Limfedemos diagnostika ir gydymas
-
Vytautas Triponis
Publikuota 2004-01-01
https://doi.org/10.15388/LietChirur.2004.1.2383
limfedemos_diagnostika.pdf

Kaip cituoti

1.
Triponis V. Limfedemos diagnostika ir gydymas. LS [Internet]. 2004 Jan. 1 [cited 2024 Mar. 29];2(1):0-. Available from: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/2383

Santrauka

Vytautas Triponis
Vilniaus universiteto Kraujagyslių chirurgijos centras,
Antakalnio g. 57, LT-2040 Vilnius
El paštas: vytautas.triponis@mf.vu.lt

Įvadas / tikslas

Straipsnyje apibendrinami literatūros apie galūnių edemą duomenys, atkreipiant dėmesį į pirminę ir antrinę limfedemą kaip mažiau žinomą galūnių edemos priežastį.

Rezultatai

Chirurgo praktikoje dažniausiai pasitaiko antrinė limfedema. Pirminė limfedema palyginti reta. Nors ji buvo laikoma įgimta, tačiau pastarųjų metų patirtis parodė, kad ji gali būti įgyta, pasireiškus limfagyslių idiopatinei obliteracijai jauniems individams. Gera antrinės limfedemos diagnostika padeda parinkti racionalų gydymo metodą. Pagrindiniai antrinės limfedemos diagnostikos metodai yra: anamnezė, apžiūra, limfoscintigrafija, limfografija, kompiuterinė tomografija, branduolinis magnetinis rezonansas. Gydoma limfos drenavimu, medikamentais, mikrochirurginėmis rekonstrukcinėmis operacijomis, limfagyslių ir limfmazgių dekompresija. Veninė edema šalinama chirurginiais būdais, kompresine terapija ir medikamentais, tačiau svarbiausias – antirefliuksinis gydymas.

Išvados

Prieš pradedant gydyti, būtina nustatyti galūnių edemos priežastį: diferencijuoti vietinę limfedemą nuo bendrinės, išsiaiškinti, ar edemos nesukėlė venų liga. Gydymo metodas parenkamas tik nustačius topinę diagnozę. Pagrindinis limfedemos gydymo būdas – limfos drenavimas fizinėmis priemonėmis ir antirefliuksinė terapija, kai edemą sukelia venų liga.

Prasminiai žodžiai: limfedema, lėtinis veninis nepakankamumas, konservatyvus ir chirurginis edemos gydymas

The diagnosis and treatment of lymphedema

Vytautas Triponis

Background / Objective

The article reviews the data on edema of the extremities emphasizing the primary and secondary lymphedema as less known entity in surgical practice.

Results

The secondary lymphedema is the most frequently encountered in surgical clinic. The primary lymphedema is rather rare. Though it was presumed to be congenital the recent experience has showed it to be acquired and caused by idiopathic fibrotic process in some young individuals. The adequate diagnostic methods of secondary lymphedema provide choosing the right option of treatment. The main diagnostic methods are the history and physical examination, lymphoscintigraphy, lymphoangiography, computed tomography, magnetic resonance imaging. The therapy includes manual lymphatic drainage, medicaments, microsurgical reconstructive procedures, decompression of lymphatic system. Venous edema is managed by surgical means, compression and by drug therapy antireflux methods being the most important.

Conclusions

Before starting treatment it is necessary to find out the cause of edema, distinguish generalized edema from local one and to make sure whether it was not caused by venous disease. The method of treatment have to be chosen only after topic diagnosis is established. The main treatment of lymphedema is manual lymphatic drainage and antireflux therapy in cases of venous disease.

Keywords: lymphedema, chronic venous insufficiency, conservative and surgical treatment of edema

limfedemos_diagnostika.pdf

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai