyventojų, kaip ir baudžiamuosiuose įstatymuose, dominuoja siaura korupcijos kaip baltųjų apykaklių nusikaltimo samprata kartu nureikšminant korupcijos kultūros išplitimą platesniame sociume. Kaip efektyviausios korupcijos prevencijos priemonės įvardijamos visuomenės švietimas, jaunosios kartos ugdymas ir bendruomeniškumo kūrimas, turinčios padėti mažinti korupcinę kultūrą.</p> Aušra Pocienė Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 6 29 57 10.15388/CrimLithuan.2018.2 Elektroninė stebėsena Europoje – panacėja reformuojant baudžiamųjų sankcijų sistemas? Kritinė apžvalga http://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/12674 <p>[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]</p> <p>Pirmieji bandymai taikyti elektroninę stebėseną (monitoringą) Europoje prasidėjo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Pastaruosius 15 metų dauguma Europos šalių skelbia taikančios elektroninę stebėseną ar bent jau bandomąsias jos versijas. Tokį stulbinamą elektroninės stebėsenos pakilimą Europoje galima aiškinti komerciniu interesu, kuris tampa akivaizdus, žvelgiant į privačių įmonių, parduodančių įrangą, veiklą. Nors atrodytų, kad elektroninė stebėsena paplito daugelyje šalių, būtina suprasti, kad ji Europos sankcijų sistemose atlieka nereikšmingą vaidmenį palyginti su kitomis bausmių ar paleidimo iš laisvės atėmimo vietų alternatyvomis. 2013&nbsp;m. duomenimis, vidutiniškai tik apie 3&nbsp;proc. visų probuojamų asmenų buvo stebimi elektroniškai. Šiame straipsnyje nagrinėjami klausimai, susiję su elektroninės stebėsenos įtaka kalėjimų populiacijos dydžiui ir sumažėjusiam pakartotinių nusikaltimų skaičiui, su besiplečiančio stebėsenos tinklo pasekmėmis ir kaštais, būtina reabilitacine pagalba, žmogaus teisėmis grįstomis perspektyvomis ir apskritai elektroninės stebėsenos (ne)prasmingumu.</p> Frieder Dünkel Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 6 58 77 10.15388/CrimLithuan.2018.6.3 Tėvų įvykdytų vaikų grobimų aukos Lenkijos baudžiamojo įstatymo šviesoje (remiantis jurisprudencijos analize) http://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/12675 <p>[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]</p> <p>Šis straipsnis yra apie tėvų įvykdytų vaikų grobimų aukas Lenkijoje. Jo tikslas – parodyti vaikų grobimo aukas Lenkijos jurisprudencijos šviesoje. Studija yra empirinio pobūdžio, joje pristatomi jurisprudencijos analizės rezultatai. Studijoje buvo analizuojamos 59 baudžiamosios bylos, iškeltos dėl vaikų grobimų, kuriuos įvykdė tėvai. Tyrimas parodė, kad Lenkijos įstatymas asmenį, iš kurio buvo pagrobtas vaikas, laiko tokio grobimo auka. Tačiau įdomu tai, kad pats vaikas auka nelaikomas. Remiantis tyrimu, prieita prie išvados, kad tėvai vaikus grobia ne tik vieni iš kitų dėl kilusių tarpusavio nesutarimų, bet vaikai gali būti pagrobti ir iš kitų žmonių, pavyzdžiui, vaikų namų direktorių arba senelių, kurie globoja vaiką. Šiame straipsnyje teigiama, kad vaikų grobimai (įvykdyti pačių tėvų) yra ne tik šeimų, bet ir institucijų, įtrauktų į vaiko globą, problema.</p> Diana Dajnowicz-Piesiecka Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 6 86 100 10.15388/CrimLithuan.2018.6.5 Heroino kontrabanda Serbijoje http://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/12676 <p>[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]</p> <p>Prekyba narkotikais yra labai pelninga nusikalstama veikla, lydima augančio organizuotų kriminalinių grupuočių iš Balkanų šalių skaičiaus. Kaip teigiama Europolo ataskaitoje, Europos Sąjungoje veikia apie 5000 organizuotų nusikalstamų grupuočių<a id="footnote-6893-15-backlink" href="#footnote-6893-15">15</a>. Remiantis 2014 metų nacionalinės apklausos Serbijos Respublikoje duomenimis, bent kartą gyvenime psichoaktyviąsias medžiagas ir nelegalius narkotikus yra vartoję ar azartinius žaidimus žaidę 8&nbsp;proc. asmenų iš 18–64 metų amžiaus grupės (10,8&nbsp;proc. vyrų ir 5,2&nbsp;proc. moterų), didesnis vartojimas (12,8&nbsp;proc.) užfiksuotas jaunų suaugusiųjų 18–34&nbsp;m. amžiaus grupėje. Serbijoje heroino vartotojų, kurie leidžiasi narkotikus, skaičius yra tarp 10&nbsp;000 ir 25&nbsp;000. Pagrindinis tikėtinas dydis yra 20&nbsp;000 heroino vartotojų, kurie leidžiasi narkotikus, t.&nbsp;y. 0,4&nbsp;proc. visos populiacijos nuo 15 iki 64&nbsp;m. amžiaus. Remiantis su narkotikais susijusių mirčių duomenų analize, galima matyti, kad per paskutinius penkerius metus tokių mirčių sumažėjo, o dauguma jų atvejų buvo susiję su opiatais. Serbijos Respublikos teritorijoje heroino gamybos atvejų nenustatyta, dėl to atsiranda dar didesnė prekybos paskata. Tai patvirtina ir tas faktas, kad aukštos kokybės heroinas toliau perparduodamas grynąją medžiagą maišant su kitomis (paracetamoliu, kofeinu, cukrumi ir kt.). Didelio grynumo heroiną maišydamos su kitomis medžiagomis nusikalstamos grupuotės padidina narkotikų kiekį ir taip gauna didesnį pelną. Suaugusiųjų populiacijoje dažniausiai vartojamas nelegalus narkotikas yra kanapės (marihuana ir hašišas), vieną kurį iš šių narkotikų bent kartą gyvenime yra pavartoję 7,7&nbsp;proc. asmenų iš 18–64&nbsp;m. amžiaus grupės (10,4&nbsp;proc. vyrų ir 4,9&nbsp;proc. moterų). Kitų nelegalių narkotikų vartojimas yra labai retas; 1,6&nbsp;proc. apklaustų asmenų (2,5&nbsp;proc. 18–34&nbsp;m. amžiaus grupėje) yra vartoję kitų nelegalių narkotikų</p> Nenad Radović Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 6 78 85 10.15388/CrimLithuan.2018.6.4 Kriminalinės subkultūros apraiškos įkalinimo įstaigoje ir gatvės subkultūrose: Panevėžio pataisos namuose kalinčių moterų ir nacionalistinių pažiūrų Lietuvos skinhedų lyginamoji analizė http://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/12677 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <p>Žvelgiant iš sociologijos ir kriminologijos mokslų perspektyvų, straipsnyje analizuojamos dvi kriminalinių apraiškų požymių turinčios grupės: bausmę įkalinimo įstaigoje atliekančios moterys ir agresyvumu pasižymintys nacionalistinių pažiūrų Lietuvos skinhedai – gatvės subkultūros dalyviai. Taikant pusiau struktūruoto interviu metodą siekiama atskleisti kriminalinės subkultūros apraiškas pasirinktose tyrimo grupėse, įvertinant šių subkultūrų dalyvių asmeninių savybių raišką, tradicijas, politiką, nuostatas, lemiančias pašalinimą iš subkultūros.</p> Jurgita Subačiūtė Agnė Gedaminskaitė Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-12-20 2018-12-20 6 101 115 Politinis smurtas: tipologija http://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/11929 <p>[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]</p> <p>Šis straipsnis pateikia skirtingų politinio smurto formų tipologiją, susiedamas jas į tam tikrą kontinuumą ir tarpusavyje susijusių jėgų lauką. Įvardytosios formos yra sisteminis smurtas, institucinis smurtas, grupinis smurtas, ginkluota kova, terorizmas ir karas. Paskutinėje dalyje, pateikus diskusiją apie įtaką, kurią šios smurto rūšys daro viena kitai, pasiūloma strategija, kaip suderintai ir vienu metu jas mažinti.</p> Vincenzo Ruggiero Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-10-19 2018-10-19 6 43 63 10.15388/CrimLithuan.2017.5.11732 Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų asmenybės charakteristikos taikant MMPI-2 http://www.zurnalai.vu.lt/kriminologijos-studijos/article/view/11930 <p>[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]</p> <div> <p>Minesotos daugiafazis asmenybės aprašas-2 (MMPI-2) yra vienas dažniausiai pasaulyje naudojamų savistata paremtų klausimynų, skirtų pradiniam asmenybės savybių ir psichopatologijos įvertinimui įvairiausiose srityse, įskaitant ir teisėsaugą. Skirtingose nuteistųjų asmenų populiacijose atliekamuose tyrimuose dažniausiai nustatoma, kad teisės pažeidėjams būdingas asocialumas, impulsų kontrolės stygius, neatsakingumas ir kitos charakteristikos, atsispindinčios atskirų MMPI-2 skalių įverčiuose. Šio tyrimo tikslas – įvertinti laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje atliekančių vyrų ir moterų asmenybės charakteristikas naudojant MMPI-2 ir išanalizuoti rezultatus gretinant juos su įprastai teisės pažeidėjų populiacijų tyrimuose gaunamais rezultatais. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos nuteistuosius charakterizuojančios skalės atitinka kitose kultūrinėse aplinkose atliktų tyrimų rezultatus. Laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius geriausiai charakterizavo aukštesni Psichopatiškumo (Pd), Paranojiškumo (Pa), Antisocialaus elgesio (RC4), Persekiojimo idėjų (RC6), Nesivaldymo (DISC), Perdėtai kontroliuojamo priešiškumo (O-H), MacAndrew taisytos alkoholizmo (MAC-R) skalių įverčiai bei žemesni Ego stiprumo (Es) ir Socialinės atsakomybės (Re) skalių įverčiai. Gauti rezultatai atitinka daugelio kitų tyrimų rezultatus, ir tai pagrindžia MMPI-2 naudojimą nuteistųjų psichologiniam įvertinimui Lietuvoje.</p> </div> Alfredas Laurinavičius Ilona Laurinaitytė Laura Ustinavičiūtė Autorinės teisės (c) 2018 Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press http://creativecommons.org/licenses/by/4.0 2018-10-19 2018-10-19 6 64 90 10.15388/CrimLithuan.2017.5.11733