Endarterektomijos rizika esant didelio laipsnio vidinės miego arterijos stenozei ir priešingos pusės vidinės miego arterijos užakimui
Auksė Meškauskienė, Egidijus Barkauskas, Artūras Mackevičius, Ilona Bičkuvienė, Virginija Gaigalaitė
Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos Neuroangiochirurgijos centras,
Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius
El paštas: auksemeskauskiene@hotmail.com
Įvadas / tikslas
Vidinės miego arterijos endarterektomija yra veiksminga gydymo priemonė esant vienos pusės miego arterijos didelio laipsnio stenozei ir kitos pusės miego arterijos užakimui, tačiau dėl galimų didesnių smegenų kraujotakos ir perfuzijos pokyčių operuojant gali padaugėti komplikacijų. Darbo tikslas – įvertinti endarterektomijos riziką ligoniams, kuriems yra vidinės miego arterijos stenozė ir priešingos pusės vidinės miego arterijos užakimas, išsiaiškinti, ar endarterektomijos rezultatai priklauso nuo neurologinių simptomų prieš operaciją ir naudojamo intraarterinio nuosrūvio.
Ligoniai ir metodai
Išanalizavome priešoperacinius, operacinius ir pooperacinius miego arterijos endarterektomijų, atliktų 1995–2004 m., rezultatus. Ligonius suskirstėme į dvi grupes: I grupę (n = 102) sudarė ligoniai, kuriems buvo vienos pusės stenozė ir priešingos pusės miego arterijos užakimas, ir II grupę (n = 542) – miego arterijos stenozė, bet be priešingos pusės miego arterijos užakimo. Pagal neurologinę simptomatiką dar suskirstėme į S grupės – simptominius ir B – besimptomius ligonius.
Rezultatai
Abiejų grupių demografiniai rodikliai ir klinikiniai duomenys mažai skyrėsi. Naudodami intraarterinę jungtį išoperavome I grupės 72% ligonius, II grupės – 59% (p < 0,001). Komplikacijų patyrė 7,8% I grupės ligonių ir 4,6% II grupės ligonių (p = 0,62). Intracerebrinė kraujosruva buvo I grupės 3,9% ligonių ir II grupės 0,5% ligonių (p < 0,05). Ligonių, kuriems miego arterijos užakimas praeityje sukėlė neurologinių simptomų, grupėje pasitaikė daugiau mirties atvejų ir insultų nei besimptomėje grupėje (9,5% vs 3,4%; p < 0,05).
Išvados
Ligoniai, kuriems buvo priešingos pusės vidinės miego arterijos užakimas, blogiau toleravo vidinės miego arterijos perspaudimą, todėl dažniau buvo operuoti naudojant vidinį nuosrūvį. Intracerebrinė kraujosruva dažniau pasitaikė ligoniams, kurių priešingos pusės vidinė miego arterija buvo užakusi. Simptominis priešingos pusės miego arterijos užakimas didino endarterektomijos neurologinių komplikacijų skaičių.
Pagrindiniai žodžiai: vidinės miego arterijos endarterektomija, priešingos pusės miego arterijos užakimas, operacijos komplikacijos
Risk of carotid endarterectomy in patients with severe carotid artery stenosis and contralateral carotid artery occlusion
Auksė Meškauskienė, Egidijus Barkauskas, Artūras Mackevičius, Ilona Bičkuvienė, Virginija Gaigalaitė
Vilnius University, Clinic of Neurology and Neurosurgery, Center of Neuroangiosurgery,
Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania
E-mail: auksemeskauskiene@hotmail.com
Background / objective
Most of the current literature supports carotid endarterectomy for patients suffering from severe carotid stenosis and contralateral carotid artery occlusion. During carotid endarterectomy of patients with contralateral internal carotid artery occlusion, changes of brain circulation and cerebral perfusion may lead to the development of neurological symptoms and the higher rates of complications.The aim of our study was to assess carotid endarterectomy in patients with contralateral carotid artery occlusion in comparison to those without contralateral occlusion with regard to the preoperative neurological status, shunt use and perioperative complication rates.
Patients and methods
During 1995–2004, we studied the preoperative, intraoperative findings and results of carotid endarterectomy in two groups: I – patients with stenosis and contralateral occlusion (n = 102) and II – patients with stenosis and no contralateral occlusion (n = 542). Both groups were divided into symptomatic (S) and asymptomatic (B) patients.
Results
The demographic and clinical characteristics were similar for both groups. Shunt insertion was required in 72% of group I and in 59% of group II (p < 0.001). The rate of perioperative stroke and mortality was 7.8% for group I and 4.6% for group II (p = 0.62). The rate of intracerebral hemorrhage was 3.9% in group I and 05% in group II (p < 0.05). The perioperative risk of stroke and death was higher in patients with symptomatic versus aymptomatic occlusion of contralateral carotid artery (9.5% vs 3.4%; p = 0.049).
Conclusions
Since patients with contralateral occlusion are at a high risk for brain ischemia during internal carotid artery clamping, they frequently require shunt insertion. Occluded contralateral carotid artery is an important factor for predicting cerebral hemorrhagic caused by carotid endarterectomy. Symptomatic occlusion of the contralateral carotid artery means that the possibility of perioperative neurologic complications is greater.
Key words: carotid endarterectomuy, occlusion of contralateral carotid artery, operative complications