Straipsnyje rašoma apie lietuvių kalbos skolinius, kurių morfologinė adaptacija dar nėra visiškai nusistovėjusi, dėl kurių kaitymo kyla neaiškumų, pvz.: avokado, ateljė ir pan. Daugiausia dėmesio skiriama naujiesiems skoliniams, pvz.: indigas, ekstazis, sušis. Taip pat tirtì kai kurie seniau pasiskolinti žodžiai, pvz.: alibi, solfedžio, kurių vieni kalbos vartotojai renkasi kaitomąsias, kiti – nekaitomąsias formas.
Naujaisiais skoliniais šiame straipsnyje laikomi po atkurtosios Lietuvos Nepriklausomybės į lietuvių kalbą atėję žodžiai. Skolinių adaptavimo tendencijos dabartinėje lietuvių kalboje tiriamos remiantis anketinės apklausos duomenimis.