Kalbininkai nuolat stebi, fiksuoja ir vertina naujus kalbos sistemos realizacijos atvejus, taip pat peržiūri iš periferijos į aktyvią vartoseną perėjusius kalbos reiškinius. Vienas tokių pastarųjų reiškinių – prielinksninių konstrukcijų su virš plitimas, stebimas bendrinėje kalboje. Straipsnio tikslas – aptarti prielinksnio virš įteisintos normos ir realiosios vartosenos santykį ir pateikti rekomendacinio pobūdžio išvadas dėl šio prielinksnio kodifikacijos tikslinimo. Darbe didžiausias dėmesys skiriamas tiriamo prielinksnio probleminėms, būtent perviršio (kiekio, svorio, atstumo, laiko trukmės, ypatybės, savybės ar reiškinių persvarai) reikšmėms aptarti. Analizuojant prielinksnio virš vartoseną remiamasi sisteminiais šio reiškinio požymiais. Pasigilinus į prielinksnio virš realiąją vartoseną per pastarąjį dešimtmetį išryškėjo tam tikros jo vartojimo tendencijos ir atotrūkis nuo kodifikacijos. Sisteminiai prielinksnio virš požymiai rodo, kad jo vartojimas perviršio reikšme neprieštarautų bendrinės kalbos sistemai. Taigi plintantis prielinksnio virš vartojimas perviršio reikšme įpareigoja kalbininkus, atsižvelgiant į kalbos vartotojų įpročius, bet nenusižengiant kalbos sistemiškumui, svarstyti galimybę kodifikuoti prielinksnio virš vartojimą perviršiui reikšti. Be abejo, tam dar reikia papildomų prielinksnio virš vartojimo tyrimų.