Lietuvių kalbos žargono pavieniai suprieveiksmėję žodžiai ir prieveiksmiai be formantų bei jų adaptacinės ypatybės
Straipsniai
Robertas Kudirka
Vilniaus universitetas
Publikuota 2020-06-10
https://doi.org/10.15388/LK.2020.22462
PDF (Anglų)

Reikšminiai žodžiai

prieveiksmiai
žargonas
daryba

Kaip cituoti

Kudirka, R. (2020) “Lietuvių kalbos žargono pavieniai suprieveiksmėję žodžiai ir prieveiksmiai be formantų bei jų adaptacinės ypatybės”, Lietuvių kalba, (14), pp. 1–16. doi:10.15388/LK.2020.22462.

Santrauka

Lietuvių kalbos žargone ir nenorminėje kalboje yra nemažai pavienių suprieveiksmėjusių žodžių ir prieveiksmių be priesagų. Didžioji jų dalis yra prisitaikę prie kalbinės sistemos, asimiliuoti skoliniai. Skolintų prieveiksmių adaptyvi adverbializacija nulemta tam tikrų sistemiškų ypatybių, kurios yra susijusios su lietuvių kalbos teritoriniais dialektais ir bendrine kalba. Suprieveiksmėjusių skolintų pavienių žodžių slaviški formantai yra fonetiškai adaptuojami, su tuo formantu galimi analoginiai hibridiniai vediniai jau lietuvių kalbos žargone. Iš linksnių formų kilusių prieveiksmių nedaug, dažniausiai suprieveiksmėja vienaskaitos vardininkas, kaip ir bendrinėje kalboje. Iš asmenuojamųjų ir neasmenuojamųjų veiksmažodžio formų kilusių prieveiksmių irgi nedaug, dažniausiai tai skolintos rusų nenorminės kalbos suprieveiksmėjusios bendratys ar asmenuojamos formos. Nemažai yra skolintų prieveiksmių be formantų: daugiausiai tai fonetiškai, grafiškai adaptuotos slavybės; anglų ir vokiečių kalbos kilmės šio tipo žargonybių nedaug. Tyrimas atskleidė, kad tirtųjų žargono prieveiksmių adaptacinės ypatybės yra nulemtos sistemiškų dėsningumų. Žargoniniai skolinti prieveiksmiai yra adaptuojami fonetiškai ir grafiškai pagal svetimųjų fonemų substitucijos kuo artimesnėmis savosioms principą. Žargoninė leksika linkusi kopijuoti bendrinės kalbos modelius ir integruotis į lietuvių kalbos derivacines ir fleksines paradigmas.

PDF (Anglų)

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.