Milrinono ir intraaortinės baliolinės kontrapulsacijos įtaka didelės rizikos miokardo revaskuliarizavimo operacijų rezultatams
-
Karolis Urbonas
Irina Misiūrienė
Ieva Norkienė
Daiva Gražulyte
Donata Ringaitienė
Jonas Anužis
Eglė Akucevičiūtė
Robertas Samalavičius
Publikuota 2013-01-01
https://doi.org/10.15388/LietChirur.2013.1-2.1572
7-3-as-straipsnis.pdf

Kaip cituoti

1.
Urbonas K, Misiūrienė I, Norkienė I, Gražulyte D, Ringaitienė D, Anužis J, et al. Milrinono ir intraaortinės baliolinės kontrapulsacijos įtaka didelės rizikos miokardo revaskuliarizavimo operacijų rezultatams. LS [Internet]. 2013 Jan. 1 [cited 2024 Mar. 28];12(1-2):0-. Available from: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/1572

Santrauka


Įvadas / tikslas

Profilaktinis milrinono skyrimas gerina širdies veiklą, sumažina pooperacinės intraaortinės balioninės kontrapulsacijos (IABK) poreikį. Keletas atliktų tyrimų patvirtino priešoperacinės IABK naudą išgyvenamumui. Pagrindinis mūsų tyrimo tikslas buvo palyginti IABK arba milrinono skyrimo didelės rizikos pacientams, kuriems atliekamos miokardo revaskuliarizacijos operacijos, įtaką hemodinamikos rodikliams ir pooperaciniam sergamumui.
Ligoniai ir metodai
Tai retrospektyvioji 29-ių didelės rizikos pacientų, kuriems atliktos miokardo revaskuliarizacijos operacijos per vienerius metus tame pačiame centre, duomenų analizė. Pacientai, kurie operuoti be dirbtinės kraujo apytakos, į tyrimą neįtraukti. Milrinonu gydyta 14 pacientų, intraaortine balionine kontrapulsacija – 15 pacientų. Abiejų grupių pacientų hemodinamika stebėta įkišus Swan-Ganz kateterį. Buvo vertinami priešoperaciniai rizikos veiksniai, operaciniai duomenys, pooperacinis sergamumas ir hemodinamikos rodikliai.
Rezultatai
Palyginus grupes prieš operaciją, jos statistiškai patikimai nesiskyrė pagal amžių (64 ± 10 vs 66 ± 9), lyčių pasiskirstymą (vyrai/moterys, 12/3 vs 11/3) ar operacinę riziką, vertinamą Euroscore balais (5,5 ± 3,8 vs 4,9 ± 2, p=0,69). Kairiojo skilvelio išvaromoji frakcija buvo mažesnė pacientų, gydytų taikant intraaortinę kontrapulsaciją (35 ± 5 proc. vs 39 ± 5 proc., p=0,03). Palygintas operacinis ir pooperacinis minutinis širdies tūris. Milrinonu gydytiems pacientams reikėjo didesnių dozių norepinefrino pirmosiomis pooperacinėmis valandomis (0 val. 0,07 ± 0,06 vs 0,01 ± 0,02 μg/kg/min., p=0,01, ir po 4 val. 0,08 ± 0,05 vs 0,03 ± 0,02 μg/kg/min., p=0,01). Pooperacinės komplikacijos tarp grupių statistiškai patikimai nesiskyrė: širdies nepakankamumas (29 proc. vs 33 proc.), insultas (7 proc. vs 7 proc.), inkstų funkcijos sutrikimas (7 proc. vs 13 proc.), delyras (22 proc. vs 13 proc.). Gydymo trukmė Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje buvo panaši (6 ± 7 vs 4 ± 2 dienos). Keturiems (29 proc.) milrinono grupės pacientams prireikė IABK širdies nepakankamumui gydyti pooperaciniu laikotarpiu.
Išvados
Profilaktinė IABK dažniau skirta pacientams, kurių kairiojo skilvelio išvaromoji frakcija mažesnė. Priešoperacinis milrinono ar IABK skyrimas turėjo panašią įtaką pacientų širdies veiklos gerinimui. Abiejų grupių ligonių pooperacinis sergamumas nesiskyrė. Tačiau 29 proc. milrinonu gydytų pacientų prireikė intraaortinės kontrapulsacijos pooperaciniu laikotarpiu.
Reikšminiai žodžiai: miokardo revaskuliarizavimas, intraaortinė balioninė kontrapulsacija, milrinonas

Preemptive milrinone versus intraaortic balloon pump in high risk coronary artery bypass grafting surgery

Background / objective
Pre-emptive milrinone infusion improves cardiac performance. The decrease of postoperative IABP insertions was possibly related with the increased use of phosphodiesterase inhibitors. The survival benefit of preoperative treatment with IABP was shown in several studies. The aim of our study was to compare the impact of the prophylactic administration of milrinone or IABP on haemodynamics and postoperative morbidity in high-risk patients undergoing on-pump CABG surgery.
Patients and methods
The retrospective analysis involved 29 elective high-risk CABG patients operated on during one year period in a single institution. Patients operated off-pump were excluded from the study. Pretreatment with milrinone was performed in 14 patients while prophylactic IABP was used in 15 cases. A Swan–Ganz catheter was inserted for haemodynamic monitoring in all cases. Preoperative risk factors, intraoperative variables, postoperative morbidity and haemodynamics were compared between the groups.
Results
Preoperative patient profile was comparable between the groups. There were no difference in patient age (64 ± 10 vs 66 ± 9), male / female ratio (12/3 vs 11/3) or preoperative Euroscore (5.5 ± 3.8 vs 4.9 ± 2, p = 0.69). However, the left ventricle ejection fraction was lower in the IABP-treated patient group (35 ± 5 perc. vs 39 ± 5 perc., p = 0.03). Inrtaoperative and postoperative cardiac output was comparable between the groups. Milrinone-treated patients had higher requirement of norepinephrine on ICU arrival (0.07 ± 0.06 vs 0.01 ± 0.02 μg/kg/min, p = 0.01) and 4 hours following surgery (0.08 ± 0.05 vs 0.03 ± 0.02 μg/kg/min, p = 0.01). No differences were found in the rate of heart failure (29 perc. vs 33 perc.), stroke (7 perc. vs 7 perc.), renal failure (7 perc. vs 13 perc.), postoperative delyrium (22 perc. vs 13 perc.) or ICU stay duration ( 6 ± 7 vs 4 ± 2 days). Four of 14 (29 perc.) patients needed IABP insertion in the postoperative period due to heart failure progression.
Conclusions
Prophylactic treatment with IABP was used in patients with a lower left ventricle ejection fraction. Pre-emptive milrinone infusion and IABP insertion before surgery had a similar impact on the improvement of cardiac performance during on-pump CABG surgery. No difference in postoperative morbidity was found between the groups of patients. However, almost 29 perc. of patients treated with milrinone needed IABP insertion in the postoperative period.
Key words:
coronary revascularization, intraaortic balloon counterpulsation, milrinone

7-3-as-straipsnis.pdf

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai