Tarminio kalbėjimo savivertė ir gyvybingumas: XXI a. pradžios Šakių ir Jurbarko šnektos
Straipsniai
Rima Bakšienė
Lietuvių kalbos institutas
Publikuota 2015-12-18
https://doi.org/10.15388/LK.2015.22631
PDF (Anglų)

Reikšminiai žodžiai

perceptyvioji dialektologija
tarminis identitetas
tarminės ypatybės
lietuvių tarmės
vakarų aukštaičiai kauniškiai

Kaip cituoti

Bakšienė, R. (2015) “Tarminio kalbėjimo savivertė ir gyvybingumas: XXI a. pradžios Šakių ir Jurbarko šnektos”, Lietuvių kalba, (9), pp. 1–20. doi:10.15388/LK.2015.22631.

Santrauka

Straipsnyje analizuojami vakarų aukštaičių kauniškių šiaurinės dalies (Šakių ir Jurbarko šnektų) tarminės savivertės modeliai ir apžvelgiamas šio arealo XXI a. pradžios tarminis gyvybingumas. Pirmojoje dalyje aptariama tiriamųjų šnektų lokalizacija A. Salio ir A. Girdenio–Z. Zinkevičiaus tarmių klasifikacijose, jų bendros ir skiriamosios ypatybės. Aprašomi šie šnektų tarminės savimonės aspektai: tapatinimasis / diferencijavimasis su regioniniu vienetu – tarme; tapatinimasis / diferencijavimasis su vietiniu tarminiu vienetu – šnekta; vartojami vietinės šnektos pavadinimai; tarminių ypatybių savistaba kalboje ir jų sąmoningas / nesąmoningas vartojimas / vengimas. Aprašant šnektų tarminį gyvybingumą, nustatomos XXI a. pradžios stabiliosios ir mobiliosios ypatybės. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad Šakių ir Jurbarko šnẽktos iš esmės vertintinos kaip vientisas arealas. Tai šiaurinė VAK dalis, turinti daug bendrų ypatybių ir sudaranti pereiginį plotą į žemaičių tarmę. Tirtųjų šnektų XXI a. pradžios tarminės savimonės modeliai iš esmės skirtingi. Šakių šnektos eiliniai vartotojai aiškiai suvokia tarminę priklausomybę, geba įvardyti savo šnektą. Tačiau tapatumas remiamas ne tiek tarminėmis ypatybėmis (eiliniai vartotojai jų pastebi mažai), kiek geografine lokalizacija ir administracine priklausomybe. Jurbarko šnektos eiliniai vartotojai dažnai nežino, kokiam tarminiam vienetui save priskirti, apylinkėse dominuoja šnektõs / šnektų pavadinimai, pasidaryti pagal gyvenamųjų vietų vardus. Jurbarkiškiai savo kalboje pastebi šiek tiek daugiau tarminių bruožų. Tarminio kalbėjimo prestižas abiejose šnektose aukštas. Abi šnektos laikomos gražiomis, etaloninėmis. Greičiausiai tai lemia mažas atotrūkis nuo bendrinės kalbos. Abiejų šnektų gyvybingumo laipsnis panašus. Tiek Šakių, tiek Jurbarko šnektos pakankamai gyvybingos. Iš esmės tas pats tarminis kodas vartojamas visų kartų ir beveik visose kalbėjimo sferose. Kodų (tarminio ir bendrinės kalbos) kaita arealui nėra būdinga. Stabiliausiai vartojamos ypatybės, kurias eiliniai šnektos vartotojai pastebi rečiausiai (balsių kokybės požymiai), labiausiai linkę kisti pastebimiausi tarminiai bruožai. Stabiliosios ir mobiliosios ypatybės dažnai nesutampa su lietuvių tarmių klasifikacijose nurodomomis skiriamosiomis VAK ypatybėmis. XXI a. pradžios Šakių–Jurbarko arealo tarminė situacija skiriasi nuo tų šnektų, kurios nutolusios nuo bendrinės kalbos. Šiam arealui sunkiai pritaikomas trinaris naujųjų tarminių darinių formavimosi modelis, aprašytas kitose šnektose: tarminis kalbėjimas > pusiau tarminis kalbėjimas > naujasis dialektas; ryškesnių naujojo dialekto požymių neužfiksuota. Tarminio kalbėjimo gyvybingumo laipsnį čia lemia ne tiek šnektos prestižiškumas ar eilinių vartotojų nuostatos tarmės atžvilgiu, kiek nedidelis skirtumas nuo bendrinės kalbos.

PDF (Anglų)

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.