Neurochirurgijos ištakos XIX a. pradžios Vilniaus klinikose
Apžvalga
Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė
Vilniaus universitetas
Robertas Kvaščevičius
Vilniaus universitetas
Dalius Jatužis
Vilniaus universitetas
Publikuota 2018-12-03
https://doi.org/10.15388/LietChirur.2018.3-4.12045
PDF

Reikšminiai žodžiai

Vilniaus imperatoriškasis universitetas, devynioliktas amžius, neurochirurgija, trepanacija, galvos smegenų žievės lokalizacijos teorija

Kaip cituoti

1.
Sakalauskaitė-Juodeikienė E, Kvaščevičius R, Jatužis D. Neurochirurgijos ištakos XIX a. pradžios Vilniaus klinikose. LCH [Prieiga per internetą]. 3 gruodž. 2018 [žiūrėta 23 saus. 2019] ;17(3-4):207-23. Available from: http://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/12193

Santrauka

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]

Įvadas

Iki XIX a. pabaigos neurochirurginės operacijos Europos klinikose buvo atliekamos retai. Neurochirurgijos raida buvo neįmanoma be esminių medicinos atradimų: anestezijos ir antiseptikos, efektyvios hemostazės ir atraumatinės operavimo technikos. Šio darbo tikslas – aptarti neurochirurgijos mokslo ištakas, nustatyti, kokių nervų sistemos chirurgijos operacijų buvo atliekama XIX a. pr. Vilniaus imperatoriškojo universiteto Chirurgijos klinikoje.

Šaltiniai ir metodai

Analizuotos lotynų kalba parašytos Vilniaus imperatoriškojo universiteto (1803–1832 m.) medicinos magistrų disertacijos nervų sistemos chirurgijos tema. Tyrimo metodai: šaltinių analizė, lyginamasis ir analogijos metodai.

Rezultatai

Iš 26 disertacijų, nagrinėjusių nervų ligų klausimus, atrinktos penkios, skirtos nervų sistemos chirurgijai: disertacija apie galvos smegenų sukrėtimą, išorinius galvos sužalojimus, trepanaciją, encefalocelę ir galvos smegenų grybą bei bendrosios miego arterijos perrišimą. Vertinant galvos traumas patyrusius ligonius, įgimtomis CNS ydomis sirgusių kūdikių būklę ar kitą chirurginę nervų sistemos patologiją, stebėtos gyvybinės ligonio funkcijos, vertinta bendrasmegeninė (galvos skausmas, mieguistumas, koma) ir židininė (paralyžiai, konvulsijos, jutimo sutrikimai) neurologinė simptomatika. Vilniaus chirurgai, rinkdamiesi, kurioje galvos pusėje reikėtų dėti trepaną, jei nepastebėta jokių išorinių sužalojimų požymių, tačiau įtariama kraujosruva, ligonio vienpusį paralyžių siejo su tikėtino galvos smegenų pažeidimo, kontralateralinio paralyžiui, lokalizacija. Chirurgijos klinikoje buvo atliekamos mirusių ligonių autopsijos ir, remiantis post mortem radiniais, tvirtinamos klinikinės diagnozės.

Išvados

Neurochirurgijos mokslo ištakos Vilniuje siekia XIX a. pradžią. Vilniaus imperatoriškojo universiteto Chirurgijos klinikoje atlikta pavienių kaukolės trepanacijų, subdurinės hematomos pašalinimo, bendrosios miego arterijos perrišimo ir paviršinių galvos darinių ekscizijos ir ligavimo operacijų.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencijos
Priskyrimas: Kūrybinių bendrijų licencijos (CC BY 4.0).

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės. 

 

Atsisiuntimai

Atsisiuntimų statistikos duomenys negalimi.