Straipsnyje analizuojami adverbialiniai laiko, priežasties, sąlygos ir nuolaidos sakiniai spontaninėje privačioje komunikacijoje: siekiama nustatyti semantinius ryšius tarp pagrindinio ir priklausomojo dėmenų, pastarųjų gramatinę struktūrą, dominuojančius jungiamuosius žodžius. Lietuvių kalbotyroje tyrimų, kuriuose būtų analizuojama natūrali spontaninė lietuvių kalba, taip pat subordinacijos ar insubordinacijos reiškiniai sakytinėje kalboje, nėra daug, todėl šiuo straipsniu siekiama prisidėti prie negausių lietuvių sakytinės kalbos sintaksės tyrimų. Medžiaga rinkta iš morfologiškai anotuoto Sakytinės lietuvių kalbos tekstyno, sukurto Vytauto Didžiojo universitete. Atlikta analizė rodo, kad spontaninėje kalboje tirti finitiniai adverbialinių sakinių tipai sietini su tam tikru jungtukų rinkiniu, bet semantiniam ryšiui tarp pagrindinio ir šalutinio dėmens nustatyti padeda ir kontekstiniai rodikliai: pagrindinio predikato gramatiniai požymiai, sintaksiniame kontekste pavartotos leksinės raiškos priemonės, taip pat pragmatinė inferencija.